Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti hidromorfologinių upės savybių ir invasinės rūšies, Dreissena polymorpha poveikį vandens moliuskų bendrijų struktūrai. Pasirinktos penkios tyrimų upės: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė ir Žeimena. Taipogi atliktas laboratorinis eksperimentas, įvertinti dreisenos apaugimo poveikį Unio pictorum somatiniam augimui. Tyrimo metu, iš viso rasta 31 vandens moliuskų rūšis. Didžiausia rūšinė įvairovė nustatyta šaltavandenėjeVerknės upėje (22 rūšys), o mažiausia, 7 rūšys – šiltavandenėje Lakajos upėje. Pirmą kartą Lietuvos gėluosiuose vandenyse, Vilkokšnio ežere ir Verknės upėje aptikta Potamopyrgus antipodarum rūšis. Buvo tikrinta hipotezė, kad didžiausias dreisenų gausumas yra upės ištakose, o upės kontinuume jis mažėja. Ryškiausias dreisenų poveikis vietinėms vandens moliuskų bendrijoms nustatytas ties ištakomis, kur šios invazinės rūšies gausumas ir biomasė didžiausi. Šis poveikis gradientiškai mažėja nuo ištakų link žiočių. Be to, buvo tikrintas hidromorfologinių upės savybių, tokių kaip gruntas, srovės greitis, poveikis moliuskų gausumui, biomasei ir bioįvairovei. Nustatyta, kad substratas, srovės greitis ir pati upė turi reikšmingos įtakos moliuskų gausumui ir biomasei. Bioįvairovę reikšmingai įtakojo tik grunto tipas. Taip pat, tikrinta hipotezė, kad nedidelis dreisenų apaugimas neturi reikšmingo poveikio Unio pictorum individų somatiniam augimui. Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp eksperimentinių grupių sausosios biomasės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work was to investigate the effect of hydromorphological features of the rivers and invasive species to the molluscs community structure. The selected rivers were: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė and Žeimena. In these rivers mollusc abundance, biomass, biodiversity and dominance were examined. What is more, the laboratory experiment was made to check the influence of infestation of Dreissena polymorpha on Unio pictorum mussel somatic growth. Durind the study, 31 species of freshwater molluscs were found in 5 examined rivers. The bigest species richness was found in a coldwater river Verknė (22 species) and the lowest – in warmwater river Lakaja (7 species). First time in a freshwaters of Lithuania, invasive species Potamopyrgus antipodarum was found in a lake Vilkokšnis and Verknė river. The hypothesis, that dreissena is most abundant near the outfall and decreases in the continuum of the rivers was tested. The most significant effect of Dreissena polymorpha to the mollusc communities was found to be near the outfall of the rivers, where its abundance and biomass are biggest. This effect declines, because zebra mussel abundance and biomass decreases in the continuum of the river. What is more, the effect of hydromorphological features, such as substrate and current speed, of the rivers to mollusc abundance, biomass and biodiversity was studied. Substrate, current speed and river were found to have significant effect to the abundance and biomass... [to full text]

Sosnovskio barščio ir uosialapio klevo plitimo tyrimai buvo atliekami Pasvalio ir Kauno rajonuose. Tyrimo metu buvo nustatoma šių augalų plitimo ypatumai, efektyviausios kontrolės priemonės, invazijos agresyvumo lygmenys. Gauti tyrimai parodė, kad vanduo daro didesnę įtaką uosialapio klevo išplitimo atstumams nei vėjas, nes jų buvo aptinkama visame 10 km tirtos upės pakrantės ruože, o toliausiai vėjo pagalba atsiradę savaiminukai buvo aptikti iki 100 metrų nuo motininio medžio. Šie augalai dera gausiai, vidutiniškai vienas uosialapio klevo medis subrandina 70 tūkst. Sėklų. Sosnovskio barščio 1 m2 aptikta apie 7,5 tūkst. sėklų. Veiksmingiausia kontrolės priemonė uosialapiui klevui yra mažų savaiminukų naikinimas, nes kertant paaugusius medžius jie sėkmingai atželia iš kelmo ataugų. Sosnovskio barščio kontrolei, jų kasimas yra veiksmingiau nei purškimas, nes kasant atželia 45 % naikinamų augalų, o tik purškiant – 85 %. Apskaičiuotas invazyvumo lygmuo parodo, jog Sosnovskio barštis yra invazyvesnis nei uosialapis klevas. Uosialapio klevo invazyvumo lygmuo yra 0,42, o Sosnovskio barščio - 0,56. / The research on the spread of heracleum sosnowskyi and acer negundo was carried out in the regions of Pasvalys and Kaunas. The research focuses on the spread features of these plants, most effective control measures and the level of invasion. The results showed that water had larger influence on the spread of acer negundo than wind as some spontaneous trees were found in all 10 kilometers onshore area. The longest distance from the parent tree revealed to be approximately 100 meters. These plants fruit abundantly, approximately one mature tree of acer negundo produces 70 thousands of seeds. Heracleum sosnowskyi matures about 7.5 thousands of seeds / 1 m2. The most effective control measure of acer negundo is destroying spontaneous seedlings because cutting of the grown trees isn’t effective, they regrow from the stumps. For a control of heracleum sosnowskyi digging is more effective than spraying, because 45 % of the spontaneous seedlings regrow after digging while 85 % of them regrow after spraying. Calculated level of invasion shows that heracleum sosnowskyi is more invasive than acer negundo. A level of invasion of acer negundo is 0.42, heracleum sosnowskyi – 0.56.