Disertacijoje analizuojami pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys biomedicininiai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Atliktas perspektyvusis kohortinis kūdikių, gimusių 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais LSMU ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Duomenys surinkti vykdant tris tyrimo etapus: (1) ligoninėje surinkti biomedicininiai duomenys bei atlikta anketinė motinų apklausa, (2) atlikta anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus trijų mėnesių amžiaus ir (3) anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus pusantrų metų amžiaus. Pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai buvo įvertinti naudojant Vaiko elgesio aprašo (CBCL/1½–5) (Achenbach, Rescorla, 2000) Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą versiją (Jusienė, Raižienė, 2006). Emocijų ir elgesio sunkumai buvo labiau išreikšti kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį bei kurių fiziologinė būklė po gimimo nebuvo optimali. Tyrimas atskleidė tokių psichologinių ir socialinių veiksnių svarbą prognozuojant emocijų ir elgesio sunkumus, kaip sudėtingas motinos emocinis nėštumo priėmimas, negatyviai motinos vertinami santykiai su vyru / partneriu nėštumo metu, dažnas motinos negatyvių emocijų patyrimas, dideliu nerimu dėl vaiko pasižymintis motinos pogimdyminis prieraišumas ir nelanksčios, į tėvus orientuotos motinos nuostatos kūdikio auginimo atžvilgiu. Disertacijoje taip pat analizuojamos ir aptariamos tirtų biomedicininių, psichologinių ir socialinių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] / The Dissertation analyses infants’ emotional and behavioral problems at the age of 1.5 years and their predictive biomedical and psychosocial factors. The Dissertation is based on data from prospective birth-cohort study. Study participants were infants born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos from May to September in 2009. The analysis included the data from three stages of the study: (1) biomedical data during and after childbirth and a questionnaire survey given to mothers 2 to 3 days after childbirth in hospital, (2) questionnaire survey of mothers three months postpartum, and (3) questionnaire survey of mothers 1.5 years postpartum. Emotional and behavioral problems were more expressed in infants born via caesarean section and whose physiological functioning after birth was not optimal. Study also revealed the importance of such psychosocial predictors of emotional and behavioral problems as complicated emotional acceptance of pregnancy, poor couple’s relationship during pregnancy, frequent negative maternal emotions, maternal postpartum attachment characterized by high anxiety regar¬ding child, and inflexible and parent-oriented attitudes toward infant-rearing. The associations between biomedical and psychosocial factors are also analyzed and discussed.

Good health is a fundamental resource for social and economic development. Non-communicable chronic diseases (NCDs) such as cardiovascular diseases (CVD), cancer, chronic respiratory diseases and diabetes mellitus are reaching epidemic proportions worldwide. Over the last decades NCDs remain the main public health problem in Lithuania also. The leading NCD’s in the Lithuania are CVD and cancer. The key targets of the Health 21 policy for WHO European Region as well as of Lithuanian Health Programme are reduction of morbidity and mortality from CVD, cancer and other NCD’s. The leading strategy to tackle NCDs is control and prevention of risk factors. Common, modifiable risk factors underlie the major NCD’s. Seven risk factors are responsible for the majority of NCD in the European region: high blood pressure, tobacco, alcohol, high cholesterol, being overweight, low intake of fruits and vegetables, and physical inactivity. The lifestyle habits start to develop in childhood. Children and adolescents begin to smoke and use alcohol, adopt unhealthy nutrition habits and sedentary lifestyle. Harmful lifestyle choices lead to children’s overweight, increase of their blood pressure (BP), and metabolic disorders. Many epidemiological studies designed to assess the association between health indices in childhood and adulthood were conducted over the last years. However, the number of longitudinal, cohort studies that would follow people from childhood to middle age and would apply the... [to full text]