The study aim was to evaluate the risk factors, clinical components, diagnostic criteria of the metabolic syndrome (MS) and to estimate its relationship with neuropsychiatric disorders. This is the first study in Lithuania in which were examined the relationship between neuropsychiatric disorders (major depression, dysthymia, suicidality, posttraumatic stress disorder, generalized anxiety disorder) and the MS in randomized population based adult sample. Were evaluated relationship between demographic characteristics and MS rate, were elucidated prevalent risk factors and clinical components and evaluated ability of MS diagnostic criteria to identify subjects with insulin resistance. It was established, that MS was more frequent in women, in elderly and in unemployed subjects; more prevalent components – arterial hypertension and central obesity; the central obesity, hypertension, hyperglycemia and microalbuminuria were established more prevalent in the elderly; the odds to have MS increases with higher stage of carbohydrate disorder; the type 2 diabetes mellitus in family history and obesity increases odds to have the MS; the usage criteria of the World Health Organisation or International Diabetes Federation for diagnostic of MS provides significant more odds to identify subjects with insulin resistance; the significant relationship were assessed between the MS and these neuropsychiatric disorders: major depression, suicidality and posttraumatic stress disorder.

Šio tyrimo tikslas moderniais spektrometrijos tyrimo metodais nustačius inkstų akmenų cheminę sudėtį ir ištyrus metabolinio sindromo klinikinius ir laboratorinius rodiklius, nustatyti ir įvertinti priežastinį ryšį tarp šlapimo takų akmenligės ir metabolinio sindromo. Tyrime dalyvavo trisdešimt keturi 40-75 metų amžiaus vyrai. Tiriamiesiems pagal klinikinius ir laboratorinius kriterijus buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Sprendimas dėl metabolinio sindromo kriterijų rėmėsi naujausiomis Amerikos širdies asociacijos (AHA) ir Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (NHLBI) rekomendacijomis, kurios taiko ATP III (Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP) suaugusiųjų gydymo grupės III) kriterijus, išskyrus nedidelius pakeitimus (2 lentelė). Šis sprendimas grindžiamas išvada, kad ATP III kriterijai yra paprasti naudoti klinikinėje praktikoje ir neakcentuoja vienos metabolinio sindromo priežasties. Tyrime dalyvavusiems vyrams buvo pamatuotas ūgis, svoris, liemens apimtis, apskaičiuotas kūno masės indeksas, pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Turinčiais normalų kūno svorį buvo laikomi tie, kurių KMI siekė 19,0&#8722;25,0 (kg)/ūgis (m2). Pacientai, kurių KMI siekė 25,1&#8722;30,0 (kg)/ūgis (m2), buvo laikomi turinčiais antsvorį, 30,1&#8722;35,0 (kg)/ūgis (m2) – turintys I laipsnio nutukimą, 35,1&#8722;40,0 (kg)/ūgis (m2) – II laipsnio nutukimą, 40 (kg)/ūgis (m2) ir daugiau – III laipsnio nutukimą. Buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Šlapimo takų akmenys... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this study was to use modern Fourier infrared spectroscopy to analyze the chemical kidney stones composition in patients with metabolic syndrome and to investigate the relationship between metabolic syndrome and kidney stone disease. The study included 34 patients. Metabolic syndrome was defined to the criteria of the AHA/NHLB (American Heart Association/ National Heart, Lung and Blood Institute). Subjects satisfying 3 or more of the following criteria were defined as having metabolic syndrome: central obesity with a waist circumference >102 cm for males; triglyceride &#8805;1,7 mmol/l; high-density lipoprotein (HDL) cholesterol &#8804;0,9 mmol/l for males; blood pressure &#8805;130/85 mmHg, and fasting glucose &#8805;5,6 mmol/l. The weight, height, waist circumference, and systolic and diastolic blood pressure of patients were measured. Body mass index (BMI) was calculated as body weight (in kilograms) divided by the square of height (in meters). The patients were classified as having normal weight, when BMI&#8804;25, overweight, when 25<BMI &#8804;30, obese BMI>30. Biochemical blood and urine tests were performed. Concentrations of total cholesterol, triglycerides, HDL cholesterol, LDL cholesterol, glucose, parathormone, uric acid in blood, urinary calcium, uric acid, and pH were analyzed. The compositions of the stones were analyzed by Fourier transform infrared (FTIR) spectroscopy. Differences between groups were tested for significance using t-test... [to full text]

Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis. / This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women.

This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women. / Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis.

The aim of this work - to estimate an association of metabolic syndrome (MS) with ischemic heart disease (IHD) in middle-aged Kaunas population and to propose the model for preventing prevalence of MS. Material and methods. Analysis was performed for 1336 persons aged 35-64 years (603 men and 733 women) - the participants of health survey which has been carried out according to the MONICA study protocol. MS was defined by Adult Treatment Panel III criteria for the presence of three or more from five components: central obesity (waist circumference >102/88 cm (men/women)); fasting plasma glucose ≥6.1 mmol/l; triglycerides ≥1.7 mmol/l; high density lipoprotein cholesterol <1.04/1.3 mmol/l (men/women); systolic/diastolic blood pressure ≥130 and/or 85 mmHg. IHD was diagnosed as previous myocardial infarction, angina pectoris or ischemic changes in electrocardiogram. Lifestyle habits were evaluated using frequency questionnaire. The relationship between MS and IHD in consideration of age and smoking habits was estimated using logistic regression. Results. Prevalence of MS in the study population was 19.4 percent for men and 26.3 percent for women. Prevalence of MS among men and women increased with age. Hypertension was the most frequent component of MS (64.1 percent for men and 54.2 percent. for women). The rate of IHD was 14.3 percent for men and 19.4 percent for women. Risk of IHD in subjects with MS in comparing to subjects without MS was higher: odds ratio 1.98 (95 percent... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirčių priežastis Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių mirtingumo nuo ŠKL tarp 1970 ir 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau Lietuvoje jis išlieka didelis. Siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką, būtina nuolatinė rizikos veiksnių stebėsena ir visuomenės informavimas apie rizikos veiksnių paplitimą bei kontrolės būdus. Naujausiais duomenimis, net 80 % mirčių nuo ŠKL galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo tikslas - nustatyti ŠKL rizikos veiksnių paplitimą Lietuvos darbingo amžiaus žmonių grupėje bei įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrime panaudoti atsitiktinai atrinktų 23 204 pacientų, kurie 2009–2011 m. ištirti pirminiuose sveikatos priežiūros centruose pagal asmenų, priskirtų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių (LitHiR) programą, duomenys. LitHiR programoje dalyvauja 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai, nesergantys ŠKL. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra labai paplitę ir dažnai viršija ne tik Vakarų, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vidurkius. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta arterinė hipertenzija, 9 iš 10 – dislipidemija, trečdaliui – metabolinis sindromas. / Cardiovascular disease (CVD) is still a major cause of premature death across Europe and in our country. Since seventies of the past century CVD mortality in the European Union (EU) countries declined more than twice, while in Lithuania, it even did not reach the level of the EU countries at the seventies of the twentieth century. In order to decrease morbidity from cardiovascular diseases, continuous risk factors, monitoring and informing the society about their prevalence and control methods are required. According to the latest data as much as 80% of deaths from cardiovascular diseases can be avoided when controlling risk factors. The goal of this research is to determine the cardiovascular risk profile in Lithuanian subjects of employable age without overt cardiovascular diseases and evaluate the effectiveness of preventive measures. This research describes the analysis of the cardiovascular risk profile in the group of 23,204 subjects enrolled into the Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention program on the primary level from 2009 to 2011. LitHiR program recruited men – at the age of 40–54 years and women – 50–64 years without overt cardiovascular disease. In the middle-aged subjects, participating in LitHiR programme, the prevalence of dyslipidemia, arterial hypertension, diabetes and metabolic syndrome was found to be high. We can roughly state that every second has established arterial hypertension, almost nine out of ten have established... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirčių priežastis Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių mirtingumo nuo ŠKL tarp 1970 ir 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau Lietuvoje jis išlieka didelis. Siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką, būtina nuolatinė rizikos veiksnių stebėsena ir visuomenės informavimas apie rizikos veiksnių paplitimą bei kontrolės būdus. Naujausiais duomenimis, net 80 % mirčių nuo ŠKL galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo tikslas - nustatyti ŠKL rizikos veiksnių paplitimą Lietuvos darbingo amžiaus žmonių grupėje bei įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrime panaudoti atsitiktinai atrinktų 23 204 pacientų, kurie 2009–2011 m. ištirti pirminiuose sveikatos priežiūros centruose pagal asmenų, priskirtų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių (LitHiR) programą, duomenys. LitHiR programoje dalyvauja 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai, nesergantys ŠKL. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra labai paplitę ir dažnai viršija ne tik Vakarų, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vidurkius. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta arterinė hipertenzija, 9 iš 10 – dislipidemija, trečdaliui – metabolinis sindromas. / Cardiovascular disease (CVD) is still a major cause of premature death across Europe and in our country. Since seventies of the past century CVD mortality in the European Union (EU) countries declined more than twice, while in Lithuania, it even did not reach the level of the EU countries at the seventies of the twentieth century. In order to decrease morbidity from cardiovascular diseases, continuous risk factors, monitoring and informing the society about their prevalence and control methods are required. According to the latest data as much as 80% of deaths from cardiovascular diseases can be avoided when controlling risk factors. The goal of this research is to determine the cardiovascular risk profile in Lithuanian subjects of employable age without overt cardiovascular diseases and evaluate the effectiveness of preventive measures. This research describes the analysis of the cardiovascular risk profile in the group of 23,204 subjects enrolled into the Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention program on the primary level from 2009 to 2011. LitHiR program recruited men – at the age of 40–54 years and women – 50–64 years without overt cardiovascular disease. In the middle-aged subjects, participating in LitHiR programme, the prevalence of dyslipidemia, arterial hypertension, diabetes and metabolic syndrome was found to be high. We can roughly state that every second has established arterial hypertension, almost nine out of ten have established... [to full text]

Good health is a fundamental resource for social and economic development. Non-communicable chronic diseases (NCDs) such as cardiovascular diseases (CVD), cancer, chronic respiratory diseases and diabetes mellitus are reaching epidemic proportions worldwide. Over the last decades NCDs remain the main public health problem in Lithuania also. The leading NCD’s in the Lithuania are CVD and cancer. The key targets of the Health 21 policy for WHO European Region as well as of Lithuanian Health Programme are reduction of morbidity and mortality from CVD, cancer and other NCD’s. The leading strategy to tackle NCDs is control and prevention of risk factors. Common, modifiable risk factors underlie the major NCD’s. Seven risk factors are responsible for the majority of NCD in the European region: high blood pressure, tobacco, alcohol, high cholesterol, being overweight, low intake of fruits and vegetables, and physical inactivity. The lifestyle habits start to develop in childhood. Children and adolescents begin to smoke and use alcohol, adopt unhealthy nutrition habits and sedentary lifestyle. Harmful lifestyle choices lead to children’s overweight, increase of their blood pressure (BP), and metabolic disorders. Many epidemiological studies designed to assess the association between health indices in childhood and adulthood were conducted over the last years. However, the number of longitudinal, cohort studies that would follow people from childhood to middle age and would apply the... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje ir Lietuvoje. Literatūroje plačiai, tačiau nevienareikšmiai aptarta MS svarba širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Neatsakyta į vieną iš pagrindinių klausimų: kurie MS sudarantys rizikos veiksniai ar jų grupės daugiausia lemia širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Mes savo darbe įvertinome arterijų funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei kairiojo skilvelio miokardo masės indekso kitimų sąsajas su amžiumi, lytimi ir MS; taip pat atsižvelgėme ne tik į MS, bet ir į atskirų širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių nepriklausomą įtaką kardiovaskuliniam pažeidimui. Be to, bandėme nustatyti, koks MS sudarančių atskirų komponentų skaičius gali daugiausia lemti širdies ir kraujagyslių arterijų funkcinius ir struktūriniais kitimus bei kairiojo skilvelio miokardo masės didėjimą. Darbe nustatyta, kad sergantiesiems metaboliniu sindromu nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus yra didesnis intimos medijos storis, šlaunies miego arterijų pulsinės bangos greitis ir kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas. Didesnis miego arterijoje aterosklerozinių plokštelių skaičius rastas tik moterims su metaboliniu sindromu. Širdies ir kraujagyslių pažeidimų rizika sergantiems metaboliniu sindromu vyrams ir moterims taip pat buvo skirtinga. Vyrams su MS aptikta 2,14 karto didesnė kairiojo skilvelio hipertrofijos ir 4,9 karto – intimos medijos sustorėjimo tikimybė. Moterims metabolinis sindromas nesukelė intimos... [to full text] / Cardiovascular diseases (CVD) are the main cause of death all over the Europe and were the most prevalent disease in Lithuania in 2010. Based on some of the data, MS risk factors have different influence on changes of artery structure and function. MS and its components can influence differently the emergence of cardiovascular diseases and advance of complications in men and women. Furthermore, we tried to estimate the number of separate components constituting MS that can have the most significant influence on functional and structural changes in cardiovascular arteries and increase of the left ventricle myocardial mass index. The particularity of changes in different arterial stiffness indicators in patients with MS has not been determined yet in the literature, as well as prognostic value of MS when initiating early disorders in arterial structure and function and left ventricular hypertrophy. The research showed the following results: in subjects with metabolic syndrome irrespectively their gender and age higher intima-media thickness, femoral-carotid arteries pulse wave velocity and left ventricular myocardial mass index were found. However, higher number of atherosclerotic plaques in carotid artery was found only in females. Risk of cardiovascular disorders in males and females with metabolic syndrome is different. Nor in males, neither in females metabolic syndrome had no direct influence on pulse wave velocity, intima-media thickness, hypertrophy of left ventricle... [toliau žr. visą tekstą]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje ir Lietuvoje. Literatūroje plačiai, tačiau nevienareikšmiai aptarta MS svarba širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Neatsakyta į vieną iš pagrindinių klausimų: kurie MS sudarantys rizikos veiksniai ar jų grupės daugiausia lemia širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Mes savo darbe įvertinome arterijų funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei kairiojo skilvelio miokardo masės indekso kitimų sąsajas su amžiumi, lytimi ir MS; taip pat atsižvelgėme ne tik į MS, bet ir į atskirų širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių nepriklausomą įtaką kardiovaskuliniam pažeidimui. Be to, bandėme nustatyti, koks MS sudarančių atskirų komponentų skaičius gali daugiausia lemti širdies ir kraujagyslių arterijų funkcinius ir struktūriniais kitimus bei kairiojo skilvelio miokardo masės didėjimą. Darbe nustatyta, kad sergantiesiems metaboliniu sindromu nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus yra didesnis intimos medijos storis, šlaunies miego arterijų pulsinės bangos greitis ir kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas. Didesnis miego arterijoje aterosklerozinių plokštelių skaičius rastas tik moterims su metaboliniu sindromu. Širdies ir kraujagyslių pažeidimų rizika sergantiems metaboliniu sindromu vyrams ir moterims taip pat buvo skirtinga. Vyrams su MS aptikta 2,14 karto didesnė kairiojo skilvelio hipertrofijos ir 4,9 karto – intimos medijos sustorėjimo tikimybė. Moterims metabolinis sindromas nesukelė intimos... [toliau žr. visą tekstą] / Cardiovascular diseases (CVD) are the main cause of death all over the Europe and were the most prevalent disease in Lithuania in 2010. Based on some of the data, MS risk factors have different influence on changes of artery structure and function. MS and its components can influence differently the emergence of cardiovascular diseases and advance of complications in men and women. Furthermore, we tried to estimate the number of separate components constituting MS that can have the most significant influence on functional and structural changes in cardiovascular arteries and increase of the left ventricle myocardial mass index. The particularity of changes in different arterial stiffness indicators in patients with MS has not been determined yet in the literature, as well as prognostic value of MS when initiating early disorders in arterial structure and function and left ventricular hypertrophy. The research showed the following results: in subjects with metabolic syndrome irrespectively their gender and age higher intima-media thickness, femoral-carotid arteries pulse wave velocity and left ventricular myocardial mass index were found. However, higher number of atherosclerotic plaques in carotid artery was found only in females. Risk of cardiovascular disorders in males and females with metabolic syndrome is different. Nor in males, neither in females metabolic syndrome had no direct influence on pulse wave velocity, intima-media thickness, hypertrophy of left ventricle... [to full text]