Existen muchas situaciones que los seres humanos debemos aceptar en ciertos momentos de nuestra existencia. Son parte de cierto grupo, las personas que han sufrido algunas experiencias traumáticas, aquellos seres que han sufrido la pérdida de un ser querido que fue arrebatado por la muerte, ya sea de forma accidental o debido a alguna enfermedad. Todas las experiencias sufridas en la vida llevan a pensar que todos estamos a merced de situaciones inesperadas. Sin embargo, existe un grupo de personas, un segmento de la humanidad, como aquellos que sufrieron un accidente que los sometió a quemaduras en distintas partes del cuerpo y que están expuestos a vivir con secuelas visibles tal vez a lo largo de sus vidas.

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį sergančiųjų depresija psichoemocinei būsenai ir funkcinei būklei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų, sergančių depresija, funkcinei būklei; 2. Įvertinti kineziterapijos poveikį subjektyviam ligonių būklės vertinimui; 3. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų, sergančių depresija, psichoemocinei būklei. Tyrimo kontingentas: tiriamąją grupę sudarė 24 pacientai kuriems taikyta kineziterapija, kontrolinę grupę - 23 pacientai, gydyti VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės depresijų skyriuje. Visiems pacientams buvo diagnozuota klasikinė depresija. Abiejose grupėse buvo vertinta pacientų funkcinė būklė, depresijos sunkumas pagal Hamiltono depresijos skalę; tiriamoji grupė užpildė klausimyną, skirtą jų psichoemocinei būklei vertinti. Tiriamosios grupės pacientams taikyta kineziterapijos programa, susidedanti iš bendrojo lavinimo, atsipalaidavimo pratimų, judriųjų žaidimų ir pratimų, stiprinančių nugaros raumenis. Darbo išvados: 1. Kineziterapija neturėjo įtakos pacientų funkcinės būklės pokyčiams: ŠSD ir AKS pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). 2. Kineziterapija turėjo įtakos ligonių subjektyviam būklės vertinimui: pagerėjo miegas, bendravimas, vidinė būsena, fizinė būklė padidėjo noras žiūrėti televizorių. 3. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų depresijos sunkumo lygis sumažėjo ir statistiškai reikšmingai tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05), t.y. kineziterapija... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to assess the effect of physical therapy on the psycho-emotional state and functional status in persons with depression. Research objectives: 1. to evaluate the effect of physical therapy on the functional status in patients with depression; 2. to evaluate the effect of physical therapy on the subjective assessment of the patients' condition; 3. to evaluate the effect of physical therapy on psycho-emotional state in patients with depression. Research subjects: the research group and the control group included 24 and 23 patients, respectively. All patients were diagnosed with classical depression and they received treatment at the Depression Division of Mariu Hospital, a subdivision of Public Institution Kaunas Hospital. In both groups, the functional status of the patients was assessed and the level of depression was determined using the Hamilton Depression Rating Scale (HAM-D). Furthermore, the research group completed a questionnaire designed to assess their psycho-emotional state. The patients of the research group were enrolled on a physical therapy programme consisting of general training, loosening exercises, and mobile games/exercises to stabilize the spinal muscles. Conclusions: 1. Physical therapy had no impact on changes in the patients' functional status: the changes in the heart rate and arterial blood pressure were not statistically significant (p>0,05). 2. Physical therapy affected the subjective assessment of the patients' condition:... [to full text]