Bronchų astmos (BA) problema aktuali visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad pasaulyje bronchų astma serga apie 150 milijonų žmonių, ir segančiųjų skaičius nuolat auga, o miršta nuo šios ligos apie 180 000 žmonių kasmet. Susirgus BA pablogėja sergančiojo darbingumas, kasdienis veiklumas, sunkėja ekonominė padėtis, vaistams tenka išleisti daugiau savo pajamų. BA daro įtaką kasdienei, socialinei, emocinei, intelektualinei veiklai, vadinamajai gyvenimo kokybe (GK). Blogėjant GK, keičiasi gyvenimo būdas, veiklos rūšys, saviraiška, nes dėl ligos tenka atsisakyti mėgstamų darbų bei užsiėmimų. BA sergantys pacientai dažniau nei sveiki žmonės serga nerimo sutrikimais ir depresija. Įvairūs tyrimai pateikia skirtingą nerimo sutrikimų ir depresijos paplitimą tarp sergančiųjų astma. Nurodoma, kad nuo 6 iki 30 proc. sergančių BA serga lydinčiais nerimo sutrikimais, o depresijos paplitimas svyruoja nuo 1 iki 45 proc. Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių bronchų astma, emocinės būklės poveikį gyvenimo kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių BA, gyvenimo kokybę, naudojant St. George kvėpavimo anketą, validizuotą Lietuvoje. 2. Nustatyti GK rodiklių tarpusavio ryšius, jų priklausomybę nuo amžiaus ir ligos trukmės. 3. Įvertinti pacientų emocinę būklę, naudojant Ligoninės nerimo ir depresijos skalę. 4. Įvertinti emocinės būklės ryšį su GK parametrais, ligonių amžiumi, ligos trukme. Tyrimo objektas ir metodai: Tyrime dalyvavo 142 BA... [toliau žr. visą tekstą] / The issue of bronchial asthma (BA) is relevant all over the world. After contracting BA, a possibility to work and to act is aggravated. The BA has an effect on the daily, social, emotion, intellectual activity, i.e. on the quality of life (QL). When these functions fail to a greater extent, the lifestyle, types of activities, self-expression change, since a person has to give up his favourite activities due to the symptoms caused by the disease. The patients with the BA have anxiety disorders and depression more often as compared to healthy people. It is indicated that 6 to 30 % of the patients with asthma have concomitant anxiety disorders, whereas the prevalence of depression ranges from 1 to 45 %. Purpose of the work: to assess an emotional state of bronchial asthma on the quality of life of patients with bronchial asthma. Tasks of the work: 1. To assess the quality of life of patients with the BA using St.George respiratory questionnaire validated in Lithuania. 2. To determine the correlation of the QL, age and the length of the disease. 3. To assess the emotional condition of patients using the the Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale. 4. To assess the correlation of emotional condition, age, length of the disease and different QL parameters. Subject of study and method: 142 patients with bronchial asthma participated in the survey. Form anonymous interrogation was conducted 2007-2008 in three out-patient clinic of Vilnius city. In the work two questionnaires... [to full text]

Work object: Relationships among social support, study motivation and adaptation at school. Actuality of the work: Students, who have psychological, educational, social and economic problems, often leave the school. There is friendly climate made for promoting progressive learning, as well as for versatile development of personality in the managed social environment. Slower development of their psychological and physical maturity may become the reason for their decreasing study motivation in the unfavourable social environment. We try to analyze relationships between social support and study motivation in this work, as that has been almost unstudied in Lithuania. We also try to review relationships between the indicators of adaptation and emotional state, that influent social support and study motivation. Answers to such questions could help to draw the attention to the importance of social support and emotional state in increasing of study motivation, and would allow extending psychological support to the students of gymnasiums, who have problems of adaptation at school. Goal of study: Analyze the relationships among social support, study motivation and adaptation at school among the students of I and III grades of gymnasium. Tasks of study: 1. Analyze the evaluations of social support at school among the students of I and III grades of gymnasium. 2. Evaluate the study motivation of the students of I and III grades of gymnasium. 3. Determine of the students of I and III... [to full text]

Darbo objektas – 5 ir 8 klasių mokinių mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir mokinių emocinės būklės sąsajos. Darbo aktualumas Mokykloje kiekvienas mokinys pereina kelis vystymosi ir adaptacijos etapus. Vienas iš ryškiausių etapų prasideda, kai mokinys, baigęs pradinę mokyklą, pradeda lankyti penktą klasę ir susiduria su daugeliu jam nežinomų socialinių ir asmeninių problemų: dalykinė mokymo sistema, daug dalykų mokytojų, pereinama į kabinetinę sistemą ir vaikas praranda nuolatinę mokymosi vietą - klasę, prie kurios buvo pripratęs, prasideda pasiekimų vertinimas pažymiais, dažnai keičiama mokykla, klasė, keičiasi klasės draugai, sunkiai išgyvenamas atsisveikinimas su pirmuoju mokytoju. Mokinio adaptaciją 5 klasėje apsunkina ir tai, kad prasideda ankstyvasis paauglystės periodas. Adaptacija mokykloje tęsiasi visą mokymosi joje laikotarpį. Ne tik penktoje, bet ir vyresnėse klasėse keičiasi dėstantys mokytojai, mokymo programa, mokinio asmenybė. Mokiniai dėl šių procesų jaučia įtampą, išgyvena nesaugumo, nepasitikėjimo, nevilties ir nerimo būsenas. Nauja socialinė aplinka pateikia vaikui ypatingų reikalavimų, kurie nevienodai atitinka individualius jo gebėjimus ir polinkius. Visa tai labai apsunkina ir pailgina adaptacijos mokykloje eigą, prasideda mokyklinio nerimo sunkumai, kai kurie mokiniai pradeda jausti emocinės būklės pablogėjimą. Mūsų darbe kompleksiškai analizuojama mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir emocinės būklės raiška ir šių procesų tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / Work object: connection of the school anxiety, adaptation at school and emotional state of the students of the 5th and 8th forms. Actuality of the work: at school every student has several stages of development and adaptation. One of the most specific stages starts when a pupil finishes primary school and starts attending the 5th form, and he/she is confronted with a variety of unknown for him social and personal problems, such as: subject teaching system, a lot of teachers of different subjects; classroom system, because of which a child has lost his/her permanent studying place - a classroom, to which he/she got used; in addition, a new evaluation system - evaluation by marks has started; the school, the class, the classmates are often changed; it is difficult to part with the first teacher. The beginning of the early adolescence makes the situation for pupils of the 5th form more complicated. Adaptation at school lasts during the whole period of studying. Teachers, school curriculum, student's personality are changing not only in the 5th form but in the upper forms. For these reasons students feel tension, he/she can also be in the state of unsafety, distrust, desperation and anxiety. The child is made special demands by specific social surroundings, which not equally match with his/her individual abilities and likes. All these reasons complicate and lengthen the students' adaptational period, difficulties of the school anxiety are starting at this moment, and some of... [to full text]

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]