Tyrimo tikslas - nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų. Tiriamųjų grupę sudarė pagimdžiusios moterys, gulinčios po gimdymo Vš.Į. Ukmergės ligoninės akušerijos skyriuje ir Kauno Vš.Į. 2-os klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namuose. Siekiant nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu buvo naudoti šie klausimynai: „Savęs vertinimo klausimynas po gimdymo“, „Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė“, „Spilbergerio C. D. Nerimo skalė“. Demografiniams, socialiniams ir sveikatos veiksniams nustatyti buvo naudojami Ž. Jankauskienės ir tyrimo autorės sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų psichologinė adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu yra susijusi su demografiniais rodikliais: vyresnio amžiaus moterys, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste yra geresnės psichologinės adaptacijos. Darbo ir vaikų turėjimas, didesnės pajamos, planuotas nėštumas, partnerio parama nėštumo metu, sveikatai palankus elgesys siejasi su geresne moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo komplikacijos siejasi su blogesne psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdymo sužadinimas, gimdymo skausmo malšinimas yra susiję su moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu, tačiau natūralus... [toliau žr. visą tekstą] / The task of this study – to determine correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors during postnatal period. The group of 200 women participated in this study. The group consisted of women after childbearing in Ukmergė hospital midwifery department and Kaunas 2nd hospital chapter, P.Mažylis midwifery house. Determining the correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors was done by using The Postpartum self-evaluation questionnaire, Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS), and Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. Socio-demographic and health factors were determined using the questionnaire developed by Ž. Jankauskienė and the author of this study. The results of this study showed that psychological adaptation of women during the postnatal period is correlative with demographic factors: older, married and having a high school education women, living in bigger towns show better psychological adaptation. A better psychological adaptation is also correlated with having a job, children, bigger income, planned childbearing, help of the partner and healthy habits. The results of this study also shoved that complications during pregnancy correlate with poorer psychological adaptation during postnatal period. The stimulation of labour, using anesthetics during labour correlate with psychological adaptation during postnatal period. Natural childbirth, Cesarean section and childbirth with the help of... [to full text]

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]