Tyrimo tikslas - nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų. Tiriamųjų grupę sudarė pagimdžiusios moterys, gulinčios po gimdymo Vš.Į. Ukmergės ligoninės akušerijos skyriuje ir Kauno Vš.Į. 2-os klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namuose. Siekiant nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu buvo naudoti šie klausimynai: „Savęs vertinimo klausimynas po gimdymo“, „Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė“, „Spilbergerio C. D. Nerimo skalė“. Demografiniams, socialiniams ir sveikatos veiksniams nustatyti buvo naudojami Ž. Jankauskienės ir tyrimo autorės sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų psichologinė adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu yra susijusi su demografiniais rodikliais: vyresnio amžiaus moterys, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste yra geresnės psichologinės adaptacijos. Darbo ir vaikų turėjimas, didesnės pajamos, planuotas nėštumas, partnerio parama nėštumo metu, sveikatai palankus elgesys siejasi su geresne moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo komplikacijos siejasi su blogesne psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdymo sužadinimas, gimdymo skausmo malšinimas yra susiję su moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu, tačiau natūralus... [toliau žr. visą tekstą] / The task of this study – to determine correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors during postnatal period. The group of 200 women participated in this study. The group consisted of women after childbearing in Ukmergė hospital midwifery department and Kaunas 2nd hospital chapter, P.Mažylis midwifery house. Determining the correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors was done by using The Postpartum self-evaluation questionnaire, Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS), and Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. Socio-demographic and health factors were determined using the questionnaire developed by Ž. Jankauskienė and the author of this study. The results of this study showed that psychological adaptation of women during the postnatal period is correlative with demographic factors: older, married and having a high school education women, living in bigger towns show better psychological adaptation. A better psychological adaptation is also correlated with having a job, children, bigger income, planned childbearing, help of the partner and healthy habits. The results of this study also shoved that complications during pregnancy correlate with poorer psychological adaptation during postnatal period. The stimulation of labour, using anesthetics during labour correlate with psychological adaptation during postnatal period. Natural childbirth, Cesarean section and childbirth with the help of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti nėščiųjų su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, nėštumo nerimo ir sveikatos rodiklių sąsajas. Tyrime dalyvavo 146 Šiaulių rajono gyventojos (moterys), kurioms buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš ar per vizitą pas gydytoją. Tiriamosios užtruko apie 20 pildydamos tyrimo anketą. Siekiant įvertinti su gimdymu susijusį saviveiksmingumą, buvo pateikta gimdymo saviveiksmingumo vertinimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo nerimą, buvo pateikta nėštumui specifiško nerimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo komplikacijas, buvo pateikta komplikacijų nustatymo skalė; siekiant nustatyti miego kokybę, fizinio aktyvumo lygį ir sveikatai nepalankų elgesį, buvo pateiktos atitinkamos vertinimo skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo nerimas didėja, mažėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui. Didėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui, nustatytų komplikacijų skaičius mažėja, be to, gimdymo saviveiksmingumas yra mažesnis, jei nustatomos šios nėštumo komplikacijos: ”inkstų ir šlapimo takų infekcija”, “pilvo ir strėnų skausmai”, “pykinimas”, “vėmimas”. Didesnis saviveiksmingumo skalės vidurkis nustatytas toje nėščiųjų imtyje, kurių fizinis aktyvumas darbo (ar kitos dienos veiklos) metu yra didesnis bei toje nėščiųjų imtyje, kurios dažniau atlikdavo įvairius jėgos lavinimo pratimus ištvermės ugdymui. Didėjant su gimdymu susijęs saviveiksmingumui, miego kokybė taip pat didėja. Saviveiksmingumas yra didesnis tų nėščiųjų, kurios nėštumo metu nerūkė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the associations between pregnancy self-efficacy, pregnancy anxiety and health indexs. The subjects of the study were 146 pregnant women, Šiaulių rajonas residents. They were asked to complete a questionnaire; the completion of it took about 20 min. The participats were asked about various aspects related to pregnancy. In order to evalute pregnancy self-efficacy, pregnancy self-efficay scale was given; in order to esstimate pregnancy anxiety, pregnancy specific anxiety scale was given; in order to eveluate pregnancy complications, questions about specific pregnancy outcomes were asked; in order to esstimate sleep quality, physical activity level and unflavuorable to health behavior, questions about these aspects were given respectively. The results of the study showed that pregnancy specific anxiety declines, when pregnancy self-efficacy enlarges. The increscent of self-efficacy is associated with decline of pregnancy complications. Moreover, lower self-efficacy is associated with these pregnancy complications: „the infection of kidney“, „pelvic pain”, ”nausea” and ”vomiting”. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was identified in the contingent of those pregnant women, whose physical activity leveles were bigger. Futhermore, the increscent of self-efficacy is associated with better sleep quality. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was indentified in the contingent of those pregnant women, who didn’t smoke during... [to full text]