Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąmoningai save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų paauglių sveikatai nepalankaus elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 690 tiriamųjų. Iš jų 379 (54,9 %) vaikinai ir 311 (45,1 %) merginų. 38 (5,5 %) respondentai nurodė sąmoningai save žalojantys, iš jų tik 13 (1,9 %) tiriamųjų išsakė neturintys savižudiškų ketinimų. 86 (12,5 %) paaugliai nurodė turintys savižudiškų ketinimų, iš kurių 61 (8,9 %) respondentas turintis savižudiškų ketinimų, tačiau savęs nežaloja. Tai reiškia, kad 25 (3,6 %) tiriamieji ir sąmoningai save žaloja, ir turi savižudiškų ketinimų. Tiriamųjų amžius nuo 12 iki 19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog paaugliai yra labiau linkę save žalojant turėti savižudiškų ketinimų, nei tie, kurie savęs nežaloja, tačiau turi savižudiškų ketinimų. Tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi agresyviai ir turėjo ankstyvų lytinių santykių rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. Taip pat galima pastebėti tendencijas, kad tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų rūko ir vartoja narkotines medžiagas rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. / The survey has been targeted to find out the peculiarity of adolescents health untoward behavior between non-suicidal self-injury and suicidal tendencies. There were 690 participants in the survey, 379 (54,9 %) boys and 311 (45,1 %) girls. 38 (5,5 %) participants were self-injurers, 13 (1,9 %) of them were non-suicidal self-injurers. 86 (12,5 %) adolescents noted to have suicidal tendencies, 61 (8,9 %) of them noted to have only suicidal tendencies without self-injuring behavior. It means that 25 (3,6 %) respondents self-injure themselves and report suicidal tendencies. The participants age was from 12 to 19 years old. The results showed that adolescents are tend to report suicidal tendencies the same time when they are self-injuring compared to those who does not self-injure and report only suicidal tendencies. Adolescents who experience non-suicidal self-injure, use alcohol, drugs, behave aggressive and have early sexual intercourse more rarely than those who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those, who report only suicidal tendencies. Also there can be noted the tendency, that non-suicidal sel-injurers smoke cigarettes and use drugs more rarely than those adolescents who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those adolescents, who report only suicidal tendencies.

Tyrimo tikslas – nustatyti nėščiųjų su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, nėštumo nerimo ir sveikatos rodiklių sąsajas. Tyrime dalyvavo 146 Šiaulių rajono gyventojos (moterys), kurioms buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš ar per vizitą pas gydytoją. Tiriamosios užtruko apie 20 pildydamos tyrimo anketą. Siekiant įvertinti su gimdymu susijusį saviveiksmingumą, buvo pateikta gimdymo saviveiksmingumo vertinimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo nerimą, buvo pateikta nėštumui specifiško nerimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo komplikacijas, buvo pateikta komplikacijų nustatymo skalė; siekiant nustatyti miego kokybę, fizinio aktyvumo lygį ir sveikatai nepalankų elgesį, buvo pateiktos atitinkamos vertinimo skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo nerimas didėja, mažėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui. Didėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui, nustatytų komplikacijų skaičius mažėja, be to, gimdymo saviveiksmingumas yra mažesnis, jei nustatomos šios nėštumo komplikacijos: ”inkstų ir šlapimo takų infekcija”, “pilvo ir strėnų skausmai”, “pykinimas”, “vėmimas”. Didesnis saviveiksmingumo skalės vidurkis nustatytas toje nėščiųjų imtyje, kurių fizinis aktyvumas darbo (ar kitos dienos veiklos) metu yra didesnis bei toje nėščiųjų imtyje, kurios dažniau atlikdavo įvairius jėgos lavinimo pratimus ištvermės ugdymui. Didėjant su gimdymu susijęs saviveiksmingumui, miego kokybė taip pat didėja. Saviveiksmingumas yra didesnis tų nėščiųjų, kurios nėštumo metu nerūkė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the associations between pregnancy self-efficacy, pregnancy anxiety and health indexs. The subjects of the study were 146 pregnant women, Šiaulių rajonas residents. They were asked to complete a questionnaire; the completion of it took about 20 min. The participats were asked about various aspects related to pregnancy. In order to evalute pregnancy self-efficacy, pregnancy self-efficay scale was given; in order to esstimate pregnancy anxiety, pregnancy specific anxiety scale was given; in order to eveluate pregnancy complications, questions about specific pregnancy outcomes were asked; in order to esstimate sleep quality, physical activity level and unflavuorable to health behavior, questions about these aspects were given respectively. The results of the study showed that pregnancy specific anxiety declines, when pregnancy self-efficacy enlarges. The increscent of self-efficacy is associated with decline of pregnancy complications. Moreover, lower self-efficacy is associated with these pregnancy complications: „the infection of kidney“, „pelvic pain”, ”nausea” and ”vomiting”. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was identified in the contingent of those pregnant women, whose physical activity leveles were bigger. Futhermore, the increscent of self-efficacy is associated with better sleep quality. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was indentified in the contingent of those pregnant women, who didn’t smoke during... [to full text]