Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti psichologinės adaptacijos lietuviškose mokyklose reiškinį tarp tautinių mažumų atstovų, kuriais pasirinkti rusų bei lenkų tautybės moksleiviai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip jaučiasi moksleiviai, kurie mokosi lietuviškose mokyklose ir tuo pačiu priklauso kitų tautybių grupėms, kurios yra įvardijamos tautinėmis mažumomis. Konkrečiau kalbant, norėta sužinoti kaip nelietuvių tautybės moksleiviai vertina save ir savo padėtį mokykloje. Anketomis buvo surinkti 164 respondentų vertinimai (palyginimui pateikti 164 lietuvių tautybės respondentų vertinimai). Gauti duomenys parodė, jog kaip ir buvo tikėtasi, rusų bei lenkų tautybės moksleiviai (abiejų lyčių) pasižymi negatyvesniu savęs vertinimu, kas turi įtakos jų užimamam žemam statusui klasės koletyve. Taipogi rezultatai akivaizdžiai parodė, jog tiek lenkų, tiek rusų tautybės moksleivių akademiniai pasiekimai iš tiesų yra pakankamai žemi. Palyginus su lietuvių tautybės moksleiviais, gauti stipriai reikšmingi skirtumai. Tyrimas parodė, jog tautinių mažumų moksleiviai lietuviškose mokyklose jaučiasi nejaukiai, menkesniais už lietuvių tautybės moksleivius. / The goal of this research – to analyze the phenomena of psychological adaptation in Lithuanian schools among adolescents who belong to ethnic groups – that is Russian and Polish students. During the research, we tried to discover how Russian and Polish students feel about their attending Lithuanian schools. In other words, we seek to understand how these adolescents estimate themselves and their position among their contemporaries. 164 respondents were asked to fill the questionnaires. It was found, how it was expected, that thus Russian thus Polish students estimate themselves very negatively. Furthermore their social status among classmates is low, too. The results showed that Russians and Polish academic achievements are low, comparing with Lithuanians. This research demonstrated that ethnic groups feel small and more inferior over Lithuanians.

Tyrimo tikslas - nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų. Tiriamųjų grupę sudarė pagimdžiusios moterys, gulinčios po gimdymo Vš.Į. Ukmergės ligoninės akušerijos skyriuje ir Kauno Vš.Į. 2-os klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namuose. Siekiant nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu buvo naudoti šie klausimynai: „Savęs vertinimo klausimynas po gimdymo“, „Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė“, „Spilbergerio C. D. Nerimo skalė“. Demografiniams, socialiniams ir sveikatos veiksniams nustatyti buvo naudojami Ž. Jankauskienės ir tyrimo autorės sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų psichologinė adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu yra susijusi su demografiniais rodikliais: vyresnio amžiaus moterys, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste yra geresnės psichologinės adaptacijos. Darbo ir vaikų turėjimas, didesnės pajamos, planuotas nėštumas, partnerio parama nėštumo metu, sveikatai palankus elgesys siejasi su geresne moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo komplikacijos siejasi su blogesne psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdymo sužadinimas, gimdymo skausmo malšinimas yra susiję su moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu, tačiau natūralus... [toliau žr. visą tekstą] / The task of this study – to determine correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors during postnatal period. The group of 200 women participated in this study. The group consisted of women after childbearing in Ukmergė hospital midwifery department and Kaunas 2nd hospital chapter, P.Mažylis midwifery house. Determining the correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors was done by using The Postpartum self-evaluation questionnaire, Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS), and Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. Socio-demographic and health factors were determined using the questionnaire developed by Ž. Jankauskienė and the author of this study. The results of this study showed that psychological adaptation of women during the postnatal period is correlative with demographic factors: older, married and having a high school education women, living in bigger towns show better psychological adaptation. A better psychological adaptation is also correlated with having a job, children, bigger income, planned childbearing, help of the partner and healthy habits. The results of this study also shoved that complications during pregnancy correlate with poorer psychological adaptation during postnatal period. The stimulation of labour, using anesthetics during labour correlate with psychological adaptation during postnatal period. Natural childbirth, Cesarean section and childbirth with the help of... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]