SANTRAUKA Visais laikais šeimos socialinę gerovę siekta gerinti. Pastaraisiais metais tam skirta ypatingai daug dėmesio. Siekiant aiškiai apibrėžti tėvų auginančių vaikus socialines garantijas, tarpautinėje ir nacionalinėje teisėje šiuo klausimu priimta nemažai teisės aktų, vykdoma paramos šeimai politika nacionaliniu lygiu, įgyvendinamos paramos šeimai priemonės. Paramos šeimai politika tai kompleksinis junginys priemonių, kurias valstybės turi taikyti labai tikslingai, atsižvelgdamos į situaciją šalyje, į visuomenės išsivystymo lygi, požiūrį į šeimas ir kitus veiksnius. Pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai šeimos politikos ir socialinių garantijų srityje, tai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, Europos socialinė chartija, Europos socialinės apsaugos kodeksas, Europos Sąjungos direktyvos. Šiais dokumentais siekiama užtikrinti lygių galimybių principus, vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, darbo ir šeimos tinkamą derinimą, motinystės apsaugą, tėvystės ir motinystės atostogas ir kitas garantijas susijusias su šeima. Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinius teisės aktus ir situaciją šalyje, stengiamasi kurti nuoseklią šeimos politiką, tačiau šiandien efektyviu jos veikimu dar negalima džiaugtis. Nors įstatyminė bazė šalyje ir sukurta, tačiau vyksta nuolatinis jos tobulinimas. Šeimos socialinės garantijos Lietuvoje apima socialinį draudimą ir socialinę paramą. Socialinė parama skirstoma į socialines paslaugas ir piniginę paramą. Šiuo metu šalyje egzistuojanti... [toliau žr. visą tekstą] / LEGAL REGULATION OF MATERNITY AND PATERNITY SOCIAL INSURANCE ON THE NATIONAL AND INTERNATIONAL LEVEL SUMMARY There have always been attempts to increase family social welfare. The recent years have seen a particular increase of attention in this sphere. Quite a number of legal acts have been passed in the said field in international and national law, family support policies have been implemented on the national level, and family support measures implemented in order to clearly define social security of parents involved in childcare. Family support policy is a complex construct of measures that countries should apply with particular purposefulness, with regard to the countries’ situation, society development level, attitudes towards families and other factors. The main international legal acts in the sphere of family policy and social security are conventions of the International Labour Organisation, the European Social Charter, the European Social Security Code, and European Union directives. The aforementioned documents are aimed at assurance of equal opportunities principles, equal attitudes towards men and women, just matching of family and professional life, maternity-related security, paternity and maternity leaves and other security measures concerning family life. In Lithuania, efforts are made to develop a consistent family policy with regard to international legal acts and the country’s current situation, but people cannot yet enjoy its efficient functioning... [to full text]

Motinystė daugelį amžių buvo magiška, paslaptimis ir ritualais apgaubta moters būsena. Lietuvių tautosakoje į motiną žiūrima labai pagarbiai (lietuvių tautosakoje Motiną Žemę įkūnija deivė Žemyna). Krikščioniškojoje šeimoje moteris turi aukotis vyrui ir vaikams, o pavyzdžiu tapo pasiaukojančioji Mergelė Marija. Visuomenė tai traktavo kaip vienintelį moters savirealizacijos būdą. Toks motinos paveikslas dažnai pateikiamas tradicinėje vyrų prozoje. Tačiau traktavimas keitėsi. Tai atsispindi ir literatūroje, ypač moterų literatūroje, kai moteris pati prabyla apie motinystę ir moteriškumą. Pokyčius paskatino ir feminizmas. Atskleisti, kaip kito požiūris į motinystę, kaip pati moteris suvokia ir realizuoja savo moteriškąją ir motiniškąją būtį – šio darbo tikslas. Todėl pasirinkti keturi skirtingą moters poziciją atskleidžiantys kūriniai, kurių centre yra moteris – motina. Kūriniai pasirinkti ir analizuojamai chronologine tvarka: nuo XX amžiaus pradžios iki XXI amžiaus. Todėl Apie motinystę darbe kalbama istoriniu ir sociokultūriniu aspektu, susitelkiant ties moters patirtimi ir moteriškuoju rašymu. Darbe naudojamas hermeneutinis interpretacinis bei feministinis metodai, remiamasi esmine feminizmo nuostata – kūrinį perskaityti moters akimis. Pirmojoje darbo dalyje pristatoma tradicinė motinystė (Šatrijos Ragana Sename dvare). Šioje apysakoje išryškėja pirmieji bandymai maištauti prieš vyro nustatytą tvarką, padėtį sociume, tačiau motinystė išlieka idealioji, paremta krikščioniška... [toliau žr. visą tekstą] / For many centuries maternity was considered as a magic woman’s state shrouded in mystery and rituals. In Lithuanian folklore the position of mother is held in the greatest regard (in Lithuanian folklore the goddess Žemyna is the embodiment of the Mother Earth). According to the Christian family traditions, the woman has to sacrifice herself for the sake of her husband and children, following the example of the self – sacrificing Virgin Mary. The society interpreted that as the only way of woman’s fulfilment. Such woman – mother image is often represented in the men - artists’ prose. Nevertheless, the interpretation has changed. The reflection of his can also be found in the literature, especially in women’s literature, where a woman herself speaks about maternity and womanhood. Feminism encouraged these changes as well. The aim of the analysis is to convey how the attitude towards maternity has changed, how a woman herself perceives and realises a different woman’s position, have been chosen, in the canter of which there is a woman – mother. The works are chosen and analysed in chronological order: from the beginning of the XX century to the XXI century. As a result, the maternity theme is considered in the work in historical and sociocultural aspect, accenting woman’s experience and female writing. In the analysis hermeneutical interpretation and feministic approach are used, on the basis of essential principle of feminism - woman’s reading of the literary work. In the first... [to full text]

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog psichikos negalią turintys asmenys yra labiausiai stigmatizuojama neįgaliųjų grupė. Visuomenės nuomonių apie neįgalius asmenis formavimui įtakos turi ir žiniasklaida, kuri yra viena pagrindinių veikėjų kuriančių pasaulio suvokimus bei perteikiančių realybės reikšmes, todėl ji turi galią formuoti ir diskursus apie tam tikrus socialinius reiškinius, pavyzdžiui, psichikos negalia bei ją turinčių moterų motinystė. Todėl svarbu ištirti, kaip žiniasklaidoje yra reprezentuojamas psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskursas. Tyrimo objektas – psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskursas „Lietuvos ryto“ dienraštyje 1990 – 2012 metais. Tyrimo tikslas – ištirti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso turinį „Lietuvos ryto“ dienraštyje 1990 – 2012 metais. Atliekant tyrimą buvo remiamasi mokslinės literatūros ir antrinių šaltinių analize, siekta išanalizuoti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso raiškos kontekstą bei atskleisti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso ir jo vaizdavimo žiniasklaidoje teorines prielaidas. Diskurso analizės metodas buvo taikytas atliekant psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso „Lietuvos ryto” dienraštyje analizę: išanalizuotos siužetinės linijos bei diskurso koalicijas. Siekiant labiau atskleisti temos problematiką kiekybinės turinio analizės pagalba buvo aprašomas psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso kontekstas „Lietuvos ryto“... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian studies show that mental disabilities are the most stigmatized group of people with disabilities. Public opinion on people with disabilities formation is influenced by the media, which is one of the key players in creating the world's perceptions and the reality of moving values, so it has the power to shape and discourses about certain social phenomena, such as mental disabilities and mentally disabled women motherhood. It is therefore important to examine how the media represents mentally disabled women motherhood discourse. Object – mentally disabled women motherhood discourse 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“. Purpose – to investigate mentally disabled women motherhood discourse content 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“. The study was based on the scientific literature and secondary sources analysis. Aimed to analyze the mentally disabled women motherhood discourse context and to reveal mentally disabled women motherhood discourse and its depiction in the media theoretical assumptions. Discourse analysis method was applied to analize the mentally disabled women motherhood discourse in newspaper „Lietuvos rytas“: story lines and discourse coalitions was analyzed. Also to better reveal the problem of theme and to illustrate discourse analysis data semi-structured interviews were conducted. The results of research showed that mentally disabled women motherhood discourse 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“ dominates in the medical and in the... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti ekspertų ir besilaukiančių bei auginančių kūdikius iki metų moterų „Motinystės mokyklos” poreikį Šiaulių mieste. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Šiaulių mieste 2011 metų spalio – 2012 kovo mėnesiais. Tyrimui atlikti pasirinktas tikslinės patogio¬sios atrankos metodas. Iš viso apklaustoje dalyvavo 141 moteris ir 5 ekspertai. Apklaustųjų grupė suformuota tiriamojo požymio atžvilgiu- moterys, kurios šiuo metu laukiasi arba augina vaikus iki metų amžiaus ir ekspertai dirbantys su besilaukiančiomis ir pagimdžiusiomis bei teikiantys „Motinystės mokyklos“ paslaugas ar tiesiogiai susiję su šia veikla. Rezultatai: Apklaustųjų sveikata gera (76.6 proc.), savo ir savo partnerio sveikata domėjosi 26-35 m. (54.7 proc.), gyvenančios mieste besilaukiančios ir auginančios kūdikius iki metų amžiaus moterys (81.2 proc.), turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą (69.7 proc.). Pajutę nėštumo simptomus- dažniausiai kreipiasi į gyd.ginekologą (62.9 proc.). Apie nėštumo poreikius gautos konsultacijos, kuri dažniausiai trunka 10- 15 min. (57,4 proc.) suteiktos informacijos pakako (58,2 proc.) kaime (90 proc.) ir mieste (54,9 proc.). gyvenančioms moterims. 24,1 proc. apklaustųjų negavo informacijos iš ginekologo apie „Motinystės mokyklą“. Motinystės kursus lankė (46,8 proc.) turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (68,8 proc.), miesto gyventojos (53,1 proc.). Moterys lankė nemokamus (85 proc.) ir mokamus (15 proc.) kursus kartu su vyru (30 proc.) 60... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of studies: To assess the need for “Maternity School” in Šiauliai city according to experts as well as pregnant women and mothers raising babies under the age of one. Research methods: The research has been carried out in Šiauliai city within the period of October 2011 – March 2012. Target convenient selection method has been selected for carrying out the research. All in all 141 women and 5 experts have participated in the survey. The group of respondents has been formed in respect of research feature: women who were pregnant at that time or raised children under the age of one and experts, working with pregnant women as well as women who had recently given birth, providing services of “Maternity school” or directly related to the aforementioned activities. Results: Health of the respondents was in good shape (76.6 per cent), women who were pregnant at that time or raised babies under the age of one in the age group of 26-35 years were interested in their own health as well as their partner‘s health (54.7 per cent), 81.2 per cent of them resided in the city and 69.7 per cent of them had a higher university education. Mostly women (62.9 per cent) consulted a Physician – Gynaecologist, if they felt the symptoms of pregnancy. The amount of information on the needs of pregnancy provided during the consultation, duration of the majority thereof ranged from 10 to15 min. (57.4 per cent), was sufficient for 58.2 per cent of respondents: 90 per cent of the women resided in a... [to full text]

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.