Global ETD Search

21	Language and speech in the phenomenological philosophy of Maurice Merleau-Ponty / Kalba ir kalbėjimas Maurice’o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje Simonova, Jelena 04 February 2011 (has links) The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity of the lived body; therefore, the semantics of the philosophy of Merleau-Ponty represents embodied semantics. The author of the thesis agrees with the insight of Merleau-Ponty and his postulates that artistic painting, literature, and philosophy are forms of speaking whose resources are incrusted in the corporeity of human beings. Representing the extension of gestures and being determined by natural willingness of human beings to say and express something new, such forms of expression disclose the initial relationship of human beings with the world and witness the creativity of the linguistic activities of human beings. Defining the object of the research, it is reasonable to set the philosophical style and unmatched manner of speaking of Merleau-Ponty. It deliberates and substantiates the possibility of individual relationship of every human being with his/her speaking, and opens the... [to full text] / Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirmapradiškai yra išraiškingas ir visada koreliuoja su gyvenamo kūno ekspresyvumu, todėl Merleau-Ponty filosofijoje semantika yra įkūnyta semantika. Disertacijos autorei pritariant Merleau-Ponty įžvalgai, postuluojama, jog tapyba, literatūra bei filosofija taip pat yra kalbėjimo formos, kurių šaltinis inkrustuotas žmogaus kūniškume. Pratęsdamos gestą ir būdamos apspręstos prigimtinio žmogaus troškimo išreikšti ir pasakyti kažką vis naujai, jos išreiškia pirmapradį žmogaus patiriamą santykį su pasauliu bei liudija kalbinės žmogaus veiklos kreatyvumą. Formuluojant šio tyrimo objektą, tikslinga išskirti ir paties Merleau-Ponty filosofavimo stilių bei ypatingą, analogo neturinčią kalbėjimo manierą. Ji išlaisvina bei pagrindžia kiekvieno žmogaus giliai asmeninio santykio su jo paties kalbėjimu galimybę ir atveria kelią naujai filosofavimo tendencijai, kuri numano žmogiškojo aš savęs bei jo prasmingo pasaulio ap-klausimą. Taigi, sekdama filosofo pavyzdžiu bei... [toliau žr. visą tekstą] Philosophy Language Speech Sensory perception Lived body Diacricity of meaning Kalba Kalbėjimas Juslinis suvokimas Gyvenamas kūnas Reikšmės diakritiškumas
22	Kalba ir kalbėjimas Maurice'o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje / Language and speech in the phenomenological philosophy of Maurice Merleau-Ponty Simonova, Jelena 04 February 2011 (has links) Kalba ir kalbėjimas Maurice’o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirmapradiškai yra išraiškingas ir visada koreliuoja su gyvenamo kūno ekspresyvumu, todėl Merleau-Ponty filosofijoje semantika yra įkūnyta semantika. Disertacijos autorei pritariant Merleau-Ponty įžvalgai, postuluojama, jog tapyba, literatūra bei filosofija taip pat yra kalbėjimo formos, kurių šaltinis inkrustuotas žmogaus kūniškume. Pratęsdamos gestą ir būdamos apspręstos prigimtinio žmogaus troškimo išreikšti ir pasakyti kažką vis naujai, jos išreiškia pirmapradį žmogaus patiriamą santykį su pasauliu bei liudija kalbinės žmogaus veiklos kreatyvumą. Formuluojant šio tyrimo objektą, tikslinga išskirti ir paties Merleau-Ponty filosofavimo stilių bei ypatingą, analogo neturinčią kalbėjimo manierą. Ji išlaisvina bei pagrindžia kiekvieno žmogaus giliai asmeninio santykio su jo paties kalbėjimu galimybę ir atveria kelią naujai filosofavimo tendencijai, kuri numano žmogiškojo aš savęs bei jo... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity of the lived body; therefore, the semantics of the philosophy of Merleau-Ponty represents embodied semantics. The author of the thesis agrees with the insight of Merleau-Ponty and his postulates that artistic painting, literature, and philosophy are forms of speaking whose resources are incrusted in the corporeity of human beings. Representing the extension of gestures and being determined by natural willingness of human beings to say and express something new, such forms of expression disclose the initial relationship of human beings with the world and witness the creativity of the linguistic activities of human beings. Defining the object of the research, it is reasonable to set the philosophical style and unmatched manner of speaking of Merleau-Ponty. It deliberates and substantiates the possibility of individual relationship of every human being with his/her speaking, and opens the... [to full text] Philosophy Kalba Kalbėjimas Juslinis suvokimas Gyvenamas kūnas Reikšmės diakritiškumas Language Speech Sensory perception Lived body Diacricity of meaning
23	Kreivės virš skaičių kūnų ir jų sveikųjų skaičių žiedų / Curves over number fields and their rings of integers Zinevičius, Albertas 29 October 2013 (has links) Disertaciją sudaro darbai, autoriaus atlikti 2006-2013 metais. Šiuos darbus jungianti tema yra algebrinių kreivių, apibrėžtų virš racionaliųjų skaičių, šeimos, einančios per taškus, kurių koordinatės priklauso duotam skaičių kūnui ar jo sveikųjų skaičių žiedui. Pirmoje disertacijos dalyje yra gaunama vidutinio mažo aukščio racionaliųjų taškų kiekio ant fiksuoto žanro hiperelipsinių kreivių asimptotika. Antroje dalyje šis rezultatas išplečiamas, apibūdinant vidutinį homogeninių daugianarių reikšmių taškuose, kurių koordinatės yra mažo aukščio tarpusavyje pirminiai skaičiai, sutampančių su duoto vieno kintamojo daugianario reikšmėmis sveikuosiuose taškuose, skaičių. Trečioje dalyje sukonstruojamos nedidelės kreivių, apibrėžtų virš racionaliųjų skaičių ir išvengiančių taškų, kurių koordinatės priklauso duotam skaičių kūnui, šeimos. Ketvirtoje dalyje nagrinėjamos kongruenčių skaičių kreivės. Įrodoma, kad bent pusė pirminių skaičių p, kurie lieka inertiški cikliniame skaičių kūne K, atitinka kreives 16p^2 = x^4 - y^2, neturinčias netrivialių taškų su koordinatėmis to kūno sveikųjų skaičių žiede. Paskutinėje dalyje iliustruojamas Gauso sveikųjų skaičių skaidymosi daugikliais vienatinumo taikymas įrodant, kad konkreti hiperelipsinė kreivė neturi taškų su sveikosiomis koordinatėmis. / In this document, the author collected his work that ranges through the years 2006-2013. The common theme that occurs in its five separate parts is that of families of algebraic curves defined over the rational numbers with points over a number field or over its ring of integers. In the first part, average number of rational points of small height on hyperelliptic curves of fixed genus is described. In the second part, this result is extended to describing how often, on average, values of homogeneous polynomials at pairs of small coprime integers are values of a given univariate polynomial with integer coefficients. Further, small families of curves that are defined over the rational numbers and do not have points over a given number field are constructed. In the subsequent part, congruent number curves are investigated. It is shown that, given a cyclic number field K, at least half of the prime numbers p that remain inert in K correspond to curves 16p^2 = x^4 - y^2 that do not have nontrivial points over the ring of integers of K. In the last part, a short exposition to a classical technique of showing that a particular curve does not have integral points is given. Mathematics Hiperelipsinės kreivės Racionalieji taškai Aukštis Kongruenčių skaičių kreivės Ciklinis skaičių kūnas Hyperelliptic curves Rational points Height Congruent number curves Cyclic number field
24	Curves over number fields and their rings of integers / Kreivės virš skaičių kūnų ir jų sveikųjų skaičių žiedų Zinevičius, Albertas 29 October 2013 (has links) In this document, the author collected his work that ranges through the years 2006 - 2013. The common theme that occurs in its five parts is that of families of algebraic curves defined over the rational numbers with points over a number field or over its ring of integers. In the first part, average number of rational points of small height on hyperelliptic curves of fixed genus is described. In the second part, this result is extended to describing how often, on average, values of homogeneous polynomials at pairs of small coprime integers are values of a given univariate polynomial with integer coefficients. Further, small families of curves that are defined over the rational numbers and do not have points over a given number field are constructed. In the subsequent part, congruent number curves are investigated. It is shown that, given a cyclic number field K, at least half of the prime numbers p that remain inert in K correspond to curves 16p^2 = x^4 - y^2 that do not have nontrivial points over the ring of integers of K. In the last part, a short exposition to a classical technique of showing that a particular curve does not have integral points is given. / Disertaciją sudaro darbai, autoriaus atlikti 2006-2013 metais. Šiuos darbus jungianti tema yra algebrinių kreivių, apibrėžtų virš racionaliųjų skaičių, šeimos, einančios per taškus, kurių koordinatės priklauso duotam skaičių kūnui ar jo sveikųjų skaičių žiedui. Pirmoje disertacijos dalyje yra gaunama vidutinio mažo aukščio racionaliųjų taškų kiekio ant fiksuoto žanro hiperelipsinių kreivių asimptotika. Antroje dalyje šis rezultatas išplečiamas, apibūdinant vidutinį homogeninių daugianarių reikšmių taškuose, kurių koordinatės yra mažo aukščio tarpusavyje pirminiai skaičiai, sutampančių su duoto vieno kintamojo daugianario reikšmėmis sveikuosiuose taškuose, skaičių. Trečioje dalyje sukonstruojamos nedidelės kreivių, apibrėžtų virš racionaliųjų skaičių ir išvengiančių taškų, kurių koordinatės priklauso duotam skaičių kūnui, šeimos. Ketvirtoje dalyje nagrinėjamos kongruenčių skaičių kreivės. Įrodoma, kad bent pusė pirminių skaičių p, kurie lieka inertiški cikliniame skaičių kūne K, atitinka kreives 16p^2 = x^4 - y^2, neturinčias netrivialių taškų su koordinatėmis to kūno sveikųjų skaičių žiede. Paskutinėje dalyje iliustruojamas Gauso sveikųjų skaičių skaidymosi daugikliais vienatinumo taikymas įrodant, kad konkreti hiperelipsinė kreivė neturi taškų su sveikosiomis koordinatėmis. Mathematics Hyperelliptic curves Rational points Height Congruent number curves Cyclic number field Hiperelipsinės kreivės Racionalieji taškai Aukštis Kongruenčių skaičių kreivės Ciklinis skaičių kūnas
25	Beprotybės interpretacija Gilles Deleuze'o filosofijoje / The interpretation of unreason in Gilles Deleuze's philosophy Karvelytė, Kristina 23 May 2005 (has links) The interpretation of unreason in Gilles Deleuze‘s philosophy Deleuze argues that all philosophy must originate itself from violence. The violence in thought is evoken by problems, which aren‘t given but constituted in mind. The fundamental problem of thought is incapacity to think itself, the malaise of mind, stupidity or madness. The dogmatical image of thought takes the common form of an 'Everybody knows . . .' , and in the following way disassociates itself from the problem - it merely dislodges madness from discourse of reason. Deleuze shows that the problem of madness should be included into image of thought, if transforming it simultaneously. The work points out, how Deleuze solves this properly transcendental qestion: how is unreason possibile? The thinker offers three perspectives, three points of view to reflect this problem. It can be seen from a point from highland or platonical tradicion, from a point of surface or virtual philosophy which Deleuze founds in the works of stoics, Leibniz, Nietzsche and Lewis Carrol and from a point of depths into which plunges Artaud. To each of these modes of mind thereby can be diagnosed distinct disease: maniac depresion or paranoia to idealism, active form of schizophrenia- to virtual philosophy and passive form of schizophrenia – to the thinking of depths. The research shows up how eventualy this triad turns to strict disjunction between traditional image of thought and the thought which is able to think of madness, becomings... [to full text] Philosophy Common sense Sveikas protas Becoming Beprotybė Body without organs Good sense Unreason Visuotinė prasmė Tapimas Aukštumų filosofija Highland philosophy Gelmės Schyzoanalysis Virtual philosophy Šizoanalizė Depths Kūnas be organų Virtuali filosofija
26	Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės / Characteristics of homoscopic traces and possibilities of their investigation from the point of view of forensics Gargasaitė, Akvilė 25 June 2014 (has links) Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėta pakankamai nauja tema ,,Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės“, kadangi Lietuvos kriminalistinėje literatūroje nėra aptinkamos tokios sąvokos kaip homoskopinis pėdsakas, nors yra mokslinių darbų, kuriuose tas pats pėdsakas vadinamas homeoskopiniu. Homoskopiniai pėdsakai yra žmogaus kūno dalimi palikti pėdsakai, kurie skirstomi į rankų, kojų (basų kojų pėdsakai, kartais randami ir avalynės viduje), dantų, nagų ir galvos paviršiaus pėdsakus. Pirmoje darbo dalyje trumpai išdėstyta, kas yra pėdsakai nagrinėjamos temos prasme bei pėdsakų rūšys. Vėliau aptariama kiekviena iš homoskopinių pėdsakų rūšių anatomiškai bei kriminalistiniu požiūriu – pateikiama pėdsakų charakteristika. Rankų pėdsakai yra dažniausiai aptinkami, tiriami bei pagal juos lengviausia identifikuoti asmenį, todėl jie yra aptarti pirmiausiai. Toliau yra pateikiamos kojų, dantų, nagų bei galvos paviršiaus (svarbiausias vaidmuo tenka lūpų bei ausų pėdsakams) pėdsakų charakteristikos. Pagal juos taip pat galima nustatyti asmens tapatybę, tačiau tai padaryti yra sunkiau nei rankų pėdsakų atveju. Kita vertus, gali būti nustatyta daug informacijos apie atskiras nusikalstamos veikos aplinkybes. Antroje darbo dalyje nurodyta, kokiose įstaigose Lietuvoje yra atliekami specialisto tyrimai bei ekspertizės. Be to, pateiktos homoskopinių pėdsakų tyrimo galimybės surandant, išryškinant, fiksuojant, paimant bei tiriant laboratoriniu būdu homoskopinius... [toliau žr. visą tekstą] / A quite new subject “Characteristics of Homoscopic Traces and Possibilities of their Investigation from the Point of View of Forensics” was analyzed in this master’s thesis, whereas it cannot be found such a concept as homoscopic trace, although there is some scientific work in which the same trace is called homeoscopic. Homoscopic traces are the ones that are left by human body parts and they are divided into handprints, footprints (barefoot and footprints in footwear), bite marks, fingernail scrapings and prints that are left by a surface of a head. The first part briefly sets out what is the meaning of the traces and their types within the topic of the thesis. Also each kind of the homoscopic traces are discussed anatomically and from the point of view of forensics, thus the characteristics of homoscopic traces are given. At first handprints are discussed because they are mostly detected and examined. Furthermore by using them it is easy to identify a person. Then the characteristics of footprints, bite marks, fingernail scrapings and prints left by a surface of a head (especially lip prints and ear prints) are represented. Using them we can also determine person’s identity but it is more difficult than using handprints. On the other hand, we can learn some information about individual circumstances of the crime. The institutions in Lithuania in which specialists’ researches and forensics are carried out are noted in the second part of master’s thesis. In addition, the... [to full text] Kriminalistika Kriminalistikos technika Antropometrija Kriminalistinė identifikacija Identifikacinis uždavinys Neidentifikacinis uždavinys Trasologija Homoskopija Pėdsakas Pėdsakų rūšys Pėdsakai plačiąja prasme Pėdsakai siaurąja prasme Pėdsakas-atspindys Statinis pėdsakas Dinaminis pėdsakas Kombinuotas pėdsakas Įspaustinis (reljefinis) pėdsakas Paviršinis pėdsakas Antsluoksninis pėdsakas Nuosluoksninis pėdsakas Matomas pėdsakas Silpnai matomas pėdsakas Nematomas pėdsakas Latentinis pėdsakas Žmogaus palikti pėdsakai Homoskopinis Homoskopiniai pėdsakai Žmogaus kūnas Žmogaus kūno dalis Anatominė sandara Ranka Plaštaka Delnas Pirštai Rankų pėdsakai Pirštų pėdsakai Delno pėdsakas Papiliariniai raštai Lankiniai papiliariniai raštai Apvalieji papiliariniai raštai Pastovumas Individualumas Gebėjimas atsistatyti Daktiloskopija Palmoskopija Poroskopija Edžeoskopija Bendrieji požymiai Individualieji požymiai Dermatoglifika Koja Pėda Padas Basa koja Kojų pėdsakai Pėdsakas avalynės viduje Pėdsakų takelis Ėjos krypties linija Ėjos linija Žingsnio ilgis Žingsnio plotis Žingsnio kampas Dantys Danties vainikas Pieniniai dantys Nuolatiniai dantys Dantų lankas Dantų kompleksas Dantų požymiai Dantų rūšys Natūralūs dantys Dantų protezai Anatominiai požymiai Dantų anomalijos Požymiai dėl ligų Požymiai dėl gydymo Variacija Dantų pėdsakai Įkandimas Prikandimas Atkandimas Nukandimas Dantų sukandimas Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Prognatija Progenija Nagai Nagų pėdsakai Įbrėžimai Galvos paviršius Galvos paviršiaus pėdsakai Kakta Kaktos pėdsakas Nosis Nosies pėdsakas Skruostas Skruosto pėdsakas Smakras Smakro pėdsakas Plikė Plikės pėdsakas Lūpos Apatinė lūpa Viršutinė lūpa Lūpų pėdsakas Cheiloskopija Lūpų raštas Ausis Ausies kaušelis Ausies pėdsakas Otoskopija Pėdsakų tyrimas Žmogaus paliktų pėdsakų tyrimas Homoskopinių pėdsakų tyrimas Specialistas Specialisto tyrimas Specialisto išvada Ekspertas Teismo ekspertizė Ekspertizės aktas Trasologinė ekspertizė Rankų pėdsakų ekspertizė Kriminalisto lagaminas Techninės priemonės Pėdsakų suradimas Apšvietimo priemonės Optinės priemonės Pėdsakų išryškinimas Fizikinis-mechaninis būdas Daktiloskopiniai milteliai Daktiloskopiniai šepetėliai Cheminis būdas Pėdsakų užfiksavimas Procesinio veiksmo protokolas Fotonuotrauka Vaizdo įrašas Garso įrašas Schema Planas Išlieja Pėdsakų paėmimas Laboratorinis tyrimas Lyginamasis pavyzdys Lyginamoji medžiaga Lyginamasis tyrimas Asmens tapatybės nustatymas

Page generated in 0.425 seconds