• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • 1
  • 1
  • Tagged with
  • 5
  • 4
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Svetimžemių rykštenės (Solidago L.) genties rūšių įvairovė Lietuvoje ir jų morfologinių požymių variacija / Diversity of alien species of the Goldenrod (Solidago L.)genus in Lithuania and variation of their morphological characters

Žalneravičius, Egidijus 31 August 2012 (has links)
Rykštenės (Solidago L.) gentis, priklausanti astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimai, apima apie 100 rūšių, daugiausiai paplitusių Šiaurės Amerikoje. Tik kelios genties rūšys paplitusios kituose žemynuose. Lietuvoje yra trys svetimžemės rykštenių rūšys: kanadinė (S. canadensis L.), aukštoji (S. altissima L.) ir vėlyvoji (S. gigantea Ait.). Darbo tikslas – nustatyti svetimžemių rykštenės genties augalų įvairovę Lietuvoje ir įvertinti rūšių morfologinių požymių variaciją populiacijose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti rykštenės genties rūšių įvairovę ir paplitimą Lietuvoje; 2. Ištirti rykštenių populiacijų tankumą ir sudėtį; 3. Įvertinti rykštenių morfologinių požymių variaciją populiacijose; 4. Nustatyti svetimžemių rykštenių rūšių patikimiausius skiriamuosius morfologinius požymius. / The genus goldenrod (Solidago L.), belonging to the Asteraceae Dumort. family, includes about 100 species distributed mainly in North America. A few af species are distributed in other continents. Three alien species of this genus are registered in Lithuania: Solidago canadensis L., S. altissima L. and S. gigantea Ait. The aim of the investigation was to evaluate diversity of alien Solidago species in Lithuania and to estimate variation of morphological characteristics in their populations. Following tasks were formulated: (1) to estimate diversity and distribution of Solidago species in Lithuania; (2) to investigate density and structure of populations; (3) to reveal variabilityy of morphological characters in populations; (4) to reveal the most reliable diagnostic features for species identification.
2

Genetic variation of brown rot blossom blight pathogens and their hosts sweet and sour cherry / Kaulavaisinių moniliozės sukėlėjų ir trešnės bei paprastosios vyšnios genetinė variacija

Frercks, Birutė 08 October 2014 (has links)
The aim of the research. To evaluate the genetic diversity in sweet and sour cher-ry populations, to characterize the injuries to blossoms and fruits caused by blossom blight brown rot, to identify the species composition of Monilinia patho-gens and to analyse the DNA polymorphism within and among pathogens popula-tions. Main tasks: 1. To analyse the genetic diversity of sweet and sour cherry cultivars and wild cherry population, growing in west Lithuania, using molecular marker methods (AFLP and SSR). 2. To determine factors affecting injuries caused by blossom blight. 3. To investigate characteristics of brown rot agent M. fructigena development in sweet and sour cherry cultivars differing in resistance to brown rot. 4. To identify species composition of Monilinia spp. in IH LRCAF stone fruit collection based on PCR methood and to evaluate inter- and intraspecific DNA polymorphism of Monilinia spp. based on AFLP method. / Tyrimų tikslas. Įvertinti trešnės ir paprastosios vyšnios populiacijų ge-netinę įvairovę, ištirti trešnės ir paprastosios vyšnios žiedų bei vaisių užsikrėtimo kaulavaisinių monilioze mechanizmus, nustatyti šios ligos sukėlėjų Monilinia rūšinę sudėtį bei išanalizuoti jų tarprūšinį ir vidurūšinį DNR polimorfizmą. Tyrimų uždaviniai: 1. Išanalizuoti skirtingų pagal atsparumą moniliozinei degligei LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijoje augančių trešnės ir vyšnios veislių ir Vakarų Lietuvo-je augančios laukinės trešnės populiacijos genetinę įvairovę, naudojant molekuli-nius metodus (SSR ir PFIP) bei palyginti PFIP pradmenų kombinacijų informaty-vumo rodiklius. 2. Nustatyti žiedų pažeidimo moniliozine deglige (M. laxa) veiksnius: ištirti žiedo da¬lių atsparumą moniliozinei degligei, nustatyti kuriame žiedo raidos tarpsnyje jie yra jautriausi, įvertinti, ar kuokelių mechaninis pašalinimas (kastravimas) turi įtakos užsikrėtimui moniliozine deglige ir nustatyti ar žiedų ap-dulkinimas gali aktyvuoti augalo imunines reakci¬jas ir užkirsti kelią patogenui patekti į žiedo vidų. 3. Ištirti rudojo puvinio sukėlėjo M. fructigena vystymosi ypatumus kontrastinėse pa¬gal atsparumą rudajam puviniui trešnės ir vyšnios veislėse. Nusta-tyti, ar vaisiai jautresni patogenui yra nokimo pradžioje ar techninės brandos (skynimo) metu, įvertinti vaisių mechani¬nio pažeidimo poveikį užsikrėtimui ruduo-ju puviniu. 4. Identifikuoti Monilinia spp. LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijos augyne rūšinę sudėtį PGR... [toliau žr. visą tekstą]
3

Javų agrofitocenozių produktyvumo tyrimai / Cereal Association Productivity Analysis

Juknevičius, Algirdas 15 June 2009 (has links)
Tiriamojo darbo objektas – varpinių javų pasėliai smėlinguose Dzūkijos dirvožemiuose. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinių produktyvumo rodiklių įtaką varpiniams javams. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas viename ekologiniame ūkyje, tačiau šešiuose laukuose. Tirti žieminiai kvietrugiai, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai pasėti skirtinguose priešsėliuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio javų stiebai ir piktžolės buvo raunamos su šaknimis, ir skaičiuojamas kiekis. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus minėtuose javų laukuose pastebėta, kad labiau piktžoleti yra žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių laukai. Didžiausias pikžolėtumas pastebėtas žieminių kvietrugių lauke po žirnių/miežių mišinio pavasarį (vidurkis 118 piktžolių) ir žieminių kviečių lauke po varpinių javų rudenį (vidurkis 117 piktžolių). Mažiausią piktžolėtumą turėjo vasarinių miežių laukai. Vasarinių miežių pasėtų po kviečių pavasarį lauke buvo rasta mažiausiai piktžolių (vidurkis 27 piktžolės), tačiau derliai nebuvo dideli... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological agriculture‘s number grows up in Lithuania. In the course of time farmers is still looking for a solution how to do a bigger produktivity. Analysis is about corn‘s and weed‘s variation depending on preplants and produktive stipes‘ subjeck to the weeds. Crop was quite dence in the property. Depending on preplants produktive stipes‘ number was different. Productive stipes hang on weeds‘ number: the more weeds the less productive stipes.
4

Sprachspielerische Modifikationen der Phraseologismen / Frazeologizmų modifikacijos / Modifications of phrasiological units

Vilčinskaitė, Alma 24 September 2008 (has links)
Die vorliegende Magisterarbeit setzt sich zum Ziel sprachspielerische Verwendung ( Modifikation) von Phraseologismen in der Pressesprache zu untersuchen. Die wichtigste Aufgabe besteht in der Analyse der wichtigsten Modifikationsarten und ihrer Gebrauchshäufigkeit in der Zeitschrift ,,Der Spiegel” (Jahrgang 2007) sowie in der Beschreibung der wichtigsten Funktionen der ermittelten okkasionellen modifizierten Phraseologismen in der journalistischen Sprache. / Magistrinio darbo tikslas - okazinių frazeologizmų vartojimo būdų (modifikacijų) spaudos kalboje tyrimas. Svarbiausias darbo uždavinys – išanalizuoti pagrindines frazeologizmų modifikacijų rūšis ir jų vartojimo dažnumą žurnale „Der Spiegel“ (20007m.) ir aprašyti svarbiausias jų funkcijas žurnalistinėje kalboje. / The MA paper aims at the analysis of the use methods (modifications) of occasional phraseological units in the press language. The objectives of the study are: to explore the main types of modifications of phrasiological units; to examine their use frequency in the magazine Der Spiegel (2007); and to describe the prime function of phrasiological units in the language of journalism.
5

Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės / Characteristics of homoscopic traces and possibilities of their investigation from the point of view of forensics

Gargasaitė, Akvilė 25 June 2014 (has links)
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėta pakankamai nauja tema ,,Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės“, kadangi Lietuvos kriminalistinėje literatūroje nėra aptinkamos tokios sąvokos kaip homoskopinis pėdsakas, nors yra mokslinių darbų, kuriuose tas pats pėdsakas vadinamas homeoskopiniu. Homoskopiniai pėdsakai yra žmogaus kūno dalimi palikti pėdsakai, kurie skirstomi į rankų, kojų (basų kojų pėdsakai, kartais randami ir avalynės viduje), dantų, nagų ir galvos paviršiaus pėdsakus. Pirmoje darbo dalyje trumpai išdėstyta, kas yra pėdsakai nagrinėjamos temos prasme bei pėdsakų rūšys. Vėliau aptariama kiekviena iš homoskopinių pėdsakų rūšių anatomiškai bei kriminalistiniu požiūriu – pateikiama pėdsakų charakteristika. Rankų pėdsakai yra dažniausiai aptinkami, tiriami bei pagal juos lengviausia identifikuoti asmenį, todėl jie yra aptarti pirmiausiai. Toliau yra pateikiamos kojų, dantų, nagų bei galvos paviršiaus (svarbiausias vaidmuo tenka lūpų bei ausų pėdsakams) pėdsakų charakteristikos. Pagal juos taip pat galima nustatyti asmens tapatybę, tačiau tai padaryti yra sunkiau nei rankų pėdsakų atveju. Kita vertus, gali būti nustatyta daug informacijos apie atskiras nusikalstamos veikos aplinkybes. Antroje darbo dalyje nurodyta, kokiose įstaigose Lietuvoje yra atliekami specialisto tyrimai bei ekspertizės. Be to, pateiktos homoskopinių pėdsakų tyrimo galimybės surandant, išryškinant, fiksuojant, paimant bei tiriant laboratoriniu būdu homoskopinius... [toliau žr. visą tekstą] / A quite new subject “Characteristics of Homoscopic Traces and Possibilities of their Investigation from the Point of View of Forensics” was analyzed in this master’s thesis, whereas it cannot be found such a concept as homoscopic trace, although there is some scientific work in which the same trace is called homeoscopic. Homoscopic traces are the ones that are left by human body parts and they are divided into handprints, footprints (barefoot and footprints in footwear), bite marks, fingernail scrapings and prints that are left by a surface of a head. The first part briefly sets out what is the meaning of the traces and their types within the topic of the thesis. Also each kind of the homoscopic traces are discussed anatomically and from the point of view of forensics, thus the characteristics of homoscopic traces are given. At first handprints are discussed because they are mostly detected and examined. Furthermore by using them it is easy to identify a person. Then the characteristics of footprints, bite marks, fingernail scrapings and prints left by a surface of a head (especially lip prints and ear prints) are represented. Using them we can also determine person’s identity but it is more difficult than using handprints. On the other hand, we can learn some information about individual circumstances of the crime. The institutions in Lithuania in which specialists’ researches and forensics are carried out are noted in the second part of master’s thesis. In addition, the... [to full text]

Page generated in 0.4292 seconds