Fenomenologinė filosofija tampa galimybe atskleisti Nijolės Miliauskaitės poezijos gelmes, naujai ir esmiškai pažvelgti į jos kūrybos jutimiškumą, subjektyvumą, skirtingų kokybių susiliejimą, intensyvius intencionalius santykius. Nemažai lietuvių literatūros kritikos tyrinėta N. Miliauskaitės kūryba iki šiol nesulaukė išsamesnio fenomenologinio žvilgsnio. Analizei pasirinkti visi poetės eilėraščių rinkiniai: „Uršulės S. portretas“ (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“, „Širdies labirintas“ (1999) ir kūrybiškumo turintys N. Miliauskaitės laiškai rašyti buvusiai Marijampolės internato-mokyklos literatūros mokytojai Liudai Viliūnienei. Magistro darbe aprašomi charakteringiausi, poetės kūrybos fenomenus sutelkiantys tekstai. Tyrinėjamas kūrybinės sąmonės atvirumas skirtingiems vaizduotės būdamas – sapnams, svajonėms, troškimams, pasakoms, šių įsivaizduojamų tikrovių svarba kalbančiajam, poetinė fenomenologinė jų specifika. Aprašomi lyrinio subjekto patyrimo galimybes plečiantys susitikimai su daiktais, per daiktus, daiktuose. Analizuojamas erdvėlaikį formuojančio, subjektą apibūdinančio judėjimo fenomeno reikšmingumas N. Miliauskaitės kūryboje. Aprašoma fenomenologinė praeities kaip gelmės raiška poetės tekstuose, iškeliami jutimiški erdvėlaikio sutelktumą ir intensyvumą liudijantys ženklai. Tyrinėjama lyrinio „aš“ kalbinė savimonė, analizuojamas lyrinio „aš“ atvirumas rašto objektams. Fenomenų pasirodymų būdus ir prasmę aprašanti... [toliau žr. visą tekstą] / Phenomenological philosophy becomes a possibility to reveal the depths of Nijole Miliauskaite’s poetry, to have a new and essential look at her creation’s sensuality, subjectivity, coalescence of different qualities, intensive intentional relations. N. Miliauskaite’s creation was studied by many lithuanian literature reviewers, but still it did not receive more comprehensive phenomenological view. For analysis were chosen all poetess verse collections: „Uršulės S. portretas” (“A Portret of Uršule S.”) (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (“A House Where We will not Live”) (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“ (“The Forbidden Entrance Room”) (1995), „Širdies labirintas“ (“The Labyrinth of Heart”) (1999) and N. Miliauskaite’s letters to Marijampole boarding-school ex-teacher of literature Liuda Viliūnienė. In this master’s work the most characteristic texts which recruit poetess creation phenomenon are described. There is studied the openness of creative consciousness to different ways of imagination – dreams, fantasies, wishes, tales, the importance of this imaginary reality to a speaker, its poetical phenomenological specific. There is described a meeting with things, through things, in things, which expand lyrical subject’s experience possibilities. Also there is analyzed importance of moving phenomenon in N. Miliauskaite’s creation, which forms space-time and describes a subject. It is described phenomenological past as the depth expression in poetess texts, thrown up... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamuose mokslo darbuose (monografijoje Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945–2000 ir straipsniuose) tiriama sovietinės ir posovietinės lietuvių literatūros kritikos raida 1945–2000 metais. Pirmoje tyrimo dalyje, skirtoje sovietmečio literatūros kritikai, išryškinama svarbiausios kritikos raidos tendencijos bei jas lėmę veiksniai, aptariamas socialistinio realizmo reiškinys, apibūdinamos literatūros kritikos metodologinės orientacijos. Daugiausia dėmesio skiriama pirmajam pokario dešimtmečiui, kai literatūros kritika represinėmis priemonėmis buvo priversta tapti komunistų partijos ideologijos diegimo įrankiu. Vėliau, pradedant nuo šeštojo dešimtmečio vidurio, tyrimo centru tampa literatūros kritikos sąlygiškas laisvėjimas, modernėjimas, gabiausiems kritikams renkantis sociologinei meno traktuotei alternatyvias metodologijas: fenomenologiją, struktūralizmą, recepcijos teoriją. Antroje tyrimo dalyje apžvelgiamas literatūros kritikos procesas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiu: akcentuojamos metodologinio atsinaujinimo pastangos, aptariami nauji uždaviniai, sumuojami rezultatai. Konstatavus metodologines akademinės kritikos inovacijas (postkolonijinė kritika, kultūrinės studijos, feminizmas), inspiruotas išeivijos ir apskritai Vakarų humanitarų patirties, dėmesys kreipiamas į skirtingų metodų dialogo ženklus, svarstomos jų galimybės. Darbe aptariama ir šio laikotarpio neakademinės kritikos specifika, ryškiausiu jos... [toliau žr. visą tekstą] / The research works submitted for the habilitation procedure (the monograph Hostage and Partner of Time: Soviet and Post-Soviet Lithuanian Literary Criticism (1945–2000) and articles) analyse the development of Soviet and post-Soviet Lithuanian literary criticism from 1945 to 2000. The first part of the research deals with Soviet-era literary criticism and highlights the most important tendencies in its development, reveals the factors that influenced that development, discusses the phenomenon of Socialist Realism, and examines the methodological orientation of literary criticism. The analysis focuses on the first post-war decade, when literary criticism was forced to become a tool for the propagation of the Communist Party ideology. Later, beginning with the mid-1950’s, the analysis concentrates on the relative liberation of literary criticism and its modernisation, which came about as a result of the most skilled critics choosing alternative methodologies rather than the sociological art interpretation: phenomenology, structuralism, and reception theory. The second part of the research surveys the process of literary criticism in the first decade of Lithuanian independence, accenting attempts at methodological renewal, discussing new tasks, and summarising the results. Having stated the methodological innovations in academic criticism (postcolonialism, cultural studies, feminism), inspired by the experience of the Lithuanian émigré researchers and the Western humanities in... [to full text]