Bakalauro darbo tyrimo objektas – Antano Vienuolio smulkioji proza. Analizuojami tokie kūriniai: „Grįžo“ (1908), „Išdukterė“ (1945), „Astronomas Šmukštaras“ (1950), „Samdinė Alena“ (1953), „Vėžys“. Paskutiniajame skyriuje remiamasi ir kitų kūrinių ištraukomis: „Vėlinių vakarą“ (1937), „Užkeiktieji vienuoliai“ (1943 – 1947), „Kruvinoji keršto uola“ (1906). Šio darbo tiriamoji problema ir akstinas tyrimui yra tai, kad daugiausiai Antano Vienuolio kūryba daugiausiai nagrinėta sovietiniu laikotarpiu. Verta pastebėti, kad sovietinė kritika iškelia svarbių tyrimo aspektų, rimtų įžvalgų ir nagrinėjimo vertų klausimų. Tačiau didelė dalis sovietinės kritikos yra jau pasenusi, nebeatitinka šių dienų aktualijų. Kita priežastis – tai trijų dešimtmečių pakeistas požiūris į aptariamojo autoriaus kūrybą. Antano Vienuolio kūryboje pastebimi nauji rakursai, naujos problemos. Todėl yra poreikis nagrinėti autoriaus kūrybą nauju žvilgsniu, gilinantis į patį tekstą, būnant nevaržomam sovietinių kanonų. Analizuojant ir interpretuojant kūrinius pasitelkiamas aprašomasis metodas. Tyrimo tikslas – ištirti jauno ir seno žmogaus vaizdavimą Antano Vienuolio smulkiojoje prozoje. Uždaviniai: išsiaiškinti, kaip vaizduojama jaunystės ir senatvės priešybė nagrinėtoje autoriaus kūryboje, išskirti jauno ir seno žmogaus vaizdavimo panašumus ir skirtumus ir nusakyti pasakotojo funkcijas bei pasakojimo skirtumus, pagal pasakotojo amžių. Įsigilinant į Antano Vienuolio tekstus rasta naujos tyrimo medžiagos:... [toliau žr. visą tekstą] / The object of bachelor thesis analysis – Antanas Vienuolis small prose. There are analysys of texts: „Grįžo“ (1908), „Išdukterė“ (1945), „Astronomas Šmukštaras“ (1950), „Samdinė Alena“ (1953), „Vėžys“. Paskutiniajame skyriuje remiamasi ir kitų kūrinių ištraukomis: „Vėlinių vakarą“ (1937), „Užkeiktieji vienuoliai“ (1943 – 1947), „Kruvinoji keršto uola“ (1906). The problem of analysis is that the most Antanas Vienuolis prose were studying on soviet period. Soviet critics noticed important aspects, major insight and worthy of research questions. But most of soviet criticism are allready aged and are not topical. The other reason – there is a new position to authors prose changed by three decades. There are noted new angles, new problematic in Antanas Vienuolis works. It is important to analyse authors prose by new look, to go to the text, being independent from soviet canons. There are used tyrimo methods like analysis, interpretation and descriptive. The aim of bachelor thesis – to explore young and the old man representation in Antanas Vienuolis small prose. Tasks: explore how youth and old age portrayed opposite in author‘s works. Distinguish young and old man differences and similarities, describe the functions of the narrator under his age. The focus on Antanas Vienuolis texts were found in the new study materials: observed the changing role of the author, works of poetry and the semantic relationship, new interpretations of characters pictures. It is noticed that... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamuose mokslo darbuose (monografijoje Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945–2000 ir straipsniuose) tiriama sovietinės ir posovietinės lietuvių literatūros kritikos raida 1945–2000 metais. Pirmoje tyrimo dalyje, skirtoje sovietmečio literatūros kritikai, išryškinama svarbiausios kritikos raidos tendencijos bei jas lėmę veiksniai, aptariamas socialistinio realizmo reiškinys, apibūdinamos literatūros kritikos metodologinės orientacijos. Daugiausia dėmesio skiriama pirmajam pokario dešimtmečiui, kai literatūros kritika represinėmis priemonėmis buvo priversta tapti komunistų partijos ideologijos diegimo įrankiu. Vėliau, pradedant nuo šeštojo dešimtmečio vidurio, tyrimo centru tampa literatūros kritikos sąlygiškas laisvėjimas, modernėjimas, gabiausiems kritikams renkantis sociologinei meno traktuotei alternatyvias metodologijas: fenomenologiją, struktūralizmą, recepcijos teoriją. Antroje tyrimo dalyje apžvelgiamas literatūros kritikos procesas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiu: akcentuojamos metodologinio atsinaujinimo pastangos, aptariami nauji uždaviniai, sumuojami rezultatai. Konstatavus metodologines akademinės kritikos inovacijas (postkolonijinė kritika, kultūrinės studijos, feminizmas), inspiruotas išeivijos ir apskritai Vakarų humanitarų patirties, dėmesys kreipiamas į skirtingų metodų dialogo ženklus, svarstomos jų galimybės. Darbe aptariama ir šio laikotarpio neakademinės kritikos specifika, ryškiausiu jos... [toliau žr. visą tekstą] / The research works submitted for the habilitation procedure (the monograph Hostage and Partner of Time: Soviet and Post-Soviet Lithuanian Literary Criticism (1945–2000) and articles) analyse the development of Soviet and post-Soviet Lithuanian literary criticism from 1945 to 2000. The first part of the research deals with Soviet-era literary criticism and highlights the most important tendencies in its development, reveals the factors that influenced that development, discusses the phenomenon of Socialist Realism, and examines the methodological orientation of literary criticism. The analysis focuses on the first post-war decade, when literary criticism was forced to become a tool for the propagation of the Communist Party ideology. Later, beginning with the mid-1950’s, the analysis concentrates on the relative liberation of literary criticism and its modernisation, which came about as a result of the most skilled critics choosing alternative methodologies rather than the sociological art interpretation: phenomenology, structuralism, and reception theory. The second part of the research surveys the process of literary criticism in the first decade of Lithuanian independence, accenting attempts at methodological renewal, discussing new tasks, and summarising the results. Having stated the methodological innovations in academic criticism (postcolonialism, cultural studies, feminism), inspired by the experience of the Lithuanian émigré researchers and the Western humanities in... [to full text]