Fenomenologinė filosofija tampa galimybe atskleisti Nijolės Miliauskaitės poezijos gelmes, naujai ir esmiškai pažvelgti į jos kūrybos jutimiškumą, subjektyvumą, skirtingų kokybių susiliejimą, intensyvius intencionalius santykius. Nemažai lietuvių literatūros kritikos tyrinėta N. Miliauskaitės kūryba iki šiol nesulaukė išsamesnio fenomenologinio žvilgsnio. Analizei pasirinkti visi poetės eilėraščių rinkiniai: „Uršulės S. portretas“ (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“, „Širdies labirintas“ (1999) ir kūrybiškumo turintys N. Miliauskaitės laiškai rašyti buvusiai Marijampolės internato-mokyklos literatūros mokytojai Liudai Viliūnienei. Magistro darbe aprašomi charakteringiausi, poetės kūrybos fenomenus sutelkiantys tekstai. Tyrinėjamas kūrybinės sąmonės atvirumas skirtingiems vaizduotės būdamas – sapnams, svajonėms, troškimams, pasakoms, šių įsivaizduojamų tikrovių svarba kalbančiajam, poetinė fenomenologinė jų specifika. Aprašomi lyrinio subjekto patyrimo galimybes plečiantys susitikimai su daiktais, per daiktus, daiktuose. Analizuojamas erdvėlaikį formuojančio, subjektą apibūdinančio judėjimo fenomeno reikšmingumas N. Miliauskaitės kūryboje. Aprašoma fenomenologinė praeities kaip gelmės raiška poetės tekstuose, iškeliami jutimiški erdvėlaikio sutelktumą ir intensyvumą liudijantys ženklai. Tyrinėjama lyrinio „aš“ kalbinė savimonė, analizuojamas lyrinio „aš“ atvirumas rašto objektams. Fenomenų pasirodymų būdus ir prasmę aprašanti... [toliau žr. visą tekstą] / Phenomenological philosophy becomes a possibility to reveal the depths of Nijole Miliauskaite’s poetry, to have a new and essential look at her creation’s sensuality, subjectivity, coalescence of different qualities, intensive intentional relations. N. Miliauskaite’s creation was studied by many lithuanian literature reviewers, but still it did not receive more comprehensive phenomenological view. For analysis were chosen all poetess verse collections: „Uršulės S. portretas” (“A Portret of Uršule S.”) (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (“A House Where We will not Live”) (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“ (“The Forbidden Entrance Room”) (1995), „Širdies labirintas“ (“The Labyrinth of Heart”) (1999) and N. Miliauskaite’s letters to Marijampole boarding-school ex-teacher of literature Liuda Viliūnienė. In this master’s work the most characteristic texts which recruit poetess creation phenomenon are described. There is studied the openness of creative consciousness to different ways of imagination – dreams, fantasies, wishes, tales, the importance of this imaginary reality to a speaker, its poetical phenomenological specific. There is described a meeting with things, through things, in things, which expand lyrical subject’s experience possibilities. Also there is analyzed importance of moving phenomenon in N. Miliauskaite’s creation, which forms space-time and describes a subject. It is described phenomenological past as the depth expression in poetess texts, thrown up... [to full text]