Darbe lyginami konkrečių valstybių – Palestinos ir Lietuvos radikalių politinių partijų lyderių įvaizdžiai ir bandydoma atrasti bendrybes bei skirtumus, regis, visiškai skirtingose plotmėse. Radikalių politinių partijų lyderių įvaizdžiai bus tyrinėjami pasitelkus rinkodaros (konkrečiai – reklamos ir viešųjų ryšių, kaip savęs pateikimo) ir semiotikos atskaitos taškus. Rinkodara apima tokias plačias sritis, kaip marketingas, reklama, viešieji ryšiai ir kt. Plačiai rinkodaros analizei reikia statistinių duomenų, apklausų, ekonominių rodiklių. Visų šių dalykų darbe atsisakyta, nes įrėminti partijų įvaizdžius skaičiais nėra autorės tikslas. Nagrinėjant konkrečių politinių partijų lyderių įvaizdžius naudota tik reklaminė, o dar tiksliau – viešųjų ryšių medžiaga, kuri įdėta į semiotinę plotmę. Tokių būdu tikimasi atskleisti lietuviškojo ir palestinietiškojo politikų įvaizdžio bendrybes ir skirtumus. Darbe keliama prielaida, kad pasirinktų organizacijų (vėliau išsirutuliojusių į partijas) „varomieji arkliukai“ yra labai konkrečios asmenybės, kurios didžiąja dalimi ir formuoja partijų, kaip tokių, įvaizdžius. Taigi, darbe partijų kuriami įvaizdžiai atskleidžiami per tris asmenybes – Rolando Pakso, Yassero Arafato ir šeicho Ahmedo Yasino. Pirmasis atstovauja partiją Tvarka ir teisingumas, antrasis – Fatah (arba Palestinos Išsivadavimo Organizacija), trečiasis – teroristine grupuote įvardijamą Hamas (arba Islamo Pasipriešinimo Judėjias). Darbe remiamasi prancūzų semiotiku Ericu... [toliau žr. visą tekstą] / The image of the radical Palestinian and Lithuanian political parties Hamas, Fatah and The party of Order and Justice is analysed through their leaders – Ahmed Yasin, Yasser Arafat and Rolandas Paksas. The author of the essay chose prism of the public relation and tried to reveal a way the Middle East – in the case Palestinian – and Lithuanian politics show their selves to the local and international communities. The author of the essay believes that young democracies have lots of common tendency in the radical politic case. The political speeches and programmes are not analyzed in the essay. The most important task is to reveal the semiotics discourse of the political body in the photography because it is believed that one picture can say more then a thousand words text. Of course, it is necessary to compare the way those pictures reflect the linguistic discourse because the linguistic corpus and the outlook must be integral. All of those leaders are exclusive, controversial political bodies, who are acting in the very different geographical and time planes, but have some generalities. All of them represent their political parties, ideas and all of them have crowds of fans. All of them had ambitious for the highest political post and all of them reached the task. In the different ways. It is very difficult to analyze such a different and distant in the meaning of time, geographic and culture ways political bodies, but the author chose this way because of the French semiotic... [to full text]