Šiame bakalauro darbe siekiama atskleisti ritmo apraiškas audio ir vizualiniuose menuose. Ritmas – viena esminių žmogaus gyvenimo palydovų. Jo esmė – pasikartojimai, kuriais paremta ir visatos, ir žmogaus gyvenimo tvarka. Nukrypimo nuo įprasto ritmo pasekmė – žmogaus vidinis diskomfortas, kurį siekiama kuo greičiau atitaisyti. Kadangi menas yra žmogaus emocinės išraiškos priemonė, jame taip pat atsispindi vidinis kūrėjo ritmas. Siekdamas žiūrovui padaryti įspūdį savo kūriniu, menininkas ritmą gali panaudoti ir panaudoja kaip vieną iš poveikio sustiprinimo priemonių. Darbe atskleidžiamos ritmo vizualiniuose menuose – dailėje, architektūroje, audio mene – muzikoje bei audiovizualiniuose menuose – kine ir videomene apraiškos bei jų poveikis žmogui. Kūrybiniame video darbe „Gyvenimo ritmas“ siekiama ritmą atskleisti kaip vidinio žmogaus pasaulio darną užtikrinantį veiksnį bei pavaizduoti, kaip bendrą kūrinio ritminę struktūrą gali suardyti vaizdinio ir muzikinio ritmo nesinchroniškumas. / In this bachelor paper it is striven to reveal the rhythm manifestations in audio and visual arts. The rhythm is one of the most essential guides in human life. Its essence includes repetitions on which the life order of man and universe are based. Consequence of deviation from usual rhythm is man’s inner discomfort which he strives to immediately rectify. Since art is the means of human emotional expression, it also reflects the inner rhythm of a creator. When striving to make impression to a spectator with its piece of art, an artist may use the rhythm as one of the measures for increasing of effect. The paper reveals manifestations of the rhythm in visual arts, namely art, architecture, audio art – music and in audiovisual arts, namely cinema and video art along with their impact on man. In creative video piece “Life Rhythm” it is striven to reveal the rhythm as the factor ensuring inner harmony of man’s world as well as to depict how general rhythmic structure of a piece of art may be destroyed by non-synchronicity of visual and musical rhythm.

Temos aktualumas ir naujumas: Muzikos pažinimas neatsiejamas nuo muzikinio rašto pažinimo, nereikia net abejoti, kad muzikinio rašto mokėjimas tik padeda atlikti sudėtingesnes dainas ar kitus muzikos kūrinius, groti ar net kurti muziką patiems. Pažįstant muzikos raštą galima konkrečiai ,,apčiuopti’’ muziką, vizualiai pamatyti dainuojamą dainą ar net klausomą kūrinį (Z. Rinkevičius ,,Mokinių muzikinis ugdymas ’’ 1993, 116p) Tai labai svarbu žmogaus išsilavinimui, muzikinės kultūros požiūriu, nes muzikos meno nusimanymas teorijos klausimais praplečia muzikos pažinimo galimybes. Gyvename visuotinio literatūrinio raštingumo epochoje, priartėjome prie kompiuterinio raštingumo, o štai būtinyb�� pažinti natų raštą daug kam atrodo diskutuotina. Norint mokyklose pakelti dainavimo lygį, manyčiau, kad būtina spręsti šią aktualią muzikos rašto mokymo problemą, nes muzikos rašto pagalba daug greičiau ir sąmoningiau įsisavinami dainuojami kūriniai, lavinami muzikiniai gabumai. Problema: Bendrojo lavinimo mokykloje nuo I iki VIII klasės mokiniai supažindinami tik su minimaliais muzikos rašto pagrindais . Vyresniųjų klasių vadovėliuose muzikos raštui neskiriamas dėmesys, nors mokydamiesi muzikos rašto, mokiniai išmoksta analizuoti ritmus ir melodijas, gali savarankiškai groti ar dainuoti ir tuo kelti savo muzikinę kultūrą. Tyrimo tikslas: Atskleisti muzikos rašto mokymo mūsų mokyklose ypatybes. Pagrįsti, kad muzikos pažinimas neatsiejamas nuo muzikinio rašto... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality and novelty of the theme : Music knowledge is associated with musical script knowledge. There is no doubt that profficiency in musical script helps not only to perform more complicated songs or other musical piece, but as well to play the instrument or even to creat the music themselves. If your know writing you are able to “feel” music, to see a singing song visually or even a listening piece (Z. Rinkevičius “Musical Education for Students” 1993, 116p). It is very important for man's education his outlook on musical culture, because knowing the musical recognition. We are living in a computer literate epoch but necessity to know music for most is discussing topic. If we want to improve a singing level in our schools, we have to solve this serious musical learning problem. Musical writing helps to develop musical skills and adopt the pieces quickly and perfectly. The problem: In secondary school students from I till VIII forms know only minimal skills of musical writing. There is not paying attention on musical writing in coursebooks for senior students although learning musical writing allow them to analize rhythms and melodies, they can play and sing freely and develop their musical skills. The aim of the research: Is to present some particularities of teaching musical writing in our schools, to explain that music is clasely related to musical writing. The subject of the research: Teaching musical writing. The hypothesis of the research: Musical writing has... [to full text]

Darbe aptariamas vienas iš universaliausių reiškinių – ritmas, pabrėžiant, jog jis pasirodo kūniškoje tikrovėje per judesį ir kitimą. Kūnas yra ne tik ritmo suvokimo tarpininkas, bet ir pats savyje turi tą pulsuojantį ir judantį ritmą, kuris jam įkvepia gyvybę. Per kūno gyvybę ritmas atsiskleidžia muzikos ir kalbos išraiškoje. Šiose išraiškose svarbiausia yra pasaulio reikšmių įtaigus ir emocionalus perdavimas garsu ir gestu arba dar tiksliau balsu ir kūno judesiu. Poezija, turėdama ritmingą skambesį, apjungia muziką ir kalbą. Įsiklausius kaip skamba poezija ar muzikos kūrinys galime daugiau suprasti kaip mes patyriame laiką. Šiuo atveju laiko patyrimą galima įvardinti kaip „sielos ištįsimą“ per jaučiamą kūniškai kitimą ir dinamiką. Ši patirtis galima tik dabarties momente, o dabarties laikas atskleidžia amžinybės, kuri yra dieviška, galimybę. Ritmas sujungia tokias priešybes kaip tylos ir garso, dieviškumo ir žmogiškumo, amžinybės ir laiko, statikos ir dinamikos, pradžios ir pabaigos. Ritmas gali pasirodyti tik tarp šių opozicijų, sukurdamas simetrišką jų atkartojimą. Per šiuos pasikartojimus ritmas sudaro sąlygas kūnui pažadinti bei pildyti atmintį. Greičiausiai todėl muzikos ir kalbos patyrimas žmogui yra malonus. Tuomet ritmo pajautimas įgalina pažinti savo ir kito kūniškumą per judesį. Ritualo metu transo būsenoje pereinama iš profaniško į sakralųjį pasaulį. Tokiu būdu susijungia dieviškumo ir žmogiškumo sferos, kurios atsiskleidžia nuolatinio sukimosi ratu patirtyje... [toliau žr. visą tekstą] / Rhythm as one of the most universal phenomenon emerges from corporeal reality through movement and changes. A body is not only a medium of perception, but itself has that pulsating and moving rhythm, which inspires its life. In this way rhythm uncloses itself in music and speech expression. The most important thing in this expression is forcible and emotional communication of meanings via sound and gesture, more precisely through voice and body movement. Poetry has rhythmical sound, so it is the result of music and language connection. When we attentively listen to poetry or music, we can discover how we experience time. In this case we can call time experience like the soul extension through changes and dynamics which we can feel with body. This feeling is only possible in the present moment, and present time uncovers the eternity which is sacred. Rhythm connects the oppositions like silence and sound, divinity and humanity, eternity and time, static and dynamics, beginning and end. Rhythm can appear only within these symmetries. Through this repetition rhythm creates conditions for body to wake up and fills memory. It is possible that for this reason music and language experience is pleasant. Feeling of rhythm gives an opportunity to know one’s own body and bodies of others through movement. During ritual time in trance state the one moves from profane to sacred world. Thus divinity and humanity spheres are connected, emerging as the experience of constant spinning in... [to full text]

Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoninga, bet automatiška dvasinė būsena, savo ruožtu daranti įtaką fiziologinėms reakcijoms. Vyrai ir moterys tarpusavyje skiriasi ne tik anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis, bet ir asmenybės bruožais bei elgesio ypatumais. Magistrinio darbo tikslas buvo ištirti emocijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumus tarp lyčių ir skirtingus asmenybės bruožus turinčių asmenų bei tokių vaizdų poveikį autonominei nervų sistemai. Atlikus tyrimą su vyrais ir moterimis gauti rezultatai: (1) vyrų emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas stabilus, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazių: patrauklūs vaizdai kaip labai malonūs vertinami ovuliacinėje fazėje, o atstumiantys vaizdai kaip labai nemalonūs vertinami geltonkūnio fazėje; (2) ištyrus lyties įtaką skirtingo turinio vaizdų vertinimui gauta, kad į erotinius vaizdus vyrai visada reaguoja stipriau, o moterys stipriausiai reaguoja ovuliacinėje fazėje; (3) moterys stipriau reaguoja į atsumiančius vaizdus nei vyrai, ypač geltonkūnio fazėje; (4) ekstravertės moterys emociškiau vertina vaizdus nei intravertės, o vyrų asmenybės bruožai nedaro įtakos vaizdų vertinimui; (5) IAPS vaizdų vertinimas Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo normatyvinės grupės rezultatų; (6) vyrų širdies ritmas priklauso nuo vaizdų emocinio išgyvenimo pobūdžio, jis padažnėja stebint ir vertinant daugiau patrauklius vaizdus bei sulėtėja – atstumiančius vaizdus. / Emotion – a mental state that arises spontaneously rather than through conscious effort and is often accompanied by physiological changes. Gender differences include not only anatomical and physiological features, but also personality traits and behavior. The purpose of Master thesis was to investigate influence of gender and personality traits on estimation of affective pictures and effect of these pictures on the autonomic nervous system. Study with man and women revealed that: (1) rating of affective pictures by men is stabile. Women rate picture depending on menstrual cycle phases: attractive images are rated as very pleasant in ovulatory phase, antipathetic images are rated as very unpleasant in luteal phase; (2) men are more aroused by erotic images. Women’s reaction to erotic images is increased in ovulatory phase; (3) women are more affected than men by antipathetic images particularly in luteal phase; (4) extrovert women reacted more strongly to affective pictures than introvert. Personality traits do not affect rating of affective pictures by men; (5) estimation of IAPS images in Lithuania is comparable to rating of normative group; (6) men’s heart rate was correlated with valence - heart rate increased when viewed more attractive pictures and decelerated when viewied more antipathetic pictures.

Tyrimų pagrindimas. Paprastoji eglė yra svarbi ūkinė rūšis Lietuvoje. Kilmių perkėlimas ir tolesnė selekcija gali ženkliai padidinti genetinę naudą gautiną iš p . eglės ūkinės paskirties medynų. Tuo tikslu, reikia informacijos apie genetinius skirtumus ir jų kitimo dėsningumus tarp p. eglės populiacijų perspektyviame introdukcijai Baltijos regione. Tyrimo tikslas- palyginti paprastosios eglės Baltijos regiono kilmių palikuonių adaptacinių, stiebo kokybės ir gyvybingumo požymių geografinio kintamumo dėsningumus bei kilmių perkėlimo ūkinę naudą bandomuosiuose želdiniuose. Objektas – 2001 m. įveisti paprastosios eglės Baltijos regiono kilmių palikuonių bandomieji želdiniai Kazlų Rūdos MMU (85 kilmės, po 50 kiekvienos kilmės medelių). Metodai – tyrimo metu buvo įvertintas medelių aukštis ir stiebo kokybė, nustatyta pumpurų sprogimo klasė, bei atlikta šių duomenų statistinė analizė. Rezultatai. Iš pietų į šiaurę perkeltų kilmių medeliai buvo aukštesni, geresnės stiebo kokybės ir vėliau pradėjo sezoninį augimą nei šiaurinių kilmių medeliai. Ypač mažu produktyvumu ir prasta stiebo kokybe pasižymėjo šiauriausios šiame bandyme pietų Suomijos kilmės, o šiaurinės Lenkijos kilmių medeliai produktyvumu lenkė vietinės kilmės medelius. Tai paaiškintina santykinai stipresniais šalnų pakenkimais, dėl ankstyvesnės šiauresnių kilmių sezoninio augimo pradžios ir mažesniu medeliu aukščiu dėl santykinai ankstesnės augimo pabaigos. Minėtų požymių geografinis kintamumas yra palaipsniui... [toliau žr. visą tekstą] / Background. Norway spruce is an imprint commercial forest tree specie sin Lithuanian. Provenance transfer and further breeding may markedly rise the benefit from commercial forests of Norway spruce,. For this purpose, there is a need of information on genetic variation and its geographical patters among Norway spruce provenances within the Baltic sea region of interest for introduction to Lithuania an don the benefit of the transfer itself. Objectives of the study are to compare the patterns of geographical variation among Baltic Norway spruce provenances in adaptive traits and to assess benefit of provenance transfer in the experimental plantation. The test. The study was carried out in an experimental plantation of Baltic Norway spruce provenances established in 2001 in Kazlu Ruda MMU (85 provenances of 50 trees each). Methods. Height, stem quality and stage of budburst in spring of the provenances were measured in the experimental plantation and statistical analysis methods were used to present the data. The results. The results showed that trees of the southern provenances were taller of better stem quality and later growth start in spring than trees of northern provenances. Trees of the most northern in this trial Finnish and Swedish provenances performed extremely poorly. Northern Polish provenances were more productive than the tree of the local origin. This result may be a consequence of spring frost damage of early flushing trees. The trees of northern... [to full text]

The purpose of the study was to evaluate the wood yield and stem quality of (Norway Spruce (Picea abies) provenances from Jurbarkas, Telšiai, Kaunas and Alytus and to assess the transfer effect. to Kaunas region. The problem was the following: incase of shortage of Norway spruce seeds in the local Dubrava forest enterprise, from where it would be profitable to introduce seeds? The object of the study: experimental plantation of Norway spruce in Vaišvydava forest district of Dubrava experimental forest enterprise established in 1995. Trees of four provenances are tested: Jurbarkas, Telšiai, Vaišvydava and Alytus. The total area of experimental plantation is 1.2 hectares. The work methods and technical means: the age of young trees was 11 years at the time of measurements. The following characteristics were measured: height young trees, the number of leader shoots, the straightness of stem, time of budburst (the beginning of the growth period). The height of trees was measured with telescopic measurement instrument; qualitative traits were evaluated according to the class scales used in the genetic research. The results were the following: It was established that the descendants of the provenance of Mociškiai were the tallest and of the best stem quality. The descendants of the provenance of Punia were in the second place by wood yield and quality. This advantage can be explained by good genetic quality of the tested material and the positive effect of transfer. The descendants... [to full text]

Objective of the study is to assess wood yield and quality of Polish Norway spruce provenances and transfer effect in comparison with the local provenances. Object of the study is experimental plantation established in Kazlų Rūda EFE, Agurkiškės forest district (62 comp.., 43 plot). Six southern Polish proveniences were from Istebna, Ustron, Ujstoly ir Lagow forest districts and three open-pollinated families from Girionys seed orchard and progeny from the local Agurkiškės forest district were tested. Area of the experimental plantations 1,8 ha. Methods: quantitative and qualitative traits of the trees in the plantation were assessed by using the following tools and methods: height was measured with a telescopic pole, diameter with calipers and the quantitative traits were assessed by the standard methods used in genetics and breeding. Results: this study showed that growth rate and wood yield of the southern provenances were higher than of the progenies of the selected plus trees of Lithuanian origin. However, wood yield of soother Polish provenances was significantly higher than that of the local regular stands of Agurkiškių provenance. This indicates, that the seed orchard material is superior over the material form regular unimproved forests stands. This difference may be caused not only by the geographical transfer effect but also related to genetic quality of the original stands. Polish provinces possessed a lower number of forked trees but their stems were less... [to full text]