Magistrinio darbo tema byloja apie estetikos ir religijos, o tiksliau – meno kūrinio ir religinės patirties, sankirtų taškus. Svarbiais, bent jau šio darbo kontekste, laikytume tam tikrus meno kūrinio sampratos kraštutinumus. Romantizme – estetika (atitinkamai ir meno kūrinys), tampa religijos pakaitalu. R. Šerpytytė rašo apie tokią romantinės sąmonės struktūrą, kuri anihiliuoja religiškumą. Romantizuojamas, pasaka tapęs pasaulis ,,aukščiausią prasmę“ pasiekia kaip tik anihiliuodamas religinę dimensiją ir jos vietoje iškeldamas, pakeisdamas ją estetine dimensija [...]. Tik meno kūrinys gali teikti apreiškimą. Tik sapne, tik svajonėse mes patiriame tiesą. Priešinga interpretacija – dvidešimtojo amžiaus neokantizmas. Meno kūrinys praranda bet kokias ontologines šaknis. Estetinė kokybė apibrėžiama negatyviai – kaip netekusi pažintinių bei praktinių nuorodų, ir kaip susijusi su tam tikra stebėtojo priimta išeities pozicija. Pasak G.Vattimo, taip suprasta estetinė sąmonė atitinka muziejų, kaip viešąją instituciją, kuri neatsitiktinai išsivystė pastaraisiais amžiais lygiagrečiai teoriniam estetinio subjektyvizmo subrendimui. Šiame kontekste ir užsimezga nagrinėjamos temos svarstymas – meno kūrinio ir religinės patirties ryšys. / Compare the places of intersection of aesthetics and religion, work of art and religion experience. The most important thing is to stay within understanding of each piece of work. So in romanticism – aesthetics, work of art changes religion. However, we can deal with neokantizm of the twenties century, when ontologin origin does not exist in work of art. Aesthetical quality has negative meaning. In this work the connection of art work and religion experience has been researched. Comparison of understanding of work by Heidegger and Florensky. Leading the precondition, that work of art can be kind of frankness. Konception of Florensky is development of Heidegger work. The purpose is to find the answers: 1) Is ,,understanding” only the position of observation? 2) Is there anything unreached for interpretation in a work of art? Is art position opposing to subjectivism and can it liberate from subjective closeness.

Aš pristatau šilkografijos technika atliktą darbų kolekciją „Laiko ženklai“.Ji sudaryta iš vienuolikos savarankiškų darbų, kurių pavadinimai: 1.Ženklas I. 2.Ženklas II. 3.Ženklas III. 4.Ženklas IV. 5.Ženklas V. 6.Ženklas VI. 7.Ženklas VII. 8.Ženklas VIII. 9.Ženklas IX. 10.Ženklas X. 11.Ženklas XI. Žmogaus būtis, egzistencija jau šimtmečius jaudina ne vieną filosofą, dramaturgą, poetą ir kiekvieną iš mūsų,todėl ši tema nekintamai aktuali ir neišsemiama bet kuriuo laikmečiu. Laiko ženklai, tai tarsi kiekvieno žmogaus palikti pėdsakai laike ir erdvėje, tai lyg jo būties įprasmintas pavidalas -laiko ženklas, tai lyg įrėžta žymė erdvėlaikyje, kuri prasidėjo žmogui užgimus ir baigėsi jam mirus. Visi vaizdiniai, aplinkybės, duotybės , akimirkos, epizodai išgyventi žmogaus ir sudaro - JO KODĄ, JO LAIKO ŽENKLĄ paliktą erdvėje ir laike. “Kas lieka žmogui nugyvenus gyvenimą? Ar egzistuoja išliekamieji laiko ženklai laike ir erdvėje? Ar tik prasmingai nugyventas gyvenimas turi išliekamąją vertę? O koks gyvenimas yra prasmingas( juk kiekvieno žmogaus, kaip individo prasmės suvokimas yra skirtingas)?“. / I am representing my collection, wich was done in silkscreen technique colled “Signs of time”. It composed of eleven individual works: 1. Sign I 2. Sign II 3. Sign III 4. Sign IV 5. Sign V 6. Sign VI 7. Sign VII 8. Sign VIII 9. Sign IX 10. Sign X 11. Sign XI Human beeing, egsistentialism it is most concerning themes in every century.The meaning of life constitutes a philosophical question concerning the purpose and significanse of human existence. The concept can be expressed through a variety of related questions, such as Why are we here?, What's life all about? and What is the meaning of it all?.Is there anything left after we are passing away? Maybe we are leaving some signs in a thime and in a space, some ours SIGNS OF TIME?

Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.

Ką, kodėl ir kaip slepia žmogus? Kas yra paslaptis? Kas slepiasi už pačios paslapties? Ar gali būti, kad žmoguje esantys slėpiniai ir pačio žmogaus paslaptys yra Būties paslapties kartotė? Ar galima analizuojant žmogaus paslaptis ką nors sužinoti apie Būtį? Būties stoka įgalina mus laužyti taisykles, dekonstruoti vaidmenis, nusižengti sociumo įstatymams. Būties trokšdami išbandome visus kelius, o bandymų destruktyvią informaciją užkasame kaip vaikiškus sekretus. Žmogus slepia Nerimą. Nerimas slepia Niekį. O “gryna Būtis ir grynas Niekis yra tas pats.”. / What, why and how does a man hide? What is a secret? What hides behind the secret itself? Can it be that the secrets within a human being and the secrets of a man are the repetition of the secret of Being? Is it possible to find out anything about Being by analyzing the secrets of man? The lack of Being empowers us to break the rules, to deconstruct the roles, to violate the laws of the social. While wishing for Being we try out all the ways, and we cover up the destructive information of the attempts as childish secrets. A man hides Anxiety. Anxiety hides Nothingness. “Pure Being and pure Nothing are the same.”.

In der Diplomarbeit wird die Interpretation der poetischen Sprache in der Philosophie von F. Nietzsche und M. Heidegger und die Voraussetzungen der poetischen Ausdrucksweise in der Philosophie der beiden Denker untersucht. Das Schaffen und das Leben werden von Nietzsche als eine unteilbare Ganzheit verstanden. Da die wissenschaftliche Methode vom wirklichen Leben weit entfernt ist, fällt die Wahl des Philosophen auf die Sprache der Poesie und Aphorismen. F. Nietzsche ist als erster Philologe bekannt, der das Nachdenken über die Aufgabe der Philosophie mit der gründlichen sprachlichen Reflexion verbunden hatte. Die Nietzsches Philosophie befindet sich an der Grenze zwischen der traditionellen Philosophie und der Poesie. In meiner Diplomarbeit habe ich versucht, die Parallelen in der Denkweise Nietzsches und Hölderlins aufzuzeigen. Die beiden Schöpfer sind sich durch das Interesse für griechische Ursprünge nahe. Sowohl in der Poesie von F. Hölderlin, als auch in der Philosophie von F. Nietzsche hört man den Nachhall von Dionysos-Bacchanalien. Ich habe mir zur Aufgabe gesetzt, den Dualismus von Dionysischen und Apollonischen Anfängen aufzuzeigen, der zur Tragödie führt. Desweiteren habe ich versucht, Nietzsches Einfluss auf die Heideggers Philosophie auszuweisen. Der Mensch muss sich in die Sprache einhören, weil die Sprache „das Haus des Seins“ ist – so ist die Hauptidee der Philosophie von Heidegger. Damit wird nicht die Alltagssprache, sondern werden die Worte gemeint, die... [to full text]

Vadovaujantis nuostata, kad antikos filosofijos tekstai radosi siekiant užrašyti ne vien teorinės veiklos rezultatus, buvo mėginta naujai perskaityti Platono dialogų apie sielą tetradą – Faidoną, Puotą, Faidrą bei Valstybę. Pritariant kai kurių antikos tyrinėtojų nuomonei, kad filosofavimas yra antikos išminčiaus gyvenimo būdas, buvo siekiama surasti konkrečias sąsajas tarp antikos filosofo veikimo ir kalbėjimo (mąstymo). Tarus, kad antikos filosofui pamatinis dalykas yra gyvenimiška veikla, buvo mėginta filosofavimo siekius ir turinius rekonstruoti atsižvelgiant į tos veiklos specifiką. Vartojant postmodernistinius terminus, į Platono dialogus buvo žvelgiama kaip į tai, kas pasakyta, o jų turinius buvo mėginama perskaityti rekonstruojant antikinio sakymo aplinkybes. Minėtuose dialoguose Platonas aiškinosi filosofavimo prigimtį ir paskirtį, todėl neišvengiamai aptarė filosofijai pamatines – būties, pažinimo bei vertybių problemas. Siejant antikos filosofavimą generuojantį sakymą su rapsodiškuoju bylojimu, o Platono samprotavimus su kai kurių ikisokratiškųjų antikos filosofų ištaromis, buvo pelnytos savitos išvados apie platoniškuosius pamatinių filosofijos problemų sprendimus bei antikinio filosofavimo pradžią. Kadangi Platono dialogai buvo interpretuojami išreikštai remiantis postmodernistinėmis nuostatomis, tai taip pat buvo aptarti ir modernistinio mąstymo pradininko Descartes‘o pagrindiniai tekstai – Proto vadovavimo taisyklės, Samprotavimai apie metodą bei Metafiziniai... [toliau žr. visą tekstą] / This is an attempt to read anew the 4th tetralogy of Plato’s dialogues on the soul (Symposium, Phaedrus, The Republic and Phaedo) in the light of the viewpoint that the texts of Greek philosophy appeared not just an outcome of the effort to write down the results of theoretical thinking. In accordance with the view of some historians of philosophy that philosophizing should be treated as a way of life of Greek philosophers, an interrelation between the latter’s acting and talking (thinking) is sought. It is attempted to reconstruct the aims and contents of philosophizing from the point of view that life activity was the fundamental for a Greek philosopher. In the post-modern terms, Plato dialogues are treated as the said (le dit) and their contents are read by means of reconstructing the circumstances of the Greek saying (le dire). Plato made an effort to elucidate the origin and vocation of philosophy in the aforesaid dialogues and consequently dealt with the fundamental problems of philosophy, namely, with the problems of being, knowledge and values. The saying, that presumably generated Greek philosophy, was related to rhapsodic telling while Plato’s reasoning – to the utterances of some pre-Socratic philosophers, thus some original conclusions concerning Plato’s solutions of the fundamental problems of philosophy and the origins of Greek philosophizing are reached. As Plato’s dialogues are interpreted from the position of post-modern thinking, the position itself needs to... [to full text]

Heideggerio ontologinė perspektyva regi Vakarų filosofijos tradiciją kaip metafizinę-ontinę mąstymo paradigmą. Tradicinė filosofija atsiskleidžia kaip mąsčiusi esinio būties prasmę atsietai nuo pačios būties, o būtį svarsčiusi esinio kategorijomis. Toks mąstymas, žvelgiant iš ontologinės perspektyvos, pasirodo kaip objektiškas tikrovės vertinimas pateikiantis prasmę užveriančias definicijas. Siekdamas neuzurpuojančio, autentiško būties mąstymo, Heideggeris susitelkia ties negatyviosios teologijos Dievo mąstymo strategija. Brandžiausias via negativa paradigmos atstovas, Mokytojas Eckhartas, mąsto Dievą atsisakęs visų jo įvaizdžių ir vardų. Ši Abgescheidenheit, Gelassenheit strategija, leidžia Mokytojui Eckhartui patirti Dievą kaip Niekį nepaverčiant jo esiniu. Pasitelkęs tokią mąstymo paradigmą Heideggeris prabyla apie būtį kaip bepagrindiškumą, Abgrund. Tokiu būdu, ontologinis mąstymas nepretenduoja adekvačiai išreikšti, apibrėžti būtį, bet siekia ją išgirsti, patirti. Jis tampa maldingu, būties pasalptį „saugančiu“ mąstymu.Tokia mąstymo paradigma peržengia filosofijos, kaip logikos ribas, ir atveria kelią postmetafizinei filosofijai. / Ontological Heidegger‘s perspective sees the tradition of Western Phylosophy as metaphysical thinking which has an ontic form. As Heidegger maintains traditional philosophy shows itself as a thought which separates the being from its Being and beside this talks about Being with using categories of being (thing). And so fundamental ontology discloses such methaphysical paradigm as objectical evaluation of reality which says nothing about meaning of Being in real. Heidegger himself seeks for the way of thought which would not usurp the Being and the meaning of it. For this reason he turns to the paradigm of via negativa and follows the strategy of Meister Eckhart in which God has been expressed as Nothing. The main words (and the meaning of them) of Meister Eckhart such as Abgescheidenheit and Gelassenheit inspire Heidegger and let him to think of Being as an Absence, Abgrund, Nothing. Such a way of thinking does not try to represent the Being adequately, but rather becomes a paradigm of prayfull thinking were Being shows up as a Mistery. Heidegger‘s ontological thought oversteps Methaphysics and opens the way to postmethaphysical thought.

SANTRAUKA HEIDEGGERIŠKOSIOS BŪTIES KAIP ĮVYKIO INTERPRETACIJA VATTIMO FILOSOFIJOJE Šiame darbe pristatoma Martino Heideggerio būties kaip įvykio (Ereignis) interpretacija italų mąstytojo, postmodernisto, Gianni Vattimo filosofijoje. Vadovaujantis hermeneutiniais principais siekiama atsekti Heideggerio būties kaip įvykio idėjos įtaką Vattimo filosofijai ir tolesnę tos idėjos interpretaciją. Mūsų manymu, Vattimo tekstuose būties kaip įvykio samprata transformuojama į būties silpnėjimo sampratą. Silpnėjimo terminas Vattimo filosofijoje įvardija metafizikai opozicinį judesį, - pagrindo išslydimą. Ontologinėje plotmėje tai pasireiškia kaip būties silpnėjimas, o filosofinėje (mąstymo galimybės prasme) kaip silpnasis mąstymas, tai yra, postmoderni ontologinės hermeneutikos koncepcija. Būties kaip įvykio idėja implikuoja perėjimą nuo metafizinio mąstymo prie postmetafizinio nes atmetamas metafizikoje įprastas tariamas nuostatų aiškumas. Heideggeriui būtis imama mąstyti kaip įvykis, tuomet kai mąstymas su ja nebegali sutapti nuolat. Įvykio samprata Heideggerio filosofijoje yra susijusi su technikos esme (Ge-stell), nes technikoje (metafizikos įtakotame tamsiausiame būties užmaršties lygmenyje) būtis mąstymui pirmą kartą prieinama kaip įvykis. Paradoksaliu būdu technikoje slypi ir būties užmarštis, ir išsigelbėjimas iš užmaršties. Vattimo manymu, būties silpnėjimas (metafizikos pasekmė) įrodo nihilistinį būties polinkį. Ir Heideggeriui, ir Vattimo metafizika turi būti peržengta vokiško... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY HEIDEGGER‘S BEING‘S LIKE AN EVENT INTERPRETATION IN VATTIMO PHILOSOPHY In this thesis we introduce the Heideggerian interpretation of being‘s like an event (Ereignis) in the philosophical approach of italian postmodern thinker Gianni Vattimo. By following the hermeneutical principle we seek to trace the influence of the conception of Ereignis in the Vattimo‘s approach and the following interpretation of that idea. In the our reading of Vattimo the conception of the being as an event, transforms itself to the conception of the weakening of being. The concept of weakening in the philosophy of Vattimo calls to the movement opposite to the metaphysics. It is an antifundamental state. On the ontological field it appears as the weakening of the being, whereas on the philosophical one as the weak thinking. That means the postmodern conception of the ontological hermeneutics. The idea of being as an event implicates the transition from the metapysical thinking to the postmetaphysical, because the so called clearness of the being conception is canceleed. For Heidegger the being is being tought as an event on the point when thinking itself can not be identificated on a constant level. The conception of event in approach of Heidegger is linked to the essence of the technics Ge-stell, because in the technics the being is availlable as an event for the first time. In a paradoxal way there is the forgetfulness of being which lies in technics as well as the salvation from... [to full text]

The Existention in Photography.

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.