Magistrinio darbo tema byloja apie estetikos ir religijos, o tiksliau – meno kūrinio ir religinės patirties, sankirtų taškus. Svarbiais, bent jau šio darbo kontekste, laikytume tam tikrus meno kūrinio sampratos kraštutinumus. Romantizme – estetika (atitinkamai ir meno kūrinys), tampa religijos pakaitalu. R. Šerpytytė rašo apie tokią romantinės sąmonės struktūrą, kuri anihiliuoja religiškumą. Romantizuojamas, pasaka tapęs pasaulis ,,aukščiausią prasmę“ pasiekia kaip tik anihiliuodamas religinę dimensiją ir jos vietoje iškeldamas, pakeisdamas ją estetine dimensija [...]. Tik meno kūrinys gali teikti apreiškimą. Tik sapne, tik svajonėse mes patiriame tiesą. Priešinga interpretacija – dvidešimtojo amžiaus neokantizmas. Meno kūrinys praranda bet kokias ontologines šaknis. Estetinė kokybė apibrėžiama negatyviai – kaip netekusi pažintinių bei praktinių nuorodų, ir kaip susijusi su tam tikra stebėtojo priimta išeities pozicija. Pasak G.Vattimo, taip suprasta estetinė sąmonė atitinka muziejų, kaip viešąją instituciją, kuri neatsitiktinai išsivystė pastaraisiais amžiais lygiagrečiai teoriniam estetinio subjektyvizmo subrendimui. Šiame kontekste ir užsimezga nagrinėjamos temos svarstymas – meno kūrinio ir religinės patirties ryšys. / Compare the places of intersection of aesthetics and religion, work of art and religion experience. The most important thing is to stay within understanding of each piece of work. So in romanticism – aesthetics, work of art changes religion. However, we can deal with neokantizm of the twenties century, when ontologin origin does not exist in work of art. Aesthetical quality has negative meaning. In this work the connection of art work and religion experience has been researched. Comparison of understanding of work by Heidegger and Florensky. Leading the precondition, that work of art can be kind of frankness. Konception of Florensky is development of Heidegger work. The purpose is to find the answers: 1) Is ,,understanding” only the position of observation? 2) Is there anything unreached for interpretation in a work of art? Is art position opposing to subjectivism and can it liberate from subjective closeness.

Darbo pavadinimas yra Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Pagrindiniai tikslai yra tiesos ir meno kūrinio santykio analizė hermeneutinėje filosofijoje, tiesos sklaidos (skleidimosi) būdai meno kūrinyje. Keliamos problemos: kaip atpažinti ir suprasti meno kūrinyje slypinčią tiesą? kokia tiesa slypi meno kūrinyje ir ar ji atitinka klasikinę tiesos sampratą? Galbūt tiek tiesos, tiek meno kūrinio sampratos aptarimas šiandieniniame pasaulyje privalo turėti visiškai kitas paradigmas ir problemas? Pagrindiniai filosofai, kurie reikalingi šio darbo problemos išplėtojimui ir analizei, tai M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Kiti reikšmingi filosofai, tai A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Perkeris ir kt. Narpliojama meno kūrinio kaip specifinio daikto samprata, grožio ir skonio sąvokos, žaidimo, šventės ir simbolio sąsajos ir panašumai su meno kūriniu, psichinės distancijos ir meno antirealistiškumo sąvokos. Tai meno kūrinio galia – jis geba kalbėti dabarčiai ir būti suprastas dabar bei kalbėti ateičiai ir būti suprastas ateityje. Nepavaldus laikui, tačiau aktualus ir skatinantis norą išsiaiškinti paslėptus simbolius ir prasmes, įtraukiantis į savo naują tikrovę ir kviečiantis atrasti tiesą, kurią siekia parodyti kiekvienam. Tiesa, kuri aptinkama meno kūrinyje yra suprantama atskleidimo (gr. aletheia) prasme. Kiekvienas susitikimas su menu leidžia žmogui patirti savo baigtinumą transcendencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the thesis is the “Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer”. The main objective of the document is to analyze the relationship between the truth and the artwork in hermeneutic philosophy and the modes of spreading truth in the artwork. The following are the problems raised: How to recognize and perceive truth in the artwork? What kind of truth lies in the artwork and whether it corresponds to the classic conception of truth? The main philosophers needed for developing and analyzing the problem of the thesis are M. Heidegger and H. G. Gadamer. Other significant philosophers are A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Parker. The artwork is analyzed in the perspective of specific matter: the ideas of beauty and taste, the relation and similarities between the artwork and the game, celebration as well as symbol, the concept of mental dicstance and antirealism. The power of artwork lies in the ability of speaking at present and to be understood at present as well as speaking in the future and to be undertsood in the future. The artwork is not subject to time but is relevant and encouraging to reveal hidden symbols and points; it involves into its new reality and invites to discover the truth which is sought to be shown to everyone. The truth in the artwork is understood in the light of revelation. Every encounter with art enables human to experience his temporariness in the light... [to full text]