Dėl tam tikrų priežasčių ne visada tikslinga nekilnojamąjį daiktą įsigyti nuosavybės teise, todėl siekiant įgyvendinti savo tikslus, kuriems pasiekti yra reikalingas nekilnojamasis daiktas, didelę reikšmę įgyja galimybė tą nekilnojamąjį daiktą nuomotis. 2001 metų liepos 1 dieną įsigaliojęs Civilinis kodeksas detalizavo nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo reglamentavimą, įtvirtino naujus jos sudarymo ir vykdymo ypatumus. Nepaisant to, kad nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo praėjo jau beveik devyneri metai, iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje nėra detaliau nagrinėti pasikeitusio nekilnojamojo daikto nuomos sutarties reglamentavimo ypatumai, jo pranašumai ir trūkumai, neanalizuojamos praktinės problemos. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų daiktų reikšmingumą civiliniuose santykiuose bei griežtesnius atidumo reikalavimus, keliamus sutarties šalims dėl komercinio sutarties pobūdžio, galima teigti, kad komercinė nekilnojamojo daikto nuomos sutartis civiliniuose santykiuose yra labai reikšminga ir turi ypatumų lyginant su kitomis nuomos sutartimis. Šių ypatumų suvokimas nekilnojamųjų daiktų nuomotojams ir nuomininkams gali padėti veiksmingiau pasinaudoti jų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonėmis, išvengti nenumatytų neigiamų padarinių bei galimų ginčų dėl sutarties galiojimo ir vykdymo. Atsižvelgiant į tai šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami esminiai komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai. / Because of some reasons not always is purposive to obtain a real estate, therefore on purpose to implement their aim, witch is needed a real estate, big importance achieves an occasion to lease an object. In 2001 Civil code of Lithuania details regulation of arrangement and execution features of lease of real estate, consolidates new features of its arrangement and execution. Despite the fact that after effect of Civil code passed near nine years, in Lithuanian law doctrine to date in great detail was not analysed changed regulation features of lease of real estate, its supremacy and deficiency, not analysed problems of practise. Considering to importance of real estate in civil intercourse and more strict requirements of attention witch are advanced to sides because of commercial order of contract, we can predicate that commercial lease of real estate in civil intercourse is very important and has peculiarities according to other sorts of lease. Perception of these peculiarities can help lessors and lessees to trade protector of their rights more effectively, to escape casual negative ravage and possible dispute about arrangement and execution of contract. Considering to this in this final work analysed essential features of arrangement and execution of commercial lease of real estate.

SANTRAUKA Darbo objektas – daikto kokybė kaip reikalavimas parduodamam daiktui. Nacionalinis daikto kokybės teisinis reglamentavimas nėra izoliuotas nuo daikto kokybės reikalavimą nustatančių regioninių – Europos Sąjungos – ir tarptautinių teisės aktų, todėl darbo objektas nagrinėjamas trimis skirtingais reglamentavimo lygmenimis. Vienas iš darbo tikslų – atriboti vartojimo prekės ir daikto, perduodamo pagal paprastą pirkimo – pardavimo sutartį, kokybės standartus. Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų balansas įmanomas tik tuo atveju, jeigu daikto kokybės reglamentavimas yra suprantamas kaip dinaminis procesas, darbe teikiami pasiūlymai dėl kai kurių teisės normų pakeitimo, aptariamos reglamentavimo perspektyvos. Pirmojoje darbo dalyje atliekama daikto (prekės) ir jo (jos) kokybės sampratų analizė, siekiant atsakyti į klausimus, koks daikto kokybės kaip ekonominės ir teisinės kategorijų santykis, kokiems daiktams nustatytas įstatyminis daikto kokybės standartas ir nuo ko priklauso tokio standarto turinys. Antroji dalis skirta aptarti pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų balansą, šalių autonomijos principo pasireiškimo ribas, nustatant daikto kokybės sąlygas sutartyje, garantijų rūšis ir jų įgyvendinimo praktines problemas, daikto kokybės nustatymo kriterijus, jų problematiką ir palyginimą su Anglijos teisėje numatytų daikto kokybės rodiklių turiniu. Šioje dalyje akcentuojamas pirkėjo teisės patikrinti daiktą ir reikalavimo perduoti tinkamos... [toliau žr. visą tekstą] / Quality as a Requirement for the Goods Sold SUMMARY The object of the academic master work is quality as a requirement for the goods sold. Considering the interaction between the national rules of law on the quality of goods and the rules of law established at the European Union level as well as those established at the international level, the object of the research involves analysis at three different levels of legal regulation. The purpose of the research, amongst others, is to mark the differences between the standard of quality imposed on consumer goods in contrast to that applied to other goods. The balance of rights and obligations can be achieved only if the legal regulation on the quality of goods is considered as a dynamic process. The research therefore embraces proposals for amendments on the legal regulation and discusses perspectives concerned. In the first section analysis is made on the definition of goods and their quality emphasizing the interaction between the economical and legal view on the quality of goods, answering the question which goods are under the obligation to meet quality requirements, finally discussing the grounds that influence the substance of quality standards. The second section deals with the balance of rights and obligations entitled or enforced to the buyer or the seller, the appliance of the party autonomy rule when settling the contract requirements on the quality of goods, the types of warranties as well as the problems of their... [to full text]

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama romėnų, Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje egzistuojanti daikto samprata, daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius apskritai bei konkrečios antraeilių daiktų rūšys: esminės pagrindinio daikto dalys, vaisiai, produkcija, pajamos ir priklausiniai. Magistro darbo tikslui pasiekti buvo išanalizuoti Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Italijos, Kanados Kvebeko provincijos, Prancūzijos, Austrijos, Rusijos) teisinis reguliavimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos teisės mokslo darbai, susiję su daiktų skirstymu į pagrindinius ir antraeilius. Daugiausia praktinių Lietuvos teisės problemų yra susiję su priklausiniais ir esminėmis pagrindinio daikto dalimis, o su vaisiais, produkcija ir pajamomis siejama daugiau teorinio pobūdžio probleminiai klausimai. Magistro darbe šių problemų analizė atliekama įvertinant galimų sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes, atitikimą įstatymų leidėjo tikslams ir atsižvelgiant į teisės doktrinoje pateikiamas nuomones bei jas palaikančius argumentus. / This paper analyses the conception of things, the classification of principal and auxiliary things generally and particular kinds of auxiliary things (essential parts of principal things, fruit, production, income and appurtenances) in Roman, Lithuanian and foreign countries’ law. Legal regulation of Lithuania and foreign countries (Latvia, Italy, Quebec province of Canada, France, Austria Russia), the practice of Lithuanian Supreme Court and Lithuanian legal doctrine, concerned with principal and auxiliary things, was analysed in order to achieve the purpose of this paper. The most part of practical problems of Lithuanian law are concerned with appurtenances and essential parts of principal things. Fruit, production and income usually are concerned with theoretical problems. Their analysis is based on evaluation of possible positive and negative effects, correspondence to purposes of legislator and correspondence to legal doctrine.

Magistriniame darbe kalbama apie nekilnojamojo daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Aptariamos sąžiningo įgijėjo ir nekilnojamojo daikto sampratos. Kalbant apie sąžiningo įgijėjo sampratą, išsamiau, remiantis tiek teisinės literatūros, tiek teisminės praktikos analize, aptariamas sąžiningumo vertinimas bei supratimas. Tai pat darbe paliečiamas sąžiningo įgijėjo ir savininko atribojimas. Nekilnojamojo daikto sąvoka, kaip nesukelianti didelių teisinių diskusijų išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo kontekste, aptariama tik trumpai. Daugiausia dėmesio šiame darbe skiriama situacijų, kada nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, analizei. Plačiausiai iš jų aptariamos išreikalavimo galimybės, kai nekilnojamasis daiktas įgytas neatlygintinai, varžytinėse ar nusikaltimo (įvykdyto perleidžiant nekilnojamąjį daiktą asmens, nesančio savininku) pasekoje. Taip pat trumpai aptariamos ir kitos situacijos, kai nekilnojamasis daiktas, gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. Darbe aprašomi nekilnojamojo daikto išreikalavimo būdai ir pasekmės, daugiau dėmesio skiriant vindikacijai, trumpai aptariant restituciją (kaip galimą varžytinių negaliojimo pasekmę). Autorė taip pat pateikia naują požiūrį į nekilnojamojo daikto išreikalavimą ir jo pasekmes iš sąžiningo įgijėjo. Dėl darbo apimties reikalavimų, magistriniame darbe buvo išsamiausiai aptariamos tik Lietuvos nekilnojamojo daikto išreikalavimo praktinės bei teorinės problemos, nesigilinant į užsienio šalių... [toliau žr. visą tekstą] / Master work refers to exaction of the real estate property from innocent acquirer. The perceptions of the innocent purchaser and immovable object were discussed. Analyzing the concept of innocent purchaser in more detail and in accordance with both the legal literature and case law analysis, the evaluation of fairness and understanding were made. This work also touched a division between innocent purchaser and owner. The concept of real estate object as issue that do not create a major legal debates in the context of exaction from the innocent purchaser were discussed only briefly. This master work focuses on analysis of situations in which real estate property may be exacted from the innocent acquirer. The possibilities of exacting real estate property which acquired free of charge, during competitive bidding or in crime (if a transfer of real estate property were made by person other than the owner) were most widely discussed. The situations where the real estate property may be exacted from just acquirer are also briefly discussed. The master work describes the methods and consequences of exacting real estate property by putting more emphasis to vindication and briefly discussing restitution (as a possible consequence of invalid competitive bidding). The author also provides a new approach to the exaction of real estate property from a just acquirer and its consequences. On the scope of work requirements, the master work had comprehensively discussed only practical and... [to full text]

SANTRAUKA Šiame magistro darbe nagrinėjami nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo pagrindai. Atskleidžiami šio instituto tikslai, paskirtis ir įgyvendinimo galimybės. Darbe buvo apžvelgta kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai nuosavybės teisę įgijimą į bešeimininkius daiktus: namines bites, naminius gyvūnus, radinį lobį, taip pat ir į kitus daiktus. Remiantis teises teoretiku darbais, LR įstatymais, bei teismų praktika darbe nagrinėjama nuosavybės teisės samprata ir jos požymiai, bešeimininkio daikto samprata ir požymiai. Detaliai analizuojami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai į bešeimininkius daiktus. Kitose temos dalyse nagrinėjami atskiri – specialūs bešeimininkiai daiktai kuriems civilinis kodeksas numato atskira nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo reglamentavimą t. y. į: namines bites, naminius gyvūnus, radinį bei lobį. Pateikiami terminai ir sąlygos nuosavybės teisei į bešeimininkį daiktą įgyti priklausomai koks tai bešeimininkis daiktas ir kokia jo įgijimo forma, kai nenustatomas bešeimininkio daikto savininkas. Analizuojamas nuosavybės teisės gynimas į bešeimininkį daiktą, kai nustatomas savininkas esant sąžiningam ir teisėtam, nesąžiningam ar sąžiningam ir neteisėtam bešeimininkio daikto valdytojui. Atkreipiamas dėmesys ir į skirtingus bešeimininkių daiktų nuosavybės teise įgijimo būdus, taip pat pateikiama šių įgijimo būdų skirtumai ir panašumai. / SUMMARY This master’s thesis examines the basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. It reveals the aims, purpose, and realisation possibilities of this institution. The work surveys how the laws of the Republic of Lithuania regulate the acquisition of the right of ownership to ownerless property: domestic bees, domestic animals, finds, hoards, etc. On the basis of works by legal theorists, Lithuanian laws, and judicial practice, the work examines the conception and features of the right of ownership as well as of ownerless property. It analyses in detail the general basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. Other parts of the thesis examine individual – special ownerless property, for which the Civil Code foresees a separate regulation of the acquisition and loss of the right of ownership, i.e. to: domestic bees, domestic animals, finds, and hoards. It presents the deadlines and conditions for the acquisition of the right of ownership to ownerless property depending on what kind of ownerless property it is and in what form it is acquired when the owner of ownerless property is not established. It analyses the defence of the right of ownership to ownerless property when an owner is established who is the honest and legal possessor of an ownerless property or who is its dishonest or honest illegal possessor. It also notes the different ways of acquiring the right of ownership to ownerless property and also... [to full text]

Darbo pavadinimas yra Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Pagrindiniai tikslai yra tiesos ir meno kūrinio santykio analizė hermeneutinėje filosofijoje, tiesos sklaidos (skleidimosi) būdai meno kūrinyje. Keliamos problemos: kaip atpažinti ir suprasti meno kūrinyje slypinčią tiesą? kokia tiesa slypi meno kūrinyje ir ar ji atitinka klasikinę tiesos sampratą? Galbūt tiek tiesos, tiek meno kūrinio sampratos aptarimas šiandieniniame pasaulyje privalo turėti visiškai kitas paradigmas ir problemas? Pagrindiniai filosofai, kurie reikalingi šio darbo problemos išplėtojimui ir analizei, tai M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Kiti reikšmingi filosofai, tai A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Perkeris ir kt. Narpliojama meno kūrinio kaip specifinio daikto samprata, grožio ir skonio sąvokos, žaidimo, šventės ir simbolio sąsajos ir panašumai su meno kūriniu, psichinės distancijos ir meno antirealistiškumo sąvokos. Tai meno kūrinio galia – jis geba kalbėti dabarčiai ir būti suprastas dabar bei kalbėti ateičiai ir būti suprastas ateityje. Nepavaldus laikui, tačiau aktualus ir skatinantis norą išsiaiškinti paslėptus simbolius ir prasmes, įtraukiantis į savo naują tikrovę ir kviečiantis atrasti tiesą, kurią siekia parodyti kiekvienam. Tiesa, kuri aptinkama meno kūrinyje yra suprantama atskleidimo (gr. aletheia) prasme. Kiekvienas susitikimas su menu leidžia žmogui patirti savo baigtinumą transcendencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the thesis is the “Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer”. The main objective of the document is to analyze the relationship between the truth and the artwork in hermeneutic philosophy and the modes of spreading truth in the artwork. The following are the problems raised: How to recognize and perceive truth in the artwork? What kind of truth lies in the artwork and whether it corresponds to the classic conception of truth? The main philosophers needed for developing and analyzing the problem of the thesis are M. Heidegger and H. G. Gadamer. Other significant philosophers are A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Parker. The artwork is analyzed in the perspective of specific matter: the ideas of beauty and taste, the relation and similarities between the artwork and the game, celebration as well as symbol, the concept of mental dicstance and antirealism. The power of artwork lies in the ability of speaking at present and to be understood at present as well as speaking in the future and to be undertsood in the future. The artwork is not subject to time but is relevant and encouraging to reveal hidden symbols and points; it involves into its new reality and invites to discover the truth which is sought to be shown to everyone. The truth in the artwork is understood in the light of revelation. Every encounter with art enables human to experience his temporariness in the light... [to full text]

Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]

Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos neteisėtos statybos padarinių šalinimo instituto pozityviosios teisės normos, jų taikymas teismų praktikoje. Analizuojami neteisėtos statybos civiliniai teisiniai padariniai. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas šio instituto teisės normų atitikimui teisės principams, įskaitant proporcingumo bei sąžiningumo. Atlikus teisinį tyrimą, prieinama prie išvados, jog esamos šio instituto teisės normos prieštarauja šiems teisės principams. Darbe taip pat analizuojama trečiųjų sąžiningų asmenų, įgijusių nuosavybės teisę į statinius arba kitas daiktines teises į juos, padėtis tuo atveju, jei tokių statinių statyba yra pripažįstama neteisėta. Prieinama išvada, kad atsižvelgiant į sąžiningumo ir kitus teisės principus, ginant trečiųjų asmenų interesus būtų pagrįsta pagal analogiją taikyti CK 4.96 str. įtvirtintą sąžiningo įgijėjo apsaugos institutą. Tokią išvadą sustiprina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizė. Visgi, tuo atveju, jei būtų atisakyta pripažinti nuosavybės teises ir statinys būtų griaunamas, šiame darbe analizuojama galimybė prisiteisti patirtus nuostolius iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų už šių institucijų pareigūnų priimtus neteisėtus teisės aktus. / The thesis provides the analysis of laws, regulations and the case law concerning the elimination of the results of the illegal constructions as well as the analysis of the civil legal consequences of the illegal construction. Thesis focuses on the conformity of laws and regulations with fundamental legal principles such as proportionality and bona fide. Thesis also puts emphasis on the conformity of the interpretation concerning remedies for illegal constructions with the latter principles. The analysis is followed by the conclusion that there is the incompatibility between laws, regulations and the interpretation concerning remedies for illegal constructions and the fundamental legal principles. The issues of the protection of bona fide purchaser and other bona fide holders of other rights in rem, such as mortgage creditor, are also analyze in the thesis. The discussion is followed by the conclusion that Article 4.96 of Civil Code of the Republic of Lithuania that the grants protection for bona fide purchaser should be applied on the basis of analogy to the bona fide purchaser of the illegal construction. Such conclusion is reinforced by the analysis of the legal protection entrenched in the European Convention on Human Rights and the interpretation of it by the European Court of Human Rights. However, despite such conclusion the discussion in the thesis reveals that in case the decision of demolition is passed, the issue of public tort liability has to be analyzed.