Magistro darbe nagrinėjama romėnų, Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje egzistuojanti daikto samprata, daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius apskritai bei konkrečios antraeilių daiktų rūšys: esminės pagrindinio daikto dalys, vaisiai, produkcija, pajamos ir priklausiniai. Magistro darbo tikslui pasiekti buvo išanalizuoti Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Italijos, Kanados Kvebeko provincijos, Prancūzijos, Austrijos, Rusijos) teisinis reguliavimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos teisės mokslo darbai, susiję su daiktų skirstymu į pagrindinius ir antraeilius. Daugiausia praktinių Lietuvos teisės problemų yra susiję su priklausiniais ir esminėmis pagrindinio daikto dalimis, o su vaisiais, produkcija ir pajamomis siejama daugiau teorinio pobūdžio probleminiai klausimai. Magistro darbe šių problemų analizė atliekama įvertinant galimų sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes, atitikimą įstatymų leidėjo tikslams ir atsižvelgiant į teisės doktrinoje pateikiamas nuomones bei jas palaikančius argumentus. / This paper analyses the conception of things, the classification of principal and auxiliary things generally and particular kinds of auxiliary things (essential parts of principal things, fruit, production, income and appurtenances) in Roman, Lithuanian and foreign countries’ law. Legal regulation of Lithuania and foreign countries (Latvia, Italy, Quebec province of Canada, France, Austria Russia), the practice of Lithuanian Supreme Court and Lithuanian legal doctrine, concerned with principal and auxiliary things, was analysed in order to achieve the purpose of this paper. The most part of practical problems of Lithuanian law are concerned with appurtenances and essential parts of principal things. Fruit, production and income usually are concerned with theoretical problems. Their analysis is based on evaluation of possible positive and negative effects, correspondence to purposes of legislator and correspondence to legal doctrine.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų pokyčius nuo 1996 m. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo sąsajas su gyvensenos veiksniais Tyrimo metodika. Analizuoti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenys. Tyrimas vykdomas nuo 1994 m. kas antri metai. Tiriama atsitiktinė 3000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Vykdoma apklausa paštu. Per šešiolikos metų laikotarpį klausimyną užpildė 17161 žmogus (7361vyras ir 9800 moterų). Atsako dažnis - 53,8-74,4 proc. Klausimyną sudarė klausimai apie daržovių ir vaisių vartojimo dažnį, gyvensenos ir socialinius veiksnius. Rezultatai. Per keturiolika metų suaugusių Lietuvos gyventojų šviežių daržovių vartojimas padidėjo. Beveik kasdien valgančių šviežias daržoves vyrų dalis išaugo nuo 3,5 proc. 1996 m. iki 17 proc. 2010 m., o moterų – atitinkamai nuo 5,1 proc. iki 23,8 proc. Šviežių vaisių vartojimo dažnis padidėjo tik tarp moterų. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste, labiausiai padidino daržovių vartojimą. Didėjant amžiui didėjo daržovių ir vaisių vartojimo dažnis tarp moterų bei šviežių vaisių vartojimas tarp vyrų. Aukštojo išsilavinimo vyrai dažniau vartojo šviežias daržoves nei nebaigto vidurinio ar vidurinio... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: to evaluate vegetables and fruits consumption in Lithuanian adult population and trends since 1996; to assess the relationships between vegetables and fruits consumption and social factors; to evaluate associations of vegetables and fruits consumption with behavioural factors. Methods: The data from Health Behaviour Survey among Lithuanian adult population are presented. Since 1994 nine surveys have been carried out every second year. For every survey random sample of 3000 Lithuanians aged 20-64 was taken from the National Population Register. The study material was collected by mailed questionnaires. Altogether 17161 persons (7361men and 9800 women) participated in the surveys. Response rate varied from 53,8% to 74,4%. The survey instrument included the questions about fruits and vegetables consumption, social and behavioural factors. Results: Over 14-year period, the consumption of fresh vegetables and fruits has increased among Lithuanian adult population. In 1996, daily consumption of fresh vegetables was reported by 3.5% of men and 5.1% of women, while in the year 2010 this proportion was 17% in men and 23.8% in women. The positive changes in fresh fruits consumption were observed only in women. The largest increase in frequency of daily consumption of fresh vegetables was found among persons with university education and those living in cities. The proportion of women consuming fresh vegetables and fruits daily and the proportion of men consuming fresh... [to full text]

Tirta šilauogės (Vaccinium corymbosum L.) vaisių biologiškai aktyvių junginių (antocianų) kiekinė ir kokybinė sudėtis. Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvoje introdukuotų šilauogių (Vaccinium corymbosum L.) veislių uogų kokybinę ir kiekybinę sudėtį, bei įvertinti uogų, uogos luobelių, minkštimo ir išspaudų ekstraktų antioksidacinį poveikį. Sodinių šilauogių kultūra sukurta XX amžiaus pradžioje JAV. Į Lietuvą pirmosios Šilauogės įvežtos 1969-aisiais metais ir iki šiol tyrinėjamos Lietuvos mokslininkų. Šilauogės priskiriamos prie netradicinių augalų, kurie buvo introdukuoti praeitame šimtmetyje. Bendras antocianų kiekis šilauogių uogose nustatytas spektrofotometriniu metodu. Didžiausi antocianų kiekiai nustatyti uogų luobelėse („Rancocas“ veislės luobelėse). Mažiausi antocianų kiekiai nustatyti uogų minkštime. Kiekinė antocianidinų sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Atlikus tyrimus efektyviosios skysčių chromatogarfijos metodu, nustatyta, kad antocianidin�� kokybinė sudėtis uogoje ir jos dalyse yra identiška. Nustatyta, kad šilauogės uogose, luobelėse, minkštime ir išspaudose vyraujantis antocianidinas – malvidinas. Šio tyrimo metu siekta nustatyti ir įvertinti antioksidacinį šilauogių uogų, minkštimų, luobelių ir išspaudų poveikį.Šilauogės uogų ekstraktuose didžiausiu suminiu aktyvumu pasižymi „Berkeley“ veislė, kur inaktyvuoto DPPH laisvojo radikalo kiekis siekia 82,31 proc. / Qualitative and quantitative composition of anthocyanins in blueberry (Vaccinium corymbosum L.)fruits and their parts was assayed. The aim of our study was to evaluate total anthocyanin content and their composition in blueberries fruits, fruit skins, fruit pulp and pomace. For the quantification of total anthocyanins in fruits and their parts, spectrophotometrical assay was performed. The highest amount of anthocyanins was found in blueberry fruit skins ( in ‚Rancocas‘ cultivar skins). The lowest amount of anthocyanins found in blueberry friut pulp. High-performance liquid chromatography was applied for qualitative evaluation of individual anthocyanidins in the different material. Chromatographic analysis has shown that there are no differences in qualitative composition of anthocyanidins. In fruits and their parts, malvidin was found in the highest quantities. Difefernt cultivars of Vaccinium corymbosum L. species were analyzed for total antioxidant capacity. The highest amount of total antioxidant capacity was faud in ‚Berkeley‘ cultivar in fuits extract.