Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas yra viena svarbiausių problemų visuomenėje. Pagrindinėmis nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo priežastimis specialistai laiko šiuos socialinius veiksnius:jaunimo bedarbystė, jaunų žmonių neužtikrintumas dėl ateities. / Juvenile and youth delinguency is one of the major problems in the society. Basic reasons for juvenile and youth delinguency named by the specialists are the following social factors: youth unemployment, unwarranted young people view to the future.

Lietuvos įmonių sėkmingą veiklą lemia vartotojai, perkantys įmonių siūlomas prekes. Prekės, kurios netenkina vartotojų poreikių yra neperkamos ir išstumiamos iš rinkos. Todėl svarbu išnagrinėti vartotojų elgseną, ją įtakojančius veiksnius bei vartotojų sprendimo priėmimo procesą. Šiame magistro darbe siekta atskleisti socialinių veiksnių raišką vartotojų sprendimo priėmimo procese. Darbo tikslas – teoriniu lygmeniu išanalizuoti ir empiriškai patikrinti socialinių veiksnių raišką vartotojų sprendimo priėmimo procese. Darbo objektas – socialiniai veiksniai ir vartotojų sprendimo priėmimo procesas. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad socialiniai veiksniai: šeima, įtakos grupės bei asmens statusas ir vaidmuo įtakoja vartotojų sprendimo priėmimo procesą bei jo etapus. Remiantis kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimo metodais pagrįsto socialinių veiksnių raiškos vartotojo sprendimo priėmimo procese Kauno miesto „Eurokos“ kosmetikos parduotuvėse tyrimo rezultatais, galima teigti, kad įtakos grupės stipriausiai įtakoja vartotojo sprendimo priėmimo procesą bei jo etapus, išskyrus paskutinįjį etapą- rezultatą, kurio visiškai neįtakoja socialiniai veiksniai. Šeimos nedidėlė įtaka yra jaučiama informacijos paieškos, alternatyvų vertinimo ir prekės pasirinkimo etapuose, o statuso ir vaidmens - problemos atsiradimo ir alternatyvų vertinimo etapus. Empirinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki balandžio 30 d. Aiškinamąją darbo dalį sudaro 56 lapai. Šioje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Successful proceeding of Lithuanian enterprises is stimulated by customers buying their products. Some of them satisfy consumers demand and are saleable while others are rejected. So it is very important to conceptualize consumers behavior, factors influencing them and consumers decision making process. There was tried to solve the problem coherent with expression of social factors in consumers decision making process in this work. The object is social factors and consumers decision making process. The aim is to explore expression of social factors in consumers decision making process in theoretical level and substantiate this empirically. The analysis of scientific references shows that social factors, such as family, reference groups, personal status and role, make influence consumers decision making process and it’s stages. The analysis of empirical research shows that reference groups play the most important role in almost all stages of consumers decision making process buying cosmetic products in “Eurokos” cosmetic shops, except last stage - result. Expression of family is low in information search, evaluation of alternatives and product choice stages. Personal status and role makes a low influence to problem recognizing and evaluation of alternatives stages. Empirical research was proceeded from the 15th of May till the 30th of April, 2008. Explanatory part of the work consists of 56 pages. There are 2 tables and 27 pictures in this part.

Žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų ir jų veiksnių analizė, pajamų lygis ir pokytis; Tyrime analizuojami žemdirbių namų ūkių pajamų skirtumai, grupuojant namų ūkius pagal tokius požymius: namų ūkio galvos išsilavinimą, amžių ir pagal dirbamos žemės plotą (siaurąja ir plačiąja prasme). / Analysis of disposable income of farm household and their factors. Evaluate income differences of farmers’ households while grouping households according to the following features: education, age of the household owner and according to the size of farmland (in a narrow and broad way).

Bakalauro darbe analizuojamas psichosocialinių veiksnių poveikis paauglių sveikatai. Tyrime dalyvavo 71 respondentas, 6-8 klasės mokiniai. Tyrimas atliktas 2011 metų balandžio mėnesį Šiaulių „Rasos“ pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tikslas- nustatyti psichosocialinių veiksnių poveikį paauglių sveikatai ir savijautai. Anketinės apklausos metodu tirta mergaičių ir berniukų nuomonė apie sveikatą ir savijautą, savęs vertinimą, psichologinių veiksnių- patiriamo streso, žalingų įpročių poveikį , bei socialinių veiksnių- šeimos, bendraamžių ir mokyklos įtaką savijautai. Nustatyta, kad psichosocialinių veiksnių poveikis 6-8 klasių mokinių sveikatai nėra didelis, tačiau paaugliai jį gali pajusti- atsiranda streso požymių, daugėja žalingų įpročių, namuose ir mokykloje nėra su kuo aptarti aktualias problemas. Išsiaiškinta, kad mokiniai savo sveikatą vertina gerai, dauguma jų laimingi, tačiau gana daug iš jų jaučiasi pavargę. Psichologinių veiksnių poveikis sveikatai ir savijautai juntamas nežymiai- tik maža dalis mokinių patiria stresą, tačiau žino, kaip jį įveikti.; 6-8 klasėje tiek mergaitės, tiek berniukai jau turi žalingų įpročių. Socialinių veiksnių poveikis pakankamai svarbus- namuose paaugliai jaučiasi saugiai, tačiau mokykloje dauguma vaikų gerai nesijaučia. Nustatyta, kad tėvų ir mokyklos įtaka paauglių savijautai nėra didelė, tačiau kelia nerimą tai, kad tiek namuose, tiek mokykloje dalis vaikų neturi su kuo pasikalbėti... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor work analizes the psichosocial factors on adolescent‘s health. Study involved 71 respondents of 6-8 classes. Survey was conducted in April, 2011 in the main Šiaulių „Rasos“ school. The aim of this studies was to analize the psichosocial factors on adolescent‘s health. Using the method of questionnaire it was analyzed the view of girls and boys on the health, well-being, self- assessment and also how psichological factors as stress, injorious habits and social factors such as family, contemporary children and school effect the well- being. The conclusion of this survey generalizes that the effect of psichosocial factorson the health of 6-8 classes school children are not so great, but adolescences of course can feel it- there are signs of strese, increasing of injourious habits. This is somehow caused because lots of adolescences do not have possibility to discuss actual problems at home or at school. This survey made clear that most of adolescences assess their health well and most of them are happy but quite a lot of them feel tired. Psichological factors on the health and well- being are quite limited- only a small part of adolescences feel stress, but they actually know how to overcome it. The girlsand boys of 6-8 classes already have been appropriate to have injorious habits. The importance of social factors is quite great- adolescents feel safe at home, but mosto f them do not feel well at... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų pokyčius nuo 1996 m. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo sąsajas su gyvensenos veiksniais Tyrimo metodika. Analizuoti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenys. Tyrimas vykdomas nuo 1994 m. kas antri metai. Tiriama atsitiktinė 3000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Vykdoma apklausa paštu. Per šešiolikos metų laikotarpį klausimyną užpildė 17161 žmogus (7361vyras ir 9800 moterų). Atsako dažnis - 53,8-74,4 proc. Klausimyną sudarė klausimai apie daržovių ir vaisių vartojimo dažnį, gyvensenos ir socialinius veiksnius. Rezultatai. Per keturiolika metų suaugusių Lietuvos gyventojų šviežių daržovių vartojimas padidėjo. Beveik kasdien valgančių šviežias daržoves vyrų dalis išaugo nuo 3,5 proc. 1996 m. iki 17 proc. 2010 m., o moterų – atitinkamai nuo 5,1 proc. iki 23,8 proc. Šviežių vaisių vartojimo dažnis padidėjo tik tarp moterų. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste, labiausiai padidino daržovių vartojimą. Didėjant amžiui didėjo daržovių ir vaisių vartojimo dažnis tarp moterų bei šviežių vaisių vartojimas tarp vyrų. Aukštojo išsilavinimo vyrai dažniau vartojo šviežias daržoves nei nebaigto vidurinio ar vidurinio... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: to evaluate vegetables and fruits consumption in Lithuanian adult population and trends since 1996; to assess the relationships between vegetables and fruits consumption and social factors; to evaluate associations of vegetables and fruits consumption with behavioural factors. Methods: The data from Health Behaviour Survey among Lithuanian adult population are presented. Since 1994 nine surveys have been carried out every second year. For every survey random sample of 3000 Lithuanians aged 20-64 was taken from the National Population Register. The study material was collected by mailed questionnaires. Altogether 17161 persons (7361men and 9800 women) participated in the surveys. Response rate varied from 53,8% to 74,4%. The survey instrument included the questions about fruits and vegetables consumption, social and behavioural factors. Results: Over 14-year period, the consumption of fresh vegetables and fruits has increased among Lithuanian adult population. In 1996, daily consumption of fresh vegetables was reported by 3.5% of men and 5.1% of women, while in the year 2010 this proportion was 17% in men and 23.8% in women. The positive changes in fresh fruits consumption were observed only in women. The largest increase in frequency of daily consumption of fresh vegetables was found among persons with university education and those living in cities. The proportion of women consuming fresh vegetables and fruits daily and the proportion of men consuming fresh... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti psichologinių ir socialinių darbo sąlygų ir jūrininkų fizines ir psichologine sveikatos sutrikimu sąsajas . Tyrimo metodai: duomenys buvo surinkti vienmomentinės anketinės apklausos būdu, ištyrus 370 Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl privalomojo sveikatos patikrinimo besikreipiančius jūrininkus. Anoniminės anketinės apklausos būdu, naudojantis norvegų pasiūlytu Negatyvaus elgesio darbe klausimynu, buvo surinkta informacija apie jūrininkų patiriamo negatyvaus elgesio darbe formas, trukmę. Tiriamieji informavos apie diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Tirta jūrininkų vidinė darna, potrauminio streso sutrikimo simptomai, minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai. Tyrimo duomenys buvo analizuojami statistiškai, taikant SPSS 13,0 for Windows programą. Apskaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas tikslu įvertinti jūrininkų patiriamo psichologinio teroro darbe sąsajas su gydytojo diagnozuotais fizinės sveikatos sutrikimais bei psichologinės sveikatos rodmenimis. Rezultatai: bent vieną negatyvaus elgesio aktą per 6 mėnesius patyrė 75 proc. jūrininkų savo darbe, 25 proc. jūrininkų nepatyrė nė vieno negatyvaus elgesio akto. Dažno psichologinio teroro jūrininkų darbe paplitimas siekė 3,8 proc., atsitiktinio – 10,1 proc. 2,3 proc. jūrininkų nurodė, kad labai jaučia stresą darbe. Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp jūrininkų patiriamo psichologinio teroro darbe ir arterinės hipertenzijos (r =0,154), kaklo/peties skausmų (r =0,138), migrenos (r =0,15... [toliau žr. visą tekstą] / Aims of the study–to evaluate the associations between psychological terror in the workplace and adverse health outcomes. Methods. totally 370 seafarers, attending the mandatory health examination in the Marine health care centre. The Lithuanian version of the Norwegian Negative Acts Questionnaire was used for the investigation of the prevalence and duration of negative acts among seafarers. The investigated seafarers were asked about diagnosed by the physician health outcomes over the last twelve months. The questionnaires on the sense of coherence, post-traumatic stress disorder and minor psychological disorders (psychological distress) were distributed as well. The statistical software SPSS 13.0 for Windows was used in the statistical analysis. The associations between psychological terror in the workplace and adverse health outcomes were evaluated by Spirman’s correlation coefficient. Results. 75.0% of the investigated seafarers were exposed to at least one negative act over the last six months, only 25.0% were not exposed. The prevealence of severe bullying was 3.8%, the prevalence of occasional bullying was 10.1%. 2.3% of the investigated seafarers perceived severe stress in the workplace. Statistically significant associations between psychological terror and arterial hypertension (r=0.154), neck/shoulder pain (r=0.138), migraine (r=0.158), diseases, prostate diseases (r=0.122), hand/arm pain (r=0.196), non allergic skin diseases (r=0.138) were observed... [to full text]

Disertantė: Rasa Savičiūtė Mokslinis vadovas: Prof. Habil. Dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B) Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse. / Author: Rasa Savičiūtė Scientific supervisors: Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilnius University, biomedical sciences, public health – 09B) In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction.

In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction. / Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse.

INTRODUCTION. Quality of life (QOL) – and individual’s perception of his or her own health – has become the subject of great interest in Lithuania. THE AIM OF THE STUDY. The aim of the study was to assess the determinants of the quality of life and self-rated health and to clarify the importance of perceived health in determining the risk of death among middle-aged Kaunas population. MAIN RESULTS. Quality of life in middle-aged Kaunas women was found to be lower than in men, except for the spirituality domain. Older age showed worse quality of life. Low income and lower educational level, manual work, living alone, unemployment, disability and retirement were associated with worse QOL in middle-aged Kaunas population. Overweight and obese men had lower probability of rating their overall QOL worse as compared to men with normal body mass. Diabetes, coronary heart disease and smoking were associated with worse QOL in men. Moderate-to-heavy alcohol consumption was associated with lower risk of having worse QOL as compared to light alcohol consumption group among men. Obesity for women increased the odds of having worse QOL as compared to women with normal body mass. Moderate-to-heavy alcohol consumption was associated with better QOL in the physical and independence domains and with worse QOL in the social relationships domain among women. Smoking and inadequate physical activity were associated with worse QOL among women. CHD increased women’s probability of scoring lower in... [to full text]