Darbo metu apžvelgti vėjo energijos pagrindiniai parametrai. Atkreiptas dėmesys į vėjo kryptį ir jo įtaką generuojamos elektros energijos kiekiui. Trumpai apžvelgti vėjo išteklių įvertinimo būdai. Šiam tikslui naudojami matematiniai modeliai arba vėjo parametrų duomenų rinkimas pasirinktoje vietovėje. Įvertinami namų ūkio poreikiai tam tikru paros metu ir per metus. Darbo metu susipažinta su dabartine vėjo energetikos padėtimi ir plėtros galimybėmis Lietuvoje. Pateikiamos plėtros galimybės. Apžvelgta vėjo jėgainių tyrimo metodika ir pagrindiniai parametrai. Pasirinkus vėjo jėgainių skaičiavimo programą, atlikta šešių įvairios galios jėgainių skaičiavimai. Pagal aplinkos ir pasirinktos turbinos parametrus buvo apskaičiuotas vėjo turbinų pagamintas elektros energijos kiekis. Vėjo jėgainėje generuojamas energijos kiekis palyginamas su namų ūkio poreikiais ir pateikiama, kada apkrova yra tenkinama. Generuojamos elektros energijos dydis apskaičiuotas kas mėnesį visus metus. Pasinaudojant programa, buvo atlikta atsiperkamumo ir pagamintos elektros energijos optimalios kainos prognozė. Darbe atliktais tyrimais parodyta, kad tik pusė pasirinktų vėjo jėgainių atsiperka. Pateikiami naudingumo faktoriai, kurie parodo kiek laiko per metus procentais dirbs tokia vėjo jėgainė. / During the work was made an overview of the main parameters of wind energy. Attention is drawn to the wind direction and its influence on the amount of electricity generated. A brief overview was made of the wind resource assessment techniques. For this purpose, use of mathematical models and wind parameters collection of data in the target area. Assessed household needs certain time of day during the year. During acquainted with the current situation and wind energy development opportunities in Lithuania. Provided opportunities for development. Made an overview of wind power research methodology and main settings. Selected wind power calculation program conducted six different power plants calculations. According to the environment, and turbine parameters were calculated for wind turbines produced electricity. Wind power plant to generate energy comparable to household needs and provided, when the load is met. Generating electricity is calculated on a monthly basis throughout the year. Taking advantage of the program was carried out and the payback of electricity produced optimal price forecast. The paper studies showed that only half of the selected wind turbine pays off. Capacity factors are presented that shows how much percentage of time during the year will work the wind turbine.

Netiesioginiu mokesčių harmonizavimo proceso įtaka yra aktualiausia visuomenei. Harmonizavimo pasekmės įtakoja vartojimo išlaidas, lemia kainų didėjimą. Lietuvoje taikomi netiesioginių mokesčių tarifai yra derinami su Europos Sąjungoje taikomais minimaliais tarifais. Šio darbo autorius nagrinėja netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Pagrindinis dėmesys skirtas harmonizavimo proceso poveikio namų ūkiams analizei. Palyginti taikomi PVM tarifai ir lengvatos valstybėse narėse. Apibendrinti apmokestinimo akcizo mokesčių pasikeitimai, įstojus į Europos Sąjungą. Išanalizuoti alui, vynui, benzinui, cigarams ir cigarilėms taikomi akcizo mokesčio tarifai valstybėse narėse. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai. Baigiamajame darbe buvo naudojami empiriniai tyrimo metodai: kontent analizė, tradicinė, dokumentų analizė. Gauti empiriniai tyrimo duomenys apibendrinti lyginimo ir analizės metodais. / The impact of indirect tax harmonization process is the most relevant aspect in respect to the society. Consequences of the harmonization are of the great effect to consumer's expenditures and it leads to an increase in prices. The tariffs of indirect taxes applied in Lithuania are harmonized in accordance with the minimal tariffs applied in the EU. The key aspect of the thesis is addressed towards the analysis of an effect of the harmonization on households.

Magistro darbe išanalizuotos ir susistemintos įvairių Lietuvos bei užsienio autorių namų ūkių tyrimų teorijos, išnagrinėta Šiaulių regiono namų ūkių ekonominė ir socialinė padėtis, kryptys, gyvenimo lygio augimą skatinantys metodai ir priemonės. Atlikta ekonominė ir socialinė Šiaulių regiono namų ūkių analizė, tiriant įvairius gyvenimo lygį įtakojančius veiksnius: disponuojamas pajamas, vartojimo išlaidas, nedarbą, švietimą, socialinę apsaugą, apsirūpinimą būstu. Gyvenimo lygio diferenciacijai nustatyti buvo naudojami duomenys gauti iš Statistikos departamento, Šiaulių darbo biržos, VSD Šiaulių skyriaus, Šiaulių apskrities savivaldybių, ekonominės ir statistinės teorinės literatūros, pranešimų, straipsnių ir publikacijų. Įvertinus Šiaulių regiono namų ūkių gyvenimo lygio esamą situaciją, numatomos priemonės šio lygio kilimui, jo perspektyvos: • skatinti aktyvaus užimtumo programas mažinant nedarbą; • socialines išmokas reikėtų nukreipti į pačius skurdžiausius gyventojų sluoksnius; • LSD prie LRV turėtų vykdyti didesnės apimties ir gilesnius namų ūkių biudžetų tyrimus. / In the master‘s degree work were analized and structured research theories of different Lithuanian and foreign homes, studied economic and social states and tendencies of Šiauliai regional homes, methods and means to induce the homes growth. It was perfomed economic and social analize of Šiauliai regional homes by researching different factors: disposable income, expense of consumption, unemployment, education, social security, home supply. To determine the differentiation of homes I used the material from Department of statistics, Šiauliai jobcentre, VSD Šiauliai department, Government of Šiauliai region, literature of economic and statistics theory, announcements, articles and publications. After the evaluation of the situation of Šiauliai region‘s homes, there were foreseen some means and perspectives to achieve the homes growth: • to induce the programs of occupation to reduce the unemployment; • to point the social expenses to the most poor set of population; • LSD under LRV have to pursue the bigger coverage analysis of the homes budgets.

Žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų ir jų veiksnių analizė, pajamų lygis ir pokytis; Tyrime analizuojami žemdirbių namų ūkių pajamų skirtumai, grupuojant namų ūkius pagal tokius požymius: namų ūkio galvos išsilavinimą, amžių ir pagal dirbamos žemės plotą (siaurąja ir plačiąja prasme). / Analysis of disposable income of farm household and their factors. Evaluate income differences of farmers’ households while grouping households according to the following features: education, age of the household owner and according to the size of farmland (in a narrow and broad way).

Namų ūkiuose kaupiami nebenaudojami vaistai gali kelti pavojų gyventojų saugumui. Kaupiami nenaudojami ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai padidina apsinuodijimo tikimybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Be to, netinkamai iš namų ūkių šalinami naikintini medikamentai gali sukelti ir rimtų aplinkosaugos problemų. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Pagrindiniai šio tyrimo siekiai yra išanalizuoti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis, nustatyti tolimesnius pacientų veiksmus šalinant netinkamus vartoti medikamentus iš namų ūkių ir įvertinti pacientų turimas žinias ir pasirinkimą juos grąžinti į vaistines. Tyrimo metodai. Šio tyrimo respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai, o tyrimo dalyvių pildyta anketa - anoniminė. Anketa buvo sudaryta iš 18 klausimų ir į ją atsakyti sutiko 378 respondentai, apsilankę trijose visuomenės vaistinėse, esančiose Šiaulių mieste. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad nenaudojamų ar pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų galima aptikti atitinkamai 92,1 proc. ir 61,1 proc. namų ūkių. Nustatyta, kad vyrai, vyresni nei 50 metų asmenys ir sergantieji lėtine liga pacientai dažniau nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų. 65 metų ir vyresniems pacientams gydytojas dažniau keičia gydymo metodą, jiems dažniau pasireiškia šalutinis vaisto poveikis, dėl kurių priežasčių jų namų ūkiuose dažniau susidaro farmacinės atliekos. Netinkamų vartoti vaistinių preparatų grąžinimas į vaistines nepriklauso nuo paciento išsilavinimo, lyties, amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Home-generated pharmaceuticals that are no longer used can jeopardize the safety of residents. The generated expired medications increase the probability of poisoning in both children and adults. In addition, medical wastes improperly disposed of household can cause environmental problems. Aim and Goals. The survey primarily aims at analyzing the causes of pharmaceutical waste generation by households, identifying further steps taken by patients towards the removal of medical wastes and assessing the patient knowledge about the proper disposal of medications from the household kits. Methods.A random sample of the survey respondents completed the anonymous questionnaire. The questionnaire was composed of 18 questions. Responses were provided by 378 respondents who visited three community pharmacies located in the city of Šiauliai. Findings. The research results revealed that 92.1% of the households kept unused medications whereas 61.1% of the households had expired medications. It was determined that the male patients as well as the patients older than 50 years and those who were afflicted with chronic diseases were more frequent to ignore the instructions on medication use. The physicians would frequently alter the method of treatment for 65-year-old or older patients. Such patients were also more frequent to experience adverse effects of the medications therefore excess pharmaceutical waste would accumulate in their households. The return of unsuitable medications back to... [to full text]

The research problem raised to this dissertation thesis is the evaluation of the probable impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income, taking into consideration the possible influence of changing direct support to agriculture payments on the social assistance payments that are granted to households following the principle of population income and economic condition testing. The research aim – to evaluate the impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income with respect to the relation between the both transfers. This dissertation research contributes to scientific discussion about the impact of agricultural policy transactions on agricultural household income with respect to the influence of agricultural policy current transfers on cash social assistance. This aspect has not been analyzed much, although, it is important for the existing reverse connection between agricultural policy current transfers and cash social assistance. In many cases agricultural policy transfers influence agricultural household income and one of the income sources – means-tested social benefit. / Disertaciniam tyrimui keliama mokslinė problema – kaip įvertinti galimą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusios tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokos gali daryti įtaką toms socialinės paramos išmokoms, kurios namų ūkiams skiriamos taikant gyventojų pajamų ir materialinės padėties testavimo principą. Tyrimo tikslas – įvertinti agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgus į ryšį tarp abejų pervedimų. Šiuo disertaciniu tyrimu prisidedama prie mokslinės diskusijos apie agrarinės politikos pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į agrarinės politikos einamųjų pervedimų daromą poveikį piniginei socialinei paramai. Šis aspektas menkai išnagrinėtas, tačiau yra aktualus dėl egzistuojančio atvirkštinio ryšio tarp agrarinės politikos einamųjų pervedimų ir piniginės socialinės paramos. Daugeliu atvejų agrarinės politikos pervedimai įtakoja žemdirbių namų ūkių pajamas bei vieną iš pajamų šaltinių socialinę paramą, skiriamą finansinės padėties ir turto tikrinimo būdu.

Šiame darba nagrinėjamos gyvenamųjų namų elektros apkrovos, elektros energijos suvartojimas. Pateikiami elektros apkrovų grafikai. Nagrinėjama kaip projektinė skaičiuojamoji galia keičiasi 47 metų laikotarpyje. Siūlomi būdai kaip nustatyti buto, namo skaičiuojamąsias apkrovas. Tiriama kiek realios namo skaičiuojamosios apkrovos skiriasi nuo projektinių. / This thesis addresses the residential electric load power consumption. Schedule of electrical loads. The present computational power of design changes 47-year period. Suggest ways to identify flat house computational loads. Investigated as far as the actual building computational load is different from the design.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių namų ūkių biudžeto bei finansinių įsipareigojimų aspektai. Atsižvelgus į literatūros šaltiniuose autorių siūlomą problemos tyrimo metodologiją, būsto paskolų įmokų poveikio namų ūkių biudžetų lygio įvertinimui sukuriamas scenarijų modelis. Darbe išsamiai analizuojami skirtingų tipų šalies namų ūkių finansiniai duomenys ir jų dinamika, taikant santykinių rodiklių analizę kiekybiškai įvertinamas šalies namų ūkių įsiskolinimo lygis. Taikant scenarijų modelį, įvertinamas būsto paskolų įmokų poveikis namų ūkių biudžetų lygiui. Iš dalies patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad didėjančios būsto paskolų įmokos didina nemokių namų ūkių skaičių. / Various Lithuanian and foreign authors’ household budget and financial obligations aspects have been analysed and systematized in the final Master’s work. Considering to the authors’ suggested methodology of problem investigation which is given in literature source, scenarios model has been created for the reason of influence of home loans deposits’ to the level evaluation of households’ budgets. Different types of country household financial data, their dynamic have been properly analysing in the work and applying analysis of comparative indexes indebtedness level of country households is evaluated quantitatively. Applying scenarios model, deposits influence of home loans has been evaluated to determine budget level of households. Partly the author’s formulated hypothesis of scientific research has been confirmed that growing deposits of home loans increase the number of insolvent households.