Šiame darbe atsispindi A.Schopenhauerio meno filosofijos pamatinės idėjos. Mąstytojas nuodugniai iškristalizuoja estetinės patirties sampratą remdamasis Platoniškosios idėjos pirmavaizdžiu. Kadangi A. Shopenhaueriui meninis patyrimas užima kilniadvasiškiausią gyvenimo pakopą. Jam itin rūpi paneigti, betikslės, voliuntaristinės, iracionalios valios viešpatavimą, ištrūkti iš valios vergystės. Filsofas padaro radikalią perskyrą atribodamas pagrindo principo pažinimą nuo estetinės – kontempliacinės patirties plotmės. Jis kelia klausimą: kas gali pažinti grynąsias pasaulio formas? Ir iš kart nedvejodamas atsako: tik geniali būtybė, pakylanti virš kasdieniškos rutinos persisunkusios praktinių reikmių. Nes paprasto žmogaus kasdieniškas žvilgsnis nuolatos skendi pragmatiškumo ir suinteresuotumo liūne. Tik genijus, A. Schopenhauerio samprotavimais sugeba pamatyti patį daiktą, pažvelgti objektyviai, atsisakydamas pagrindo principo. Šitokiu judesiu genijus paneigia valią ir trumpai akimirkai suranda ramybės užuovėją. Mąstytojas padaro plačią valios objektyvacijos skleistį norėdamas parodyti kokiuose meno kūriniuose ir per kokią materiją ji kyla iki aukščiausios pakopos. A.Schopenhaueris pradėdamas nuo Architektūros remiasi štai tokiomis medžiagomis, kurios atskleidžia žemiausią valios objektyvacijos pakopą: sunkis, kietumas, sankaba. Ir baigia muzikos menu, kuri yra betarpiškas valios atspindys. Nes tik muzikos mene persipina visos valios pakopos. Toliau svarbų vaidmenį suvaidina I... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis presents fundamental ideas of A. Schopenhauer’s philosophy of art. Following the original Platonic ideas, the thinker developed the concept of aesthetic experience. A. Schopenhauer’s artistic experience is positioned in the noblest level of life; he seeks to deny domination of purposeless, voluntary and irrational will and to escape from slavery of will. Philosopher makes a radical separation between recognition of principle of basis and aesthetical-contemplate experience. Moreover, he raises the question about who is capable of knowing the absolute forms of the world. And he gives the answer namely, that only a genial being which can leave the everyday routine full of practical needs behind is able to do that, because an ordinary human being’s everyday attitude is covered by pragmatism and interests. According to A. Schopenhauer, only genius can see the thing as such, maintain an objective attitude and ignore the principle of basis. In this way the genius denies the will and is able to find the moment of peace. The thinker discusses objectivation of will, seeking to show in which pieces of art and in what substances it reaches the highest level. Starting with architecture, A. Schopenhauer refers to the following substances presenting the lowest stage of objectivation of will: gravity, hardness, adherence. The final element is the art of music which is a direct reflection of the will. All stages of the will are presented in the art of music. Moreover, I. Kant plays... [to full text]

Teoretikai nagrinėja ir daug rašo apie problemas su kuriomis susiduria moterys karjeros kelyje, tačiau mažai tyrinėja emocijų svarbą vadovaujant, neanalizuoja emocijų turinio, intensyvumo ir jų įtakos moterų išgyvenimams pradėjus dirbti vadovaujamą darbą. Darbo tikslas – atskleisti moterų, pradėjusių dirbti vadovaujamą darbą, patyrimą. Moters patyrimui, pradėjus dirbti vadove, atskleisti buvo taikomas fenomenologinis tyrimo metodas pagal Amadeo Giorgi. Tyrime dalyvavo 8 moterys dirbančios vadovaujamą darbą. Pagrindinis tyrimo dalyvių atrankos kriterijus - visos tyrimo dalyvės išgyvenusios tiriamą fenomeną. Tyrimo rezultatai parodė, kad moteris, pradėjusi dirbti vadove, patiria: subjektyvią gerovę, aukštą savivertę, abejones dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo, galimos darbo netekties ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimą. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad aukštas savęs vertinimas glaudžiai susijęs su subjektyvios gerovės išgyvenimu. Neigiamos emocijos, pradėjus dirbti vadove, dažniausiai priskiriamos sunkumams derinant vadovaujamą darbą ir namų ūkio darbus, vaikų auginimą ir auklėjimą, neteisingam darbų pasiskirstymui kolektyve, už kurį gaunamas vienodas atlygis. Abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo išgyvenimas ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimas turi statistiškai reikšmingą neigiamą koreliacinį ryšį (r =-0,745; p <0,05) – tiriamieji, kurie paminėjo abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo... [toliau žr. visą tekstą] / Theorists research and write much about the problems which women face at work; however, they little explore the importance of emotions during direction, do not analyze the nature and intensity of emotions as well as their influence towards women’s feelings when they start superintending the work. The purpose of the work is to reveal the experience of women starting superintending the work. To reveal the experience of women who start working as a directress there was applied the phenomenological research method according to Amadeo Giorgi. 8 women holding managerial position took part in the research. The main selection criterion of the participants of the research was the fact that all participants of the research have experienced the phenomenon under investigation. The results of the research showed that a woman who starts working as a directress experiences: subjective welfare, high self-esteem, doubts about compatibility of managerial position and family, the feelings concerning possible work losing and unfair distribution of work in the collective. The results of the research also showed that high self-esteem is closely related with the feeling of subjective welfare. Negative emotions starting work as a directress are often evoked by both difficulties in coordinating managerial position with household work, children’s upbringing and education, and fear of unfair work distribution in the collective. The experience of doubts about the compatibility of managerial position... [to full text]

Šiame bakalauro darbe siekiama ištirti klaidos raiškos ir patyrimo galimybes skaitmeninėse audiovizualinėse medijose. Klaida analizuojama kaip teorinė ir filosofinė sąvoka. Klaidos ir skaitmeninių medijų patyrimo santykyje iškyla sinestezijos reikšmė, kvestionuojanti skaitmeninių medijų juslinio patyrimo sąlygas. Klaidos apraiškos skaitmeninėse medijose tiriamos ne tik teoriškai, žvelgiama ir į trikties (angl. glitch ) reiškinį kaip į tiesioginę skaitmeninės klaidos apraišką tiek garsinėje, tiek ir vizualinėje terpėse. Taip pat apžvelgiama klaidos kaip idėjos apraiškos muzikoje ir vizualiajame mene. Kūrybiniame video darbe apjungiama vizuali triktis ir muzikinė improvizacija. Audiovizualinis patyrimas sukuria klaidos pojūčio tėkmę, atskleidžia improvizacijos ir medijų ekspresyvumą. / This culminating project seeks to examine error manifestation and experience possibilities in audiovisual media. Error is analyzed as theoretical and philosophical definition. The meaning of synesthesia arises in the relation of error and digital media experience, questioning the way digital media is percieved. Manifestations of error in digital media is examined not only theoretically, glitch is examined as manifestation both in audio and video mediums. Also considered are the ideas of glitch in audio and visual art. Video work seeks to cover visual glitch with musical improvisation. Audiovisual experience creates the flow of glitch experience, uncovers improvisation and expression of media.

„Psichologinis klimatas vidutinio dydžio Lietuvos įmonėse: problematika ir sąsajos su turimomis bei taikomomis sprendimų priemonėmis“. Darbo tikslas - pažvelgti į tai, kaip ir ką žmonės išgyvena darbe, aprašyti esančias psichologinio klimato problemas iš vadovų bei darbuotojų pozicijų, išskirti psichologinio klimato problemų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo šeši aukštesnio lygio vadovai ir keturios darbuotojų grupės. Duomenims gauti pasitelkiami individualus ir grupinis interviu. Individualus interviu vykdomas remiantis fenomenologinės analizės principais, grupinis – Atviros Erdvės Technologijos metodu. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichologinio klimato patyrimas tirtose įmonėse atsiskleidžia per 10 patyrimo elementų (darbo sąlygos, įtaka ir galia, darbiniai santykiai, pokyčiai, sprendimo priėmimas, susitarimas kaip dirbama, grįžtamasis ryšys iš vadovų, tapatumas su įmone ir priemonės gerinti psichologinį klimatą) bei per problemas, kurios susijusios su minėtais elementais. / „Psychological climate of middle size Lithuanian enterprises: topic and interface between available and applicable solution tools”. The aim of the study is to describe issues that are experienced at work, to educe problems which personnel face and also to describe solutions, which may be applied to strengthen psychological climate. There were six upscale managers and four employee groups in the survey. Two methodologies were used in this research: phenomenological analysis and Open Space Technology. The research showed that psychological climate unfolds by ten experienced dimensions (work conditions, influence and power, work relationships, changes, decision making, agreements about work processes, feedback, identity with enterprise and solutions to improve psychological climate) and the problems these dimensions contain.

Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage. / Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą.

Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą. / Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage.

Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti ir patvirtinti arba paneigti sąsają tarp teatrinių metodų taikymo apmokant svetingumo paslaugų darbuotojus, bei savybių, įtakojančių svetingumo paslaugos patyrimą klientui, tobulėjimo. Išanalizavus mokslinę literatūrą, bei ekspertų apklausos ir linijinio eksperimento metu, tyrimo hipotezės pasitvirtino: paslaugų teatro modelis yra lengvai suvokiamas ir priimtinas bei gali būti naudojamas kaip įrankis paslaugos patyrimui gerinti; teatriniai mokymai gali pagerinti aukščiau minėtas, šiame darbe konkrečiai įvardytas, savybes. Labiausiai naudinga ir praktiškai pritaikoma teatrinė priemonė - „Improvizavimo rato“ modelis - priimti-papildyti-pasiūlyti principas. Kaip problemos sprendinį, autorė pateikia svetingumo paslaugų darbuotojų vaidmens tobulinimo teatriniais metodais modelį. Šio tyrimo rezultatai pristatyti šešiose mokslinėse konferencijose. / The purpose of the research was to investigate and at the same time confirm or deny the existance of the link between the theater training for the hospitality services employees and the improvement of their skills, influencing the hospitality service experience for the customer. The analysis of the research literature, the expert interviews and the preliminary experiment confirms the hypothesis of this research: the service theater model is naturally acceptable and could be used as a tool for the service experience improvement; theater training can improve the skills named above and specified in this master thesis. It appears, that the most useful and practicaly adaptable theater tool – the „Improvisation circle model“ – the accept-add-suggest principles. As the research problem solution the hospitality services employee role improvement by applying theater techniques model is provided. The research results were presented in six science conferences.

Teoriniame darbe “Medijos ir juslinis patyrimas” nagrinėjamas sudėtingas technologinių medijų ir žmogaus kūno santykis. Apžvelgiamas naujųjų medijų, technokultūros identitetas, nagrinėjamas autoriaus ir kūrybiškumo klausimas mechanizuotame kūrybos procese. Taip pat analizuojamos žmogaus juslių sinestezijos apraiškos ir bandomi atrasti natūralumo bei dirbtinumo atskirtos taškai, nekūniškų patirčių patyrimo galimybės. Apžvelgiamas futuristinis raiškos būdas, svarstomos technologinės utopijos prognozės. Darbe taip pat fiksuojamas praktinio kūrybinio darbo, audiovideo instaliacijos “Maratonas” atlikimo procesas nuo koncpecijos sukūrimo iki realaus projekto įgyvendinimo. Darbe remiamasi lietuvių ir užsienio meno teoretikų darbais. / The theoretical work “Media and sensory experience” deals with complicated relationship between technological media and human body. Overviews new medias, technocultural identity, examines the question of author and creativity in the mechanical creative process. It also analazises manifestations of human senses synesthesia and tries to discover the points of difference in naturalness and artificiancy, opportunities of expierences not based on human body. The work also overviews the futuristical way of expression, considers the forecasts of technological utopia. The capture of creative work, audiovideo installation “Marathon” process from conception to actual implementation is also included. Work is based on Lithuanian and foreign art theorists jobs.

Darbo tikslas – atskleisti fizinės veiklos įtaką socialinei integracijai per neįgaliųjų patyrimą. Objektas – neįgaliųjų užsiimančių fizine veikla patyrimas. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pasirinktos temos literatūros analizę. 2. Naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą apklausti neįgaliuosius užsiimančius bet kokia fizine veikla; 3. Kokybinio tyrimo metu atskleisti neįgaliųjų fizinės veiklos įtaką socialinei integracijai per patyrimą. Darbo metodai: 1. Literatūros paieška ir analizė 2. Kokybinis tyrimas 3. Kokybinė patyrimo analizė Moksliniai šaltiniai rodo, kad socialinė integracija yra dalyvavimas. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenų analizei pasitelkta fenomenologinė analinė. Tyrimo metu apklausta 10 neįgaliųjų užsiimančių fizine (sportine) veikla. Neįgaliųjų patyrimo analizė parodė kad fizinė (sportinė) veikla veikia pačias svarbiausias neįgaliųjų gyvenimo sritis tokias, kaip: fizinė sveikata, psichologinė būsena, socialiniai ryšiai, savirealizacija, dalyvavimas visuomenėje ir jos veikloje. Tyrimo duomenys patvirtino tyrimo metu keltą hipotezę, kad neįgaliųjų fizinė (sportinė) veikla, nesvarbu, kokia ji būtų daro teigiamą poveikį neįgaliųjų socialinei integracijai į visuomenę. / The aim – discovered how the physical activities influence social integration of people with disabilities through the experience. Object – people with disabilities who practice in physical activities experience The objectives are: 1. Literature analyses 2. Using a semi-structured interview method interview people with disabilities who practice physical activity; 3. Qualitative study physical activity influence social integration to people with disabilities through the experience. Methods: 1. Literature search and analysis 2. A qualitative study 3. Qualitative analysis of experience Scientific sources indicate that social integration is a participation in community activities. Study was selected qualitative research approach, semi-structured interviews. Survey data analyzed with a phenomenological analyze. The study interviewed 10 people with disabilities who practice in physical (sports) activities. People with disabilities experience showed that physical (sports) activities affect the most important areas of life for the disabled, such as: physical health, psychological state, social relationships, self-realization, participation in society and its activities. The data confirmed the hypothesis of investigation, the physical disability (sports) activities, no matter what it would have a positive impact on the social integration of people with disabilities into society.

Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]