Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage. / Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą.

Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą. / Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage.