Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]

FIZINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO PRASMĖS PATYRIMAS Situacijoje, kai žmogaus fizinės galios yra reikšmingai apribotos, vieninteliai tikri pagalbos resursai gali būti dvasiniai. Būtent tai, kas nepaisant praradimų padeda žmogui jausti pasitenkinimą gyvenimu ir savimi, kame jis įžvelgia stiprybės ir atspirties šaltinius, kas jo gyvenimą, nepaisant praradimų, daro vertingu, tai, ko negalia neatėmė ir negalės atimti – gyvenimo prasmės šaltiniai. Šiame darbe siekiame geriau suprasti žmonių, patyrusių fizinę negalią išgyvenimus, giliau panagrinėti jų subjektyvų gyvenimo prasmės patyrimą. Tam tikslui taikėme fenomenologinį analizės metodą pagal R. H. Hycner’į. Tyrimo dalyviai yra tikslinės atrankos principu atrinkti keturi vyrai ir keturios moterys, kurių amžius svyruoja nuo 29 iki 57 metų, patyrę sunkią fizinę negalią ilgiau nei prieš metus ir sutikę dalyvauti mūsų tyrime. Remiantis gautais rezultatais, galime teigti, kad beveik visi tyrime dalyvavę žmonės gyvenimą su negalia laiko kokybiškai skirtingu nuo prieš tai buvusio: jis siejasi su veiklos galimybių, o kai kuriems tyrimo dalyviams labiausiai vertinamų, apribojimu, bejėgiškumo, priklausomybės, pažeidžiamumo, vidinės dezorganizacijos ir mirties grėsmės išgyvenimais. Gyvenimo su negalia prasmės patyrimas, kaip jis atsispindi mūsų tyrimo dalyvių pasakojimuose, pasireiškia sveikatos ir rūpinimosi ja svarbos suvokimu, vertinant sveikatos atkūrimą ir išlaikymą kaip vieną prasmingiausių užsiėmimų; įvertinimu to, ką asmuo yra... [toliau žr. visą tekstą] / THE MEANING OF LIFE AS EXPERIENCED BY INDIVIDUALS WITH A PHYSICAL DISABILITY When one’s physical abilities are considerably restricted, one’s spirit becomes the sole source of support. That which makes life fulfilling and worthwhile despite one’s losses, that which serves as a source of strength and resilience, that which disability can never take away, - all this is precisely what gives life its meaning. This paper seeks to attain greater insight into the experiences of the physically disabled. It also aims to analyse their subjective understanding of what makes life meaningful. In order to achieve these purposes, we have employed the method of phenomenological analysis devised by R. H. Hycner. The participants, four men and four women aged 29-57, were selected by means of objective sampling and agreed to take part in the stidy. All of them have experienced severe physical disability for at least a year. The results allow us to maintain that almost all the participants consider life to be qualitatively different for a disabled person, as opposed to a non-disabled one: namely, one’s ability to take part in various activities is compromised (for some, these are precisely the activities they used to treasure most), and, what is more, one becomes prone to feelings of helplessness, dependency, vulnerability, inner disaragement and fear of death. The interviews conducted with our participants illustrate that, for the physically disabled, a meaningful life entails understanding the... [to full text]

Pasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai. / Using sequential exploratory design of mixed-methods approach the phenomenon of unemployment experience and its relation with psychological well-being is analyzed in dissertation. Theoretical Jahoda’s (1982) deprivation model (composed of so called latent functions of employment – activity, time structure, social contact, status, and collective purpose), which has not been empirically tested in post-Soviet countries so far, is invoked for analysis of unemployment experience. Based on the results of a representative population study, Jahoda’s model was confirmed in Lithuania. Latent employment functions and manifest function positively predict psychological well-being (optimal functioning, subjectively perceived good mental health, and subjectively perceived good physical health) of the unemployed people. Analysis of the results of qualitative studies revealed that the phenomenon of unemployment experience manifests as qualitative changes in social relationships, status and identification, goal setting, daily structure, activity and psychological well-being.

Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.

Subjektyvių seksualumo išgyvenimų paauglystėje analizė nėra dažna tema psichologinių tyrimų lauke. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume sutikti su paplitusia, tačiau mokslinę žiūrą ribojančia perspektyva, seksualumą tapatinančia tik su seksualine elgsena. Šioje disertacijoje atsisakoma išankstinių nuostatų paauglių seksualumą vertinti tik kaip problematišką ir rizikingą reiškinį. Kaip heteroseksualios mergaitės išgyvena savo seksualumą viduriniosios paauglystės laikotarpiu (14-17m.)? Kaip jų seksualumas atsiskleidžia kasdienybėje? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelkta kokybinio tęstinio tyrimo strategija ir interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. 9 tyrimo dalyvių interviu medžiaga atskleidė, jog 14 -15 m. amžiuje seksualumo patirtis galima struktūruoti kaip keturias metatemas: fizinio seksualumo atpažinimą; seksualios Aš fragmentiškumą; seksualumo patyrimą kaip santykio Aš-priešingos lyties KITAS, dalį; buvimo seksualia, bet ne „pasileidusia“: naujo tapatumo paieškas. Disertacijoje formuluojama žvilgsnio situacijos koncepcija, aiškinanti seksualios Aš įsisąmoninimą. Pristatomas nuoseklus buvimą ir tapsmą seksualia paaugle iliustruojantis atvejis. / The experience of sexuality in adolescence is not a frequent research object in the field of psychological inquiry. However, it does not mean that we must accept the narrow identification of sexuality with the sexual behavior. The discourse of this thesis denies the prejudices to see adolescent sexuality as the problematic and risky phenomenon only. How the girls undergo their experience of sexuality in mid-adolescence (age 14-17)? The novel strategy of the developmental longitudinal qualitative research and the method of interpretative phenomenological analysis were selected to answer this question. The findings of nine girls (age of 14-15) interview revealed that sexual experience can be structured as four meta-themes: a) recognition of physical sexuality; b) a fragmented sexual Self; c) sexual experience as a part of intersubjective relation between SELF and the opposite sex OTHER; d) a dilemma of being sexual, but not „promiscuous“: search for a new identity. The material provides new data on the first conscious sexual experiences, conceptualized as a gaze situation. The processes of being and becoming a sexual person are uncovered through the coherent case study.

Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip skirtingi tėvystės patirties aspektai (išoriniai ir vidiniai) yra susiję su vyrų gyvenimo kokybės pokyčiais pirmaisiais metais po kūdikio gimimo. Tyrime dalyvavo 170 vyrų auginančių kūdikius iki metų laiko, dalis tiriamųjų pašalinta iš analizės, todėl tyrimo analizė atlikta su 157 tiriamaisiais. Tiriamieji tyrimui atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrimas atliktas Lietuvos mastu, kadangi anketos platintos per internetinius portalus tokius, kaip „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“, „facebook“ ir pan. Be internetinės apklausos surinkta ir keletas anketų raštu. Anketa sudaryta iš keleto klausimynų. Ją sudaro tokios dalys: demografiniai dalykai, motinos kompetencijos klausimynas, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčių klausimynas, tėvystės kompetencijos klausimynas. Bendras klausimų skaičius anketoje – 86 klausimai. Atskiros dalys sudarytos iš skirtingo skaičiaus klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų gyvenimo kokybės pokyčiai pirmaisiais metais po kūdikio gimimo yra susiję su išoriniais, fiziniais, socialiniais ir materialiniais veiksniais tokiais kaip materialinės sąlygos kūdikio auginimui, socialinis partnerių palaikymas, kūdikio ramumas, partnerių pasiruošimas motinystei. Individualūs psichologiniai veiksniai (vyrų savo tėvystės įgūdžių vertinimas, tėvystės siekiamumas, pasiruošimas šiam vaidmeniui, įtampa susijusi su tėvyste) turi reikšmingas sąsajas su teigiamais su sveikata susijusios gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to reveal how different parental experience aspects (external and internal) are related to the male life quality and its changes. There were 170 male participants in the research, parenting infants under 12 months age, due to the elimination of some respondents from the research, the research analysis was conducted with 157 respondents. The research respondents were selected by convenience sampling. The research was conducted on the local scale in Lithuania as the surveys were distributed by online portals such as „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“,„facebook“ etc. Besides the online survey, some surveys in a written form were collected. The survey consists of several questionnairies. It is formed of the following parts: demographics, mother competence questionnaire, the life quality changes in relation to health questionnaire, parenting sense of competence questionnaire. The total number of questions in the survey is 86. The seperate parts are formed from different number of questions. The research results demonstrated that men‘s life quality changes during the first year after the childbirth are related to external, physical, social and material aspects such as material conditions for the child raising, the support of social partners, the infant‘s calmness, the preparation of partners for the motherhood. Individual psychological factors ( men‘s self-evaluation of parental skills, the pursuit for parenting, the preparation... [to full text]