Pasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai. / Using sequential exploratory design of mixed-methods approach the phenomenon of unemployment experience and its relation with psychological well-being is analyzed in dissertation. Theoretical Jahoda’s (1982) deprivation model (composed of so called latent functions of employment – activity, time structure, social contact, status, and collective purpose), which has not been empirically tested in post-Soviet countries so far, is invoked for analysis of unemployment experience. Based on the results of a representative population study, Jahoda’s model was confirmed in Lithuania. Latent employment functions and manifest function positively predict psychological well-being (optimal functioning, subjectively perceived good mental health, and subjectively perceived good physical health) of the unemployed people. Analysis of the results of qualitative studies revealed that the phenomenon of unemployment experience manifests as qualitative changes in social relationships, status and identification, goal setting, daily structure, activity and psychological well-being.

Kadangi manoma, jog dauguma vyrų mūsų visuomenėje turi geresnius socialinius-ekonominius rodiklius (geresnes pareigas darbe, daugiau uždirba), todėl daroma prielaida, jog jų subjektyvi fizinė sveikata ir psichologinė gerovė turėtų būti geresnė nei moterų. Tad šiame darbe mes norėsime patikrinti šiuos socialinius-ekonominius ryšius su subjektyvia fizine sveikata ir psichologine gerove vyrų imtyje. Šio darbo tikslas - įvertinti vyrų socialinės-ekonominės padėties bei subjektyvios fizinės sveikatos ir psichologinės gerovės skirtumus sociodemografinių duomenų atžvilgiu (išsilavinimo, šeimyninės padėties, darbo stažo) bei nustatyti socialinės-ekonominės padėties sąsajas su subjektyvia fizine sveikata ir psichologine gerove. Tyrime dalyvavo 132 vyrai, dirbantys trejose skirtingo dydžio Marijampolės miesto autotransporto įmonėse, teikiančiose transporto paslaugas. Socialinė-ekonominė vyrų padėtis šiame darbe buvo matuojama socialinės-ekonominės padėties indeksu (12 klausimų, sudarytų darbo autorės, 2007). Vyrų subjektyviai suvokiama sveikata matuota subjektyvios sveikatos indeksu (12 klausimų, parengtų darbo autorės, 2007). Vyrų psichologinė gerovė buvo matuota Carol Ryff psichologinės gerovės skale (Ryff Scales of Psychological Well-Being, 1989 m.), susidedančia iš eilės teiginių, atspindinčių 6 psichologinės gerovės sritis: autonomiškumą, aplinkos valdymą, asmenybės augimą, teigiamą ryšį su kitais, tikslą gyvenime ir savęs priėmimą. Tyrimo rezultatai parodė, vyrai... [toliau žr. visą tekstą] / Whereas it is considered that most of the men in our society have improved the social – economic indicators ( better obligation at work, bigger earnings ), therefore it is assumed that their subjective physical health and psychological well – being should be better then women. So into this paper we want to check these social – economic ties to its subjective physical health and psychological well – being of men sample. The aim of this work - to assess the social economic men situation and the subjective physical health and welfare differences between the sociodemographical both (education, marital status, seniority) and to identify the social - economic links with subjective physical health and psychological well-being. The study included 132 men working in three different sizes Marijampolė city truck companies providing transport services. Socio - economic situation of men in this work was measured in the social - economic situation index (12 questions, made of the author of the work, 2007). Men subjectively perceived health measured subjective health index (12 questions prepared by the author, 2007). Men's psychological well-being was measured of Carol Ryff psychological well-being scale (Ryff Scale of Psychological Well - Being, 1989), a series of statements that reflect the psychological welfare of 6 areas: autonomy, environmental masteryt, personal growth, positive relationship with others, purpose in life and self-acceptance. The results of the study showed that the... [to full text]

Draugystė yra abipusis, savanoriškas ryšys, iš kurio nariai tikisi intymumo, draugijos ir jautrumo (Kenny, 1994). Draugystės kokybė yra pagrindinis elementas apibūdinantis draugystę ir jį lengva empiriškai įvertinti. M. J. Mendelson ir F.E. Aboud (1999) tai apibūdina kaip draugystės funkcijas, kurias turi atlikti draugas. Yra šešios draugystės funkcijos: įkvepianti draugija, pagalba, intymumas, patikima sąjunga, savęs patvirtinimas ir emocinis saugumas. Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas pozityviais psichologinio funkcionavimo aspektais, taip pat ir psichologine gerove. Viena iš naujausių psichologinės gerovės sampratų yra daugiaaspektis modelis, kurį sukūrė C. Ryff su kolegomis. Jie išskyrė šešis psichologinės gerovės aspektus: savęs priėmimas, teigiami santykiai su kitais, savarankiškumas, aplinkos valdymas, gyvenimo tikslas ir asmenybės augimas (Lindfors et. al., 2006a). Tarpasmeniniai santykiai daro įtaką suaugusiųjų psichologinei gerovei (Ryff, Heidrich, 1997), bet dar mažai žinoma, kaip ją veikia draugystės kokybė. Šio darbo tyrimo tikslas – išanalizuoti draugystės kokybės ir psichologinės gerovės ypatumus ankstyvame ir vidutiniame brandžiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 128 ankstyvojo (amžiaus vidurkis 25,53 metų) ir vidutinio (amžiaus vidurkis 45,04 metų) brandaus amžiaus tiriamieji. Visi tiriamieji atsakė į klausimus apie save ir savo geriausią draugą/draugę, užpildė McGill draugystės klausimyną-draugo funkcijos, McGill draugystės klausimyną-respondento palankumas... [toliau žr. visą tekstą] / Friendship is a mutual, voluntary relationship from which members expect intimacy, companionship, and responsiveness (Kenny, 1994). Friendship quality is considered as an essential element that describes friendship and it is easy to assess empirically. According to M. J. Mendelson and F.E. Aboud (1999) it is defined as friendship functions that the friend should to fulfill. There are six friendship functions: stimulating companionship, help, intimacy, reliable alliance, self-validation and emotional security. In the last few years there has been an increasing interest in the positive aspects of psychological functioning, including psychological well-being. A recent conceptualization of psychological well-being is the multidimensional model proposed by C. Ryff and coworkers. They distinguished six core dimensions of psychological well-being: self-acceptance, positive relations with others, autonomy, environmental mastery, purpose in life, and personal growth (Lindfors et. al., 2006a). Interpersonal relationships contribute to adult’s psychological well-being (Ryff, Heidrich, 1997), but yet little is known about how friendship quality affects the psychological well-being. The aim of the study presented in this work was to examine the different aspects of friendship quality and psychological well-being in early and middle adulthood. The sample consisted of 75 young adults (average age 25,53 years) and 53 middle age adults (average age 45,04 years). All respondents completed... [to full text]