Magistro darbo „Psichologinio gimimo eiliškumo ir gyvenimo stiliaus sąsajos“ tikslas – ištirti sąsajas tarp psichologinio gimimo eiliškumo ir gyvenimo stiliaus. Taip pat, pakoregavus ankstesnės (pirmos) lietuviškos versijos White-Campbell psichologinio gimimo eiliškumo klausimyno (PGEK) vertimą, nustatyti naujos šio klausimyno versijos psichometrines charakteristikas. Tyrime dalyvavo 233 tiriamieji, iš jų 100 vyrų ir 133 moterys. Atliekant PGEK pakartotino testavimo procedūrą po 3 savaičių, pakartotinai buvo ištirta 30 moterų ir 23 vyrai, jau dalyvavę ankstesniame psichologinio gimimo eiliškumo ir gyvenimo stiliaus tyrime. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų amžius nuo 18 iki 60 metų (vidurkis 27,5 metai). Tai buvo asmenys iš įvairių Lietuvos miestų, įvairaus išsilavinimo ir skirtingų profesijų atstovai. Numatytam darbo tikslui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi metodikos: • White-Campbell psichologinio gimimo eiliškumo klausimynas • Kerno gyvenimo stiliaus skalė. Prieš pasirenkant šias įvertinimo priemones, buvo bendradarbiaujama su doc. A. Kepalaite (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas) ir mgt. L. Verseckaite (Klaipėdos universitetas), kurios turi minėtų klausimynų autorių sutikimus naudoti metodikas Lietuvoje mokslo tiriamaisiais tikslais. Gauti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad psichologinis ir chronologinis gimimo eiliškumas dažniau nesutampa ir rečiau sutampa. Ryšys tarp psichologinio gimimo eiliškumo ir gyvenimo stiliaus ypatybių yra stipresnis negu tarp chronologinio... [toliau žr. visą tekstą] / The objectives of the master thesis “Relations between Psychological Birth Order and Life-Style” are to investigate the relations between psychological birth order and life-style, as well, to assess psychometric characteristics of the new Lithuanian version of the White-Campbell Psychological Birth Order Inventory (PBOI) after translation corrections of the previously translated (first) version of this questionnaire. 233 individuals (100 men and 133 women) were taken part in the analysis. 23 men and 30 women, to which the inventory was administered in previous analysis, were repeatedly assessed carrying out PBOI retest procedure after 3 weeks. Ages of the subjects ranged from 18 to 60 years (the mean age for subjects was 27.5 yr.). They were individuals from various Lithuanian localities, of different education and professions. Two techniques have been chosen to realize objective of this work: • White-Campbell Psychological Birth Order Inventory • Kern’s Life-style Scale. Before choosing these assessment techniques, it was collaborating with Assoc. Prof. A. Kepalaitė (Vytautas Magnus University, Kaunas) and M. Sc. L. Verseckaitė (Klaipėda University). They have permissions from authors of the mentioned questionnaires to use their instruments in Lithuania for scientific purposes. Research results suggest that psychological and actual birth order more often not coincide than coincide. The analysis supported a stronger relationship between psychological birth order and lifestyle... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo būdų ir formų analizė, dokumentų analizė, siekiant išsiaiškinti ar pagalba tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių vaikus, atsispindi švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose.Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti tėvų, klasės auklėtojų, nuomonę apie mokykloje dirbančių pagalbos specialistų teikiamą pedagoginę - psichologinę pagalbą tėvams, auginantiems specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus. Atlikta statistinė duomenų analizė. / In work was made theorical analysis and documents’ analysis of psychological help provision ways and forms to find out if help for parents whose grow children with special requirements reflects educational programs.To make the research was used the questionaire. The goal was to reveal the opinion of parents and class teachers about educational psychological help of professionals for parents whose grow children with special requirements. It was made statistical analysis of data.

Besiskleidžiant pedagoginės psichologinės pagalbos vaikams ir jų šeimoms Lietuvoje sistemai, pedagoginės psichologinės pagalbos modelis, jos teikimo tvarką reglamentuojantys teisiniai dokumentai ir integracija į bendrojo lavinimo mokyklą garantuoja ugdymo prieinamumą visiems. Svarbią vietą užima žmogiškieji resursai – specialistai galintys laiku suteikti reikalingą kvalifikuotą pagalbą. Tačiau dažnai kvalifikuotų specialistų, ypač specialiųjų pedagogų, psichologų, pagalba vaikui ir šeimai yra nepasiekiama ar sunkiai pasiekiama, nes trūksta specialistų, kurie turi specialių žinių, reikalingų padėti vaikui sprendžiant jo problemas. Šiame darbe nagrinėjamas psichologinės ir specialiosios pedagoginės pagalbos prieinamumas mokiniams. Darbo tyrimo tikslas - atskleisti pedagoginės, psichologinės pagalbos paslaugų teikimo trūkumo problemas ir jų tenkinimo galimybes. Tyrinėtas bendrojo lavinimo mokyklų specialiojo ugdymo komisijų pirmininkų požiūris į pedagoginės, psichologinės pagalbos paslaugų poreikį ir tenkinimo galimybes Širvintų rajone. Tyrimas parodė, kad paslaugų poreikis Širvintų rajone yra didžiulis, o galimybės jį patenkinti yra nepakankamos dėl pagalbos specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų) etatų trūkumo pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimas atskleidė pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo niuansus skirtingose grandyse. Kai trūksta specialistų mokykloje, nukenčia mokiniai, mokytojai, bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the growth of the system of pedagogical psychological support for children and their families in Lithuania, the model of pedagogical psychological support, juridical documents specifying its offering order and the integration into secondary school assures the availability of education for all people. Human resources occupy significant place – the specialists who are able to provide qualified support on time. However, on numerous occasions the help of experienced professionals, particularly special pedagogues, and psychologists is unavailable for the child and his/her relatives. This is due to the shortage of specialists, who have concrete knowledge, which is needed in order to help the child while solving his/her problems. This paper analyzes the availability of psychological and special pedagogical support to the schoolchildren. The aim of the research is to disclose the problems caused by the scarcity of pedagogical, psychological support service, and their satisfaction possibilities. There has been done the research on the attitude of the chairpersons of the special education committee in secondary schools towards the demand and satisfaction possibilities of special pedagogical and psychological support service in Širvintos district. The study has shown that the demand for such service in Širvintos district is huge, but chances to satisfy it are insufficient due to the lack of staff (psychologists, special pedagogues, speech therapists) in pedagogical... [to full text]

Sporte kaip ir gyvenime konfliktai yra gana dažni. Pastebėta, jog ilgai trunkantys, dažni konfliktai mažina sportininko veiklos efektyvumą, žlugdo tarpasmeninius santykius. Jie tampa net pagrindine kliūtimi siekiant aukštų rezultatų. Darbe buvo bandoma išsiaiškinti kokie konfliktai vyrauja krepšinį žaidžiančių moksleivių ir studentų komandose. Kaip jų išvengti ir ar verta vengti, kokios galimybės spręsti įsiliepsnojusius konfliktus. Taigi tyrimo problema: kokie yra krepšinį žaidžiančių moksleivių ir studentų konfliktų ypatumai ir jų sprendimo būdai. Tyrimo tikslas – atskleisti krepšinį žaidžiančių studentų ir moksleivių konfliktų ypatumus ir jų sprendimo būdus. Tikslui įgyvendinti buvo pasirinkti uždaviniai: 1. Nustatyti vyraujančias krepšinį žaidžiančių moksleivių ir studentų konfliktų sprendimų strategijas. 2. Ištirti krepšinį žaidžiančių studentų ir moksleivių polinkį konfliktuoti. 3. Ištirti konfliktų, vyraujančių tarp krepšinį žaidžiančių moksleivių ir studentų ypatumus. Tyrimo hipotezė – nėra skirtumų tarp sportuojančių moksleivių ir studentų konfliktų sprendimo strategijų. Tyrimas buvo atliktas Kauno rajono Ežerėlio vidurinėje ir Zapyškio pagrindinėje mokyklose, bei LKKA. Jame dalyvavo 36 Ežerėlio vidurinės mokyklos mokiniai, 20 Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivių ir 60 LKKA Sporto Edukologijos ir Sporto Technologijų fakultetų studentų. (116 respondentų). Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; K. Tomaso metodika reakcijų į konfliktines situacijas tipų... [toliau žr. visą tekstą] / In sport as well as in life conflicts are rather frequent. It has been observed that long-lasting and frequent conflicts reduce the effectiveness of activities of athletes and frustrate interpersonal relationships. The conflicts may even become the major retardation in seeking high results. In this paper it has been attempted to find out what kinds of conflicts prevail in the teams of students and pupils who play basketball; how to obviate conflicts and is it worth obviating them; what are the possible ways to solve these conflicts. Thus, the problem of the research is the following: what are the peculiarities of conflicts among students and pupils who play basketball and what are the possible ways to solve them. Aim of research – to reveal the peculiarities of conflicts among students and pupils who play basketball as well as the possible ways to solve them. To implement this aim the following goals were chosen: 1. To determine prevailing strategies in solving conflicts among students and pupils who play basketball. 2. To examine students and pupils’ who play basketball tendency to conflict... 3. To investigate the peculiarities of conflicts which prevail among students and pupils who play basketball. Hypothesis of research – there are no differences between students basketballers and pupils basketballers’ in solving conflicts. The research was carried out in Ezerelis and Zapyskis schools in Kaunas area and in LKKA. In this research participated 36 pupils from Ezerelis and... [to full text]

Asmenybės pokyčių analizė visada buvo svarbi klinikinės psichologijos sritis, kuri tampa ypač aktuali permainų laikotarpiu. Visuomeninių pokyčių sėkmė priklauso ne tik nuo susiklosčiusių sąlygų, bet ir nuo individo psichologinių ypatumų bei jo paties vidinių pokyčių. Habilitacijai pateiktuose darbuose yra analizuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, nulemiantys asmenybės pokyčius. Pirmųjų grupę sudaro patologiniai veiksniai , o taip pat vidiniai struktūriniai asmenybės dariniai, antrųjų –išorinių intervencijų (daugeliu atvejų psichoterapijos) poveikio analizė ypatingą dėmesį skiriant traumos padarinių išgijimo analizei. Psichoterapinis poveikis priklauso nuo terapinio santykio ypatumų. Publikacijose yra analizuojama terapinio santykio formavimosi sąlygos, struktūra ir mechanizmai, kurie yra būtini veiksmingai psichoterapijai. Habilitacijos procedūrai yra pateikti darbai, kuriuose nagrinėjami kai kurie metodologiniai tyrimų aspektai- atvejo analizės taikymas moksliniuose tyrimuose, kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas klinikinėje psichologijoje – šie klausimai yra pakankamai nauji Lietuvoje, tad jų naudojimo galimybių aptarimas taip pat svarbus. Asmenybės pokyčių tyrimai yra perspektyvi sritis, kurios plėtotė galėtų apimti ir tolesnius psichoterapijos veiksmingumo tyrimus, ir daugialypę tapatumo dinamiškumo analizę. / Analysis of personality changes always was important field of clinical psychology. It has a special meaning in modern times, as global changes depend not only on circumstances, but on the changes of individual too. Inner factors such as pathological conditions and inner personality structures are analyzed in the perspective of personality transformation. Depth presumptions of personality changes, outer factors and psychotherapy process are important part of our research which is represented for the habilitation procedure. Special attention is paid for trauma experience and its healing process. Effective psychotherapy depend on successful therapeutic relationship. Conditions of formation, structure and processes of therapeutic relationship are one more subject of our research. We discuss some methodological questions in our publications (case analysis and scientific research, combination of quantitative and qualitative analysis)- those questions are new in Lithuanian clinical psychology. Personality changes and its research is interesting and perspective field – we suppose its development could include further research of effectiveness of psychotherapy and dynamic of personality identity.

Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą] / Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self–efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar.

Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self –efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar. / Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą]

Pasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai. / Using sequential exploratory design of mixed-methods approach the phenomenon of unemployment experience and its relation with psychological well-being is analyzed in dissertation. Theoretical Jahoda’s (1982) deprivation model (composed of so called latent functions of employment – activity, time structure, social contact, status, and collective purpose), which has not been empirically tested in post-Soviet countries so far, is invoked for analysis of unemployment experience. Based on the results of a representative population study, Jahoda’s model was confirmed in Lithuania. Latent employment functions and manifest function positively predict psychological well-being (optimal functioning, subjectively perceived good mental health, and subjectively perceived good physical health) of the unemployed people. Analysis of the results of qualitative studies revealed that the phenomenon of unemployment experience manifests as qualitative changes in social relationships, status and identification, goal setting, daily structure, activity and psychological well-being.

Aktualumas. Paauglių agresyvaus elgesio tyrinėjimo aktualumą lemia dabartinė Lietuvos situacija. Socialiniai gyvenimo pokyčiai paskatino paauglių agresijos protrūkį, mokyklose padaugėjo paauglių agresyvaus elgesio atvejų. Laikui bėgant šis agresyvus elgesys gali peraugti į nusikalstamą veiklą. Darbo tikslas: ištirti sportuojančių paauglių agresijos ypatumus. Darbo uždaviniai: ? Įvertinti sportuojančių paauglių agresijos lygį lyties ir amžiaus aspektu. ? Nustatyti sportuojančių paauglių požiūrį į agresiją lyties ir amžiaus aspektu. Darbo objektas: sportuojančių paauglių agresijos ypatumai ir agresyvaus elgesio priežastys. Tyrimo problema: ar sportuojantys paaugliai agresyvūs? Hipotezė: Sportuojantys berniukai agresyvesni nei sportuojančios mergaitės. Svarbiausi rezultatai ir pagrindinės išvados: Buvo naudojamos tokios metodikos: A. Asingerio klausimynas, nustatyti sportuojančių paauglių požiūriui. Taip pat B. Braklino ir E. Vagnerio asmens tyrinėjimų projekcinė metodika „Rankos“ testas. 1 Atlikus B. Braklino, Piodrovskio ir E. Vagnerio 1961m. „Rankos“ testą, remiantis asmens tyrinėjimų projekcine metodika, nustatėme, kad agresyvumo lygis turi tendenciją didėti kečiantis amžiui. Sportuojantys berniukai yra agresyvesni, nei mergaitės (p<0,05). 2 Atlikus A. Asingerio anketinę apklausą ir apdorojus gautus rezultatus, nustatėme, kad tarp sportuojančių berniukų yra daugiau agresyviai nusiteikusių, negu tarp mergaičių (p<0,05). Tarp 13 -14m. ir 15 – 17m. sportuojančių paauglių pagal... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality. Teenagers‘ aggressive behavior is connected with the present situation in Lithuania. Social problems play a very important role in the growth of teenagers‘ aggression, more and more cases of aggressive behavior appear at schools. In the time run such aggressive behavior may turn into criminal actions. Purpose of the work: to make research on features of aggression of teenagers‘ in sports The tasks of the work: • To evaluate the level of aggression among teenagers in sports taking into consideration their sex and age. • To determine teenagers‘ in sports view on aggression taking into consideration their sex and age. The object of the work: features of aggression of teenagers‘ in sports and reasons of their aggressive behavior. The problem of the research: are teenagers in sports aggressive? Hypothesis: boys sportsmen are more aggressive than girls. The main results and outcomes: Methods used: A. Asinger‘s questionnaire to determine teenagers’ in sport view on aggression. Also B. Braclin‘s and E. Wagner‘s projection methods on personality research named „Hand“ test. 1. Having made „Hand“ test by B. Braclin and E. Wagner it turned out that the level of aggression has tendency to grow with the growing age. Boys sportsmen are more aggressive than girls (p<0,05). 2. Having made A. Asinger’s questionnaire and having analyzed the results of it, it turned out that there are more boys tending to aggression in sports than girls (p<0,05). The reliable differences of view... [to full text]

Susidomėjimas sporto psichologija Lietuvoje pastaraisiais metais auga, tačiau dauguma žmonių vis dar nesupranta, kas ištikrųjų yra sporto psichologija ir kokią reikšmę ji turi sportininkams. Todėl psichologinė pagalba yra viena iš silpniausi�� sportininkų rengimo grandžių. Treneriai nors ir skiria šiai pagalbai dėmesį, dažniausiai atlieka tai daugiau intuityviai ir svarbiausia – nesistemingai. Tuo tarpu, sportininkai tenkinasi tuo, ką jiems suteikia treneriai, o patys retai kreipiasi į sporto psichologus. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks pačių sportininkų požiūris į sporto psichologiją, sporto psichologo konsultacijų naudingumą ir veiksmingumą. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių studentų požiūrį į sporto psichologiją. Tyrimo objektas – sportuojančių studentų požiūris į sporto psichologiją. Taikant S. B. Martin Nuostatų į sporto psichologiją (patikslinta forma) metodiką, apklausti 126 sportininkai, dalyvavę 2006 metais Estijoje vykusiose SELL studentų žaidynėse. Iš 126 sportininkų, 24 buvo iš Suomijos, 24 iš Estijos, 38 iš Latvijos ir 40 iš Lietuvos; 83 vyrai ir 43 moterys. Siekdami įvertinti sportuojančių studentų požiūrį į sporto psichologiją, nustatėme studentų tolerantiškumo lygį sporto psichologijos atžvilgiu, pasitikėjimą sporto psichologu, asmenino atvirumo lygį ir požiūrį į kitos etninės kilmės, kultūros ar rasės žmones, ir ar šiuos kintamuosius įtakoja studentų lytis, tautiškumas, išsilavinimas, pagrindinė domėjimosi sritis, sporto šaka bei ankstesnės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in sports psychology has been growing in Lithuania in recent years. However, most people still do not understand what sports psychology is and its significance to sportsmen. Therefore, psychological support is not considered important in preparing sportsmen. Although trainers do provide the psychological support, they usually do it intuitively and irregularly. Meanwhile the sportsmen accept their trainers’ support and rarely seek for help of sports psychologists. Thus, it is important to find out an attitude of the sportsmen themselves towards sports psychology and efficiency and usefulness of consultations provided by the sports psychologist. The aim of this research is to find out the attitude of student sportsmen towards the sports psychology. The object of the research is the attitude of student sportsmen towards the sports psychology. Basing on the S. B. Martin methodology of the Provisions of Sports Psychology (the specified form) 126 sportsmen who participated in the SELL Student Games 2006 in Estonia were interviewed. 24 participants were from Finland, 24 from Estonia, 38 from Latvia and 40 from Lithuania; 83 men and 43 women. In order to estimate the attitude of the student sportsmen, we found out the level of tolerance in respect of the sports psychology, reliance on the sports psychologist, the level of personal openness and the attitude towards people of other ethnic groups, culture and race. We also found out whether sex, nationality, education, the... [to full text]