Aktualumas. Susidomėjimą agresijos tyrimais galima paaiškinti kaip reakciją į agresijos, smurto ir prievartos didėjimą šiuolaikiniame, civilizuotame pasaulyje. Nors agresijos rūšys, įvairios agresyvumo apraiškos gana plačiai aprašomos literatūroje, tačiau duomenų apie paauglių – studentų agresyvumą dar stokojama. Hipotezė: sportuojančių studentų požiūris į agresiją yra palankesnis nei nesportuojančių studentų. Tyrimo objektas – sportuojančių ir nesportuojančių studentų požiūris į agresiją ir raiškos formos. Tyrimo tikslas – atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių studentų požiūrį į agresiją ir agresijos raiškos formas. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių studentų požiūrį į agresiją. 2. Ištirti sportuojančių ir nesportuojančių studentų agresijos raiškos formas: fizinę, netiesioginę ir verbalinę. Ištyrus sportuojančius ir nesportuojančius studentus A. Asingerio metodika, matome, kad 82 procentų sportuojančių ir 72 procentų nesportuojančių studentų požiūris į agresiją yra neutralus (p>0,05). Ištyrus sportuojančius ir nesportuojančius studentus A. Basso ir A. Darki metodika paaiškėjo, kad sportuojančių studentų agresyvumas yra vidutinis, o nesportuojančių studentų agresyvumas yra žemas (p<0,05). Sportuojančių studentų didesnė yra fizinė, netiesioginė ir verbalinė agresijos, susierzinimas ir kaltės jausmas. Skirtumas tarp sportuojančių ir nesportuojančių studentų, pagal fizinę ir verbalinę agresijas, susierzinimą yra patikimas (p<0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality. The interest in the research of aggression may be explained as a reaction to the increment of aggression, violence, and compulsion in a contemporary civilized world. Types of aggression and various manifestations of aggressiveness are widely portrayed in literature, however, the data on the adolescents - students’ aggressiveness is still insufficient. Hypothesis: the attitude towards the aggression is more favorable among the students who are going in for sports, than of those who are not. Object of research: students’ going in for sports and not going in for sports attitude towards aggression and forms of its expression. Aim of research: to reveal students’ going in for sports and not going in for sports attitude towards aggression and forms of its expression. Goals of research: 1. to reveal students’ going in for sports and not going in for sports attitude towards aggression. 2. To examine how students going in for sports and not going in for sports express aggressiveness. After examining the students going in for sports and not going in for sports according to A. Asinger methodology we can see that the majority of students from both groups have a neutral attitude towards the aggression (p> 0.05). After examining the students who go in for sports and do not go in for sports according to A. Basso and A. Darki methodology it turned out that the aggressiveness of going in for sports students is medium, and of those not going in for sports the aggressiveness is... [to full text]

Pozityvioji psichologija akcentuoja charakterio stiprybių ir laimingumo svarbą asmenybės gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau netirtos galimos šių reiškinių sąsajos su priežastimis gyventi, kurios gali būti reikšmingos vykdant savižudybių prevenciją. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus problemiškumą, šio tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų klasių mokinių charakterio stiprybių ir laimingumo ryšį su priežastimis gyventi. Tyrime dalyvavo 180 (109 merginos ir 71 vaikinas) IX – XII klasių Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos mokinių. Charakterio stiprybės matuotos tam skirto Charakterio stiprybių ir dorybių klausimyno trumpuoju variantu, sukurtu C. Peterson ir M. E. P. Seligman 2003 metais. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Vyresniųjų klasių mokinių priežastys gyventi tirtos Priežasčių gyventi klausimynu, skirtu paaugliams, kurį sukūrė A. Osman 1998 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad charakterio stiprybės statistiškai patikimai skiriasi lyties atžvilgiu. Išskirta po tris labiausiai išreikštas charakterio stiprybes – merginų grupėje: humoras ir žaismingumas, mylėjimas ir buvimas mylima/meilės priėmimas bei dvasingumas/tikėjimas; vaikinų: mylėjimas ir buvimas mylimu/meilės priėmimas, dvasingumas/tikėjimas ir pomėgis mokytis. Taip pat rasti skirtumai tarp vaikinams ir merginoms reikšmingų priežasčių gyventi išreikštumo. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų... [toliau žr. visą tekstą] / Positive psychology of character strengths highlights the importance of personal happiness and quality of life, physical and mental health, but these effects have not been studied in a link with the reasons for living, which may be of interest in the suicide prevention. Evaluating the problemic side of adolescence the purpose of the study is to assess high school students' character strengths and happiness relationship with reasons for living. The study included 180 pupils (109 girls and 71 boy) of IX - XII grades from Kėdainiai District the Akademija Secondary school. The strengths of character were measured by the short version of the questionnaire, developed by C. Peterson and M. E. P. Seligman in 2003. The happiness of respondents were measured by Subjective happiness scale, the author - S. Lyubomirsky 1999. The reasons for living of the older pupils were investigated by the questionnaire created by A. Osman in 1998 and called The reasons for living questionnaire. The results showed statistical difference between the strength of character and gender. Excluded three most pronounced character strengths - in girls group: the humour and playfulness, loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith; in boys group: loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith and love of learning. Results also showed differences in the expression of the significant reasons for living between boys and girls. There were no statistically significant differences found in... [to full text]

Tyrimo objektas - vadybiniai psichologiniai savanorystės fenomeno aspektai sporto sektoriuje. Probleminis (tiriamasis) klausimas: kaip organizuoti tinkamą savanorių atranką ir jų išlaikymą pagal vadybinius psichologinius ypatumus, kuriais remiasi savanorišką veiklą sporto sektoriuje pasirinkę asmenys? Tyrimo tikslas ― atskleisti savanorystės fenomeno sporto sektoriuje vadybinius psichologinius aspektus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti savanorių veiklos vadybinius ypatumus amžiaus, lyties, darbo patirties (užimtumo), savanoriavimo patirties aspektais. 2. Nustatyti ir išanalizuoti savanorių veiklos psichologinius ypatumus amžiaus, lyties, darbo patirties (užimtumo), savanoriavimo patirties aspektais. Išvados: 1. Savanorių veiklos vadybiniai ypatumai: 1.1. Daugiausiai Sporto savanorių sąjungos narių savanorišką veiklą atlieka krepšinio rungtynėse. Šis pasirinkimas statistiškai reikšmingai skiriasi savanoriavimo patirties aspektu (p < 0,05). Savanoriaujant kitose sporto šakose, amžiaus, lyties, užimtumo aspektai reikšmingos įtakos neturi. 1.2.Reikšmingai daugiau vyresnių savanorių teisėjauja arba vadovauja sporto rungtynėse/varžybose. Reikšmingai daugiau jaunesnių savanorių teikia praktinę pagalbą negu atlieka kitus darbus (p < 0,05). Lyties, užimtumo, savanoriavimo patirties aspektais atitinkamos savanoriškos veiklos pobūdžio atlikimo rezultatų skirtumas statistiškai nereikšmingas. 1.3. Savanoriškai veiklai sporto sektoriuje savanoriai, nepriklausomai nuo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object - management psychological aspects of the volunteering phenomenon in the sport sector. Problem (exploratory) issue: how to organize a proper selection and retention of the volunteers according to the management psychological peculiarities. Aim of the research - to reveal management psychological aspects of the volunteering phenomenon in the sport sector. Research tasks: 1. To set and evaluate volunteers’ activity management peculiarities according to the age, gender, work and volunteering experience aspects. 2. To set and analyze volunteers’ activity psychological peculiarities according to the age, gender, work and volunteering experience aspects. Conclusions: 1. Volunteers’ activity management peculiarities showed that: 1.1 Most of all volunteers provide their support in the basketball competitions. Selection of the basketball competitions statistically significantly differs from the other sport branches in respect to the experience of volunteering (till 6 months and over 6 months) (p<0.05). Volunteering activity performance due to the age, gender, occupation doesn’t have any significant impact in the particular fields. 1.2 Organizing volunteering activities and its performance the biggest attention was given to the practical assistance provision. Performance of the corresponding volunteers’ activity statistically differs according to the age aspect: much more senior volunteers are coaching in the sport competitions and much more young volunteers provide... [to full text]