Šiame darbe buvo siekiama išanagrinėti prielaidas inkliuzinio ugdymo vykdymui Lietuvoje ir atskleisti heterogeniškų ir homogeniškų mokyklų mokinių tolerantiško požiūrio ypatumus bei inkliuzinio ugdymo įtaką jo stiprinimui. Siekiant šio tikslo, pirmiausia atskleista tolerancijos samprata, apibrėžti jos ugdymą veikiantys veiksniai, atlikta inkliuzinio ugdymo situacijos mūsų šalyje analizė. Taip pat atliktas heterogeniškos ir homogeniškos mokyklos X–XII klasių mokinių tolerantiško požiūrio tyrimas. Nustatant heterogeniškos ir homogeniškos mokyklos vyresniųjų klasių mokinių tolerantiško požiūrio skirtumus tirtas mokinių požiūris į dešimt mažai visuomenės toleruojamų socialinių grupių: asmenis, turinčius protinę ar fizinę negalią, infekuotus ŽIV virusu, neturinčius pastovios gyvenamosios vietos, turėjusius priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų (alkoholio, vaistų ar kitų narkotinių medžiagų), teistus asmenis, imigrantus, homoseksualus, tautinių, religinių mažumų atstovus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė tolerantiško požiūrio priklausomumą nuo mokyklos sudėties ir parodė, kad heterogeniškos mokyklos mokiniai yra tolerantiškesni nei homogeniškos mokyklos mokiniai. / The aim of this work was to analyse preconditions for implementation of inclusive education in Lithuania and to disclose the peculiarities of tolerant attitudes of pupils attending heterogeneous and homogeneous schools and the influence of inclusive education on their strengthening. For the implementation of this aim the conception of tolerance was disclosed, the factors influencing it were determined, and the analysis of situation of inclusive education in our country was carried out. Also the research of tolerant attitudes of X–XII grades pupils attending heterogeneous and homogeneous schools was carried out. Seeking to determine the differences in tolerant attitudes of senior grades pupils attending heterogeneous and homogeneous schools, the pupils’ attitudes towards ten social groups that society is less tolerant of were researched: persons with mental and physical disabilities, HIV infected people, vagrant (without constant place of residence), psychotropic materials addicts (alcohol, drugs and other narcotic materials), convicts, immigrants, homosexuals, and representatives of national and religious minorities. The analysis of the research data shows that pupils’ tolerant attitudes are reliant on school composition. It also proves that the pupils attending heterogeneous schools are more tolerant than the pupils from homogeneous schools.

Vyresnių klasių moksleivių požiūris į kitataučius ir jų etninė tolerancija. Tolerancijos ugdymas švietimo įstaigose. / Vyresnių klasių moksleivių požiūris į kitataučius ir jų etninė tolerancija. Tolerancijos ugdymas švietimo įstaigose.

Šio darbo tema pasirinkta siekiant pažinti socialinę realybę Lietuvoje, užimti tam tikrą, savo, kaip tyrėjo, poziciją, t.y. praplėsti nuomonę apie gana komplikuotą reiškinį, įvairių kultūrų tarpusavio sąveiką, jų santykius, kylančius konfliktus ir sprendimo būdus, t.y. išsiaiškinti ar šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja tolerancija. / A tolerance is a universal moral principal with its terms used in such areas as social, cultural and religious. It helps to find out more about our attitude towards discrimination. The term named “tolerance” is very applicable for the acceptance and respect. Using tolerance as a term in our lives help us to show how we appreciate other people. Mostly, that means our acceptance and respect. The tolerance presumes comprehensible and respectful treatment towards other people. If we are talking about the situation in Lithuania, so the tolerance level is not high enough, because the majority does not tolerate other people unless they are their friends or relatives. On the other hand, the history of Lithuania speaks a lot about the whole situation which is in our country at this moment. Russian and polish people had been occupied Lithuania in past, that is why Lithuanian people do not want to respect or to tolerate them at all unless, as it was mentioned already, they would be their relatives or friends. The only one solution would be just to get some experience from the past, but do not take it with you at the present moment. Think of the past, but learn something from it, do not think of the bad things happened to you or to your relatives in the past, this is how we could be more tolerance to each other. This is how all Lithuanian people, does not matter are they Lithuanians or Russians or Polish or Belorussians, could achieve harmony of their relationship in our native country... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina visas asmens teises, susijusias su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai jį praktikuoti ir iš jo mokyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis deklaruoja, kad konkreti „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Trečiojoje dalyje pabrėžiama, kad „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies... [toliau žr. visą tekstą] / After regain of independence Lithuania in religion range made big progress. The Constitution Republic of Lithuania embodies equality for all persons before the law (courts, public institutions and officers). In addition, every citizen belonging to any ethnic or national group has a right to foster his/her culture, customs and mother tongue and everyone has a right to choose and follow any religion or belief. There is no state religion in Lithuania. The Constitution of Lithuania states that freedom of speech and expression is incompatible with criminal behavior, such as instigation of racial, religious or social hatred, violence or discrimination, or the dissemination of slander or misinformation. Since 2005 the Law on Equal Opportunities forbids any direct or indirect discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion or beliefs and other grounds. The Criminal Code of Lithuania guarantees prosecution for discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion, nationality or belonging to any other group. Administrative sanctions for production, distribution or demonstration of any articles that stimulate national, racial or religious discord are embodied in the Lithuanian Code of Administrative Law Violations. Although human rights are protected by the Constitution, national laws and international legal instruments, it is more important that the practical realization and protection of the rights mentioned previously is ensured. Problems that still... [to full text]

Darbo tema: 11 – 12 klasių mokinių ir studentų požiūris į toleranciją. Darbo objektas: 11 – 12 klasių mokinių bei studentų tolerancijos ypatumai. Darbo tikslas: Nustatyti 11-12 klasių mokinių ir studentų požiūrį į toleranciją. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti 11 – 12 klasių mokinių ir studentų požiūrį į toleranciją lyties atžvilgiu. 2. Palyginti 11 – 12 klasių mokinių ir studentų tolerancijos ypatumus išsilavinimo atžvilgiu. 3. Išsiaiškinti 11 -12 klasių mokinių ir studentų požiūrius į seksualines mažumas. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. Sisteminimas ir apibendrinimas. 2. Apklausa, kurioje taikyta anketa. 3. Matematinė statistika. Duomenų procentiniai pasiskirstymai, vidurkių skirtumų statistinis patikimumas (χ2 (Chi kvadrato) ar Stjudento kriterijaus skaičiavimas, p<0,05. Hipotezė: Studentai yra tolerantiškesni pažeidžiamų grupių (kitataučiai, kitatikiai, homoseksualai ir kt.) atžvilgiu nei 11 – 12 klasių mokiniai. Išvados: 1. Išanalizavus 11 – 12 klasių mokinių ir studentų tolerancijos ypatumus lyties atžvilgiu, galima teigti: Moterys yra tolerantiškesnės kitatikiams, kitataučiams, neįgaliesiems ir homoseksualams, nei vyrai. Tad galime teigti kad tyrimo rezultatai yra statistiškai reikšmingi lyties atžvilgiu. Moterys už vyrus adekvačiau vertina savo tolerancijos ypatumus. Rasių atžvilgiu moterys yra tolerantiškesnės nei vyrai. Net 53 proc. moterų pasisako už rasių toleranciją. 2. Išanalizavus 11 – 12 klasių mokinių ir studentų tolerancijos ypatumus... [toliau žr. visą tekstą] / Object of a research: tolerances features of 11th – 12th high school classes pupils and students. Goal of a research: to reveal the tolerance approach to vulnerable groups of 11th – 12th high school classes pupils and students. Tasks of a research: 1. Reveal, the tolerance approach of 11th – 12th classes pupils and students in respect of gender. 2. Compare, the tolerance approach of 11th – 12th classes pupils and students in respect of education. 3. Ascertain, the approach to sexual minorities of 11th – 12th classes pupils and students. Hypothesis: Students are more tolerant of vulnerable groups (foreigners, infidels, homosexuals, etc.) respect than 11th – 12th classes pupils. Conclusions: 1. Analysis of the tolerance approach of 11th – 12th classes pupils and students in respect of gender, suggest that: Womens are more tolerant of foreigners, infidels, people with disabilities and homosexuals respect than mens. Results of a research are statistical significant in respect of gender. Womens for mens to adequately assess their tolerance features. In respect of race, womens are more tolerant respect than mens. Even 53 percent women in favor of racial tolerance. 2. Analysis of the tolerance approach of 11th – 12th classes pupils and students in respect of education, suggest that: University students are more forbearing of vulnerable groups foreigners, infidels, homosexuals, etc.) respect than 11th – 12th classes pupils. Students and 11th – 12th classes pupils agreed that the... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – tolerancijos raiška Lietuvos periodinėje spaudoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje. Siekiant ištirti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje, darbe pasirinkta ištirti romų tautos atstovų pateikimo periodinėje spaudoje („Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“ dienraščiuose) ypatumus. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti tolerancijos sampratą bei sklaidą visuomenėje; apžvelgti žiniasklaidos vaidmenį visuomenės pokyčiuose; išanalizuoti informacijos pateikimo spaudoje ypatumus, apžvelgiant stereotipų ir gandų vaidmenį; išanalizuoti romų vaizdavimo periodinėje spaudoje ypatumus. Tyrimo metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės ir metodinės medžiagos analizė; kokybinės ir kiekybinės informacijos šaltinių analizė; informacijos duomenų analizė. Analizuojant tolerancijos sampratą, buvo išsiaiškinta, kad ji reiškia pagarbą ir pakantą kitaip mąstančiam žmogui, jo nuostatoms, įsitikinimams ir vertybėms, nepriklausomai nuo rasės, lyties ir kitų skirtumų. Didelę įtaką žiniasklaidai padarė globalizacija, paskatinusi jos kaitą ir kitas raiškos galimybes. Atsiradus naujoms šio pasaulio problemoms, kaip pvz. terorizmas, netolerancija analizuojami tarptautiniu mastu. Tolerancija siejama su žmogaus teisėmis, kurias užtikrinti privalo kiekviena demokratinė valstybė. Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje susiduriama su tolerancijos trūkumo problema populiariausiuose Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The tolerance is apprehensible as value which if achieved can consolidate nations, prevent discrimination and assure peace and unity in the entire world. The role of media is very important because it represent the interest of community and has a possibility to influence our attitudes, opinions and thinking. So media can help to preserve the tolerance in community, promote and guide democratic values, protect ideals of the equality. The object of this master’s paper is the expression of tolerance in Lithuanian periodical press. The aim of the paper is to analyze the problem of tolerance in Lithuanian periodical press. Papers goals are to explore the conception of tolerance, review the role of tolerance in the alterations of the community, explore the media’s influence on tolerance and analyze the role of rumors, gossips and objectivity in media. In order to analyze the problem of tolerance in Lithuanian press (in the newspapers „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“), master’s work presents the analysis of the peculiarities of the Romany presentation in press. The methods of the analysis are information gathering, analysis of the data, comparative quantitative and qualitative analysis. Analysis reveals that tolerance means respect and acceptance of the persuasions, attitudes and values of the otherwise thinking people without reference to their gender or race or other differences. Tolerance has a close connection with human rights, which must be ensured by every democratic... [to full text]

Tolerancija – viena plačiausiai pripažįstamų vertybių demokratinėse pasaulio valstybėse. Toleranciją kuria visuomenė, pasirinkdama tam tikras vertybes, puoselėdama arba smerkdama tam tikrus elgesio būdus. Demokratinėse šalyse vertinama lygybė ir taikus įvairių grupių sugyvenimas. Visais laikais skirtingos socialinės grupės buvo ir yra toleruojamos skirtingai. Šiandien tam tikrų individų, grupių toleravimo ir diskriminavimo problemos taip pat atsiduria mokslininkų ir visos visuomenės dėmesio centre. / Tolerance is one of the most widely recognised values in the world’s democratic states. A society creates tolerance by choosing certain values and nurturing or condemning certain ways of behaving. Democratic countries value equality and the peaceful coexistence of the various groups. In every period, different social groups were and are tolerated differently. Problems with tolerance and discrimination of certain individuals and groups have today also become a centre of attention for scientists and the entire society.

Magistro baigiamojo darbo tema „Paauglių tolerantiškas elgesys ir jo ugdymo galimybės mokykloje“ Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992) bei Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2004) atkreipiamas dėmesys, kad tolerancija mokyklos gyvenime yra svarbi prielaida rengiant mokinius gyvenimui nuolat kintančioje aplinkoje, padedant jiems atrasti tinkamas saviraiškos, savęs realizavimo formas, taip pat ir skatinant brandžios, kūrybingos bei atsakingos asmenybės tapsmą. Tolerancija yra pripažįstama Europos ir Lietuvos dokumentuose kaip svarbi vertybė, tačiau ji neretai yra nepakankamai ugdoma mokykloje. Kita vertus, tyrimų, atskleidžiančių tolerancijos būklę, jos ugdymo galimybes, paauglystėje stinga. Tyrimo objektas. Paauglių tolerancijos ugdymo procesas mokykloje. Tyrimo tikslas. Atskleisti paauglių tolerancijos raiškos ypatumus ir ugdymo realybę mokykloje. Tyrimo metodika. Norint išsiaiškinti paauglių tolerancijos raiškos ypatumus ir ugdymo galimybes mokykloje, buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimas vyko dvejose Telšių ir vienoje Šiaulių vidurinėse mokyklose. Iš viso dalyvavo 214 paauglių, iš jų 6-8 klasių mokiniai, bei 50 mokytojų. Tyrimo tikslui pasiekti bei hipotezei patvirtinti / paneigti naudojama anketinė apklausa, literatūros šaltinių analizė. Dauguma mokslininkų toleranciją apibūdina kaip žmogaus nuomonės, elgesio ar įsitikinimų gerbimą. Tačiau ši sąvoka dar apibūdinama kaip priemonę kito žmogaus palankumui įgyti, kaip būdą... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of master’s final paper: Tolerant behaviour of teenagers and it’s education at school. Lithuanian Education Concept (1992) and General Programs and Education Standards of Mainstream Schools (2004) stress that tolerance in the school life is an important premise in preparing the pupils for life in a changing environment, assisting them in finding suitable self-expression and self-realization forms, also inducing their self-expression as well as matured, creative and responsible personality becoming. Tolerance is acknowledged in European and Lithuanian documents as an important value, however it often is underdeveloped at school. On the other hand, there is lack of the studies, disclosing the level of tolerance and its development opportunities in adolescence. Subject of the research. Teenager tolerance development process at school. Aim of the research. To disclose teenager tolerance development peculiarities and development reality at school. Methods of the research. In order to disclose teenager tolerance development peculiarities and development reality at school, quantitative survey was performed. It was performed in two secondary schools of Telsiai and one of Siauliai. In total 214 teenagers from 6th-8th forms and 50 teachers were interviewed. In order to reach aim of the research and to corroborate or reject the hypothesis questioning survey and analysis of written sources were applied. Most of the researchers define tolerance like respect of person’s opinion... [to full text]

Kiekvienos sistemos kūrimo tikslas yra veikianti, gyvybinga ir saugi sistema, teikianti norimus ir patikimus rezultatus. Sistemos saugumas – tai sistemos savybė, reiškianti, kad sistemos funkcionavimo metu neįvyks jokia nenumatyta situacija. Gyvybingumas – sistemos reakcija į tam tikrus įvykius ir sugebėjimas atlikti nustatytas užduotis bei pateikti teisingus sprendimus arba rezultatus. Norint sukurti tokią sistemą, kuri ateityje tenkins nustatytus reikalavimus, yra labai svarbu iš anksto nustatyti jos formalią reikalavimų specifikaciją, nes nuo to priklauso galutinis produktas – kiek įvairių situacijų, į kurias sistema gali patekti, ar bus numatyta, kaip ji susidoros su atitinkamais išoriniais ar vidiniais įvykiais. Tokią specifikaciją galima praplėsti įvairiomis modifikacijomis, kurios gali padėti aptikti potencialias klaidas sistemoje, kurias įvertinus kūrimo metu, galima sistemai suteikti tolerancijos klaidoms savybę. / In order to create a fault tolerant system, very clear requirements should be prepared and all possible fault events should be analyzed. It can be properly made by using any of system modeling formalism. In this work alternating bit protocol system was chosen to formalize and analyzed in fault tolerant software aspects. Alternating bit protocol was modified in two ways – it’s functionality under perfect circumstances and with added faults, in order to make the system fault tolerant. These both cases were formalized by PLA and DEVS formalization methods. After the research of different formalisms and adjusting FDEVS to alternating bit protocol, FPLA formalization method was created.

Susidomėjimas sporto psichologija Lietuvoje pastaraisiais metais auga, tačiau dauguma žmonių vis dar nesupranta, kas ištikrųjų yra sporto psichologija ir kokią reikšmę ji turi sportininkams. Todėl psichologinė pagalba yra viena iš silpniausi�� sportininkų rengimo grandžių. Treneriai nors ir skiria šiai pagalbai dėmesį, dažniausiai atlieka tai daugiau intuityviai ir svarbiausia – nesistemingai. Tuo tarpu, sportininkai tenkinasi tuo, ką jiems suteikia treneriai, o patys retai kreipiasi į sporto psichologus. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks pačių sportininkų požiūris į sporto psichologiją, sporto psichologo konsultacijų naudingumą ir veiksmingumą. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių studentų požiūrį į sporto psichologiją. Tyrimo objektas – sportuojančių studentų požiūris į sporto psichologiją. Taikant S. B. Martin Nuostatų į sporto psichologiją (patikslinta forma) metodiką, apklausti 126 sportininkai, dalyvavę 2006 metais Estijoje vykusiose SELL studentų žaidynėse. Iš 126 sportininkų, 24 buvo iš Suomijos, 24 iš Estijos, 38 iš Latvijos ir 40 iš Lietuvos; 83 vyrai ir 43 moterys. Siekdami įvertinti sportuojančių studentų požiūrį į sporto psichologiją, nustatėme studentų tolerantiškumo lygį sporto psichologijos atžvilgiu, pasitikėjimą sporto psichologu, asmenino atvirumo lygį ir požiūrį į kitos etninės kilmės, kultūros ar rasės žmones, ir ar šiuos kintamuosius įtakoja studentų lytis, tautiškumas, išsilavinimas, pagrindinė domėjimosi sritis, sporto šaka bei ankstesnės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in sports psychology has been growing in Lithuania in recent years. However, most people still do not understand what sports psychology is and its significance to sportsmen. Therefore, psychological support is not considered important in preparing sportsmen. Although trainers do provide the psychological support, they usually do it intuitively and irregularly. Meanwhile the sportsmen accept their trainers’ support and rarely seek for help of sports psychologists. Thus, it is important to find out an attitude of the sportsmen themselves towards sports psychology and efficiency and usefulness of consultations provided by the sports psychologist. The aim of this research is to find out the attitude of student sportsmen towards the sports psychology. The object of the research is the attitude of student sportsmen towards the sports psychology. Basing on the S. B. Martin methodology of the Provisions of Sports Psychology (the specified form) 126 sportsmen who participated in the SELL Student Games 2006 in Estonia were interviewed. 24 participants were from Finland, 24 from Estonia, 38 from Latvia and 40 from Lithuania; 83 men and 43 women. In order to estimate the attitude of the student sportsmen, we found out the level of tolerance in respect of the sports psychology, reliance on the sports psychologist, the level of personal openness and the attitude towards people of other ethnic groups, culture and race. We also found out whether sex, nationality, education, the... [to full text]