Tolerancija – viena plačiausiai pripažįstamų vertybių demokratinėse pasaulio valstybėse. Toleranciją kuria visuomenė, pasirinkdama tam tikras vertybes, puoselėdama arba smerkdama tam tikrus elgesio būdus. Demokratinėse šalyse vertinama lygybė ir taikus įvairių grupių sugyvenimas. Visais laikais skirtingos socialinės grupės buvo ir yra toleruojamos skirtingai. Šiandien tam tikrų individų, grupių toleravimo ir diskriminavimo problemos taip pat atsiduria mokslininkų ir visos visuomenės dėmesio centre. / Tolerance is one of the most widely recognised values in the world’s democratic states. A society creates tolerance by choosing certain values and nurturing or condemning certain ways of behaving. Democratic countries value equality and the peaceful coexistence of the various groups. In every period, different social groups were and are tolerated differently. Problems with tolerance and discrimination of certain individuals and groups have today also become a centre of attention for scientists and the entire society.

Švietimo kaitos vadyba mūsų šalyje niekada nebuvo tokia ryški, kaip dabar, XXI-ame amžiuje, kai pasaulis priartėjo prie mūsų, o mes prie jo, įžengėme į globalizacijos, žinių ir informacinių technologijų visuomenę. Dabartinė nepriklausomos Lietuvos švietimo kaitos vadyba, turinti dviejų dešimtmečių istoriją, yra dinamiška, artima Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių švietimo sistemoms. Prie to daug prisidėjo mokslininkų vykdyti tyrimai gerosios patirties skleidimas. Pasirinkta magistrinio darbo tema, aktuali ir pasižymi naujumu: girdisi įvairių vertinimų tiek iš besimokančiojo jaunimo, tiek iš jų tėvų ir kitų socialinių gyventojų sluoksnių. Tyrimo objektas – mokinių tėvų, prekybos centrų ir bankų darbuotojų, aukštesniųjų kursų studentų požiūris į švietimo kaitos vadybą ir jos tobulinimą. Tyrimo problema – kaip visuomenė vertina dabartinę švietimo kaitos vadybą ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo tikslas – atskleisti visuomenės požiūrį į švietimo vadybos kaitą ir jos tobulinimą. Tyrimo imtis – 229 respondentai, iš jų: 62 mokinių tėvai, 45 prekybos darbuotojai, 44 Swedbank darbuotojai, 78 III–IV kursų studentai. Tyrimo bazė. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto dviejose vidurinėse mokyklose, Vilniaus pedagoginiame universitete, Swedbanke ir Kosmados parduotuvėse. Atliekant tyrimą naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, anketinė apklausa, kontent analizė, matematinių – statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: išsiaiškinta... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the change management of education in our country becomes important as never before. The current system of the change management of education in Lithuania is very dynamic and has much common with Western Europe or the educational systems of other developed countries. Lithuanian scientists have made a big contribution to achieve the current level of the development of the education system. The issues covered in the thesis have some features of novelty and are topical. They are widely discussed by students, their parents and other interested parties from different social groups. The object of the research is the attitude of students‘ parents, emploees` of supermarkets and banks, students of the higher grade towards the change management of education and its development. The issue of the research is society‘s attitude towards the change management of education and the factors which have impact on it. The main aim of the research is to reveal society‘s attitude towards the change management of education and its development. The survey of 229 respondents was caried out during the course of the research: 62 of the parents of students, 45 supermarket emploees, 78 – III-IV year students. The basis of the research. The research was performed at two secondary schools in Vilnius, Vilnius pedagogical university, bank “Swedbank“ and supermarket “Kosmada“. During the course of the research the following research methods were applied: the analysis of scientific... [to full text]

Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu. Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] / Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act. In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]