Šiame darbe buvo siekiama išanagrinėti prielaidas inkliuzinio ugdymo vykdymui Lietuvoje ir atskleisti heterogeniškų ir homogeniškų mokyklų mokinių tolerantiško požiūrio ypatumus bei inkliuzinio ugdymo įtaką jo stiprinimui. Siekiant šio tikslo, pirmiausia atskleista tolerancijos samprata, apibrėžti jos ugdymą veikiantys veiksniai, atlikta inkliuzinio ugdymo situacijos mūsų šalyje analizė. Taip pat atliktas heterogeniškos ir homogeniškos mokyklos X–XII klasių mokinių tolerantiško požiūrio tyrimas. Nustatant heterogeniškos ir homogeniškos mokyklos vyresniųjų klasių mokinių tolerantiško požiūrio skirtumus tirtas mokinių požiūris į dešimt mažai visuomenės toleruojamų socialinių grupių: asmenis, turinčius protinę ar fizinę negalią, infekuotus ŽIV virusu, neturinčius pastovios gyvenamosios vietos, turėjusius priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų (alkoholio, vaistų ar kitų narkotinių medžiagų), teistus asmenis, imigrantus, homoseksualus, tautinių, religinių mažumų atstovus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė tolerantiško požiūrio priklausomumą nuo mokyklos sudėties ir parodė, kad heterogeniškos mokyklos mokiniai yra tolerantiškesni nei homogeniškos mokyklos mokiniai. / The aim of this work was to analyse preconditions for implementation of inclusive education in Lithuania and to disclose the peculiarities of tolerant attitudes of pupils attending heterogeneous and homogeneous schools and the influence of inclusive education on their strengthening. For the implementation of this aim the conception of tolerance was disclosed, the factors influencing it were determined, and the analysis of situation of inclusive education in our country was carried out. Also the research of tolerant attitudes of X–XII grades pupils attending heterogeneous and homogeneous schools was carried out. Seeking to determine the differences in tolerant attitudes of senior grades pupils attending heterogeneous and homogeneous schools, the pupils’ attitudes towards ten social groups that society is less tolerant of were researched: persons with mental and physical disabilities, HIV infected people, vagrant (without constant place of residence), psychotropic materials addicts (alcohol, drugs and other narcotic materials), convicts, immigrants, homosexuals, and representatives of national and religious minorities. The analysis of the research data shows that pupils’ tolerant attitudes are reliant on school composition. It also proves that the pupils attending heterogeneous schools are more tolerant than the pupils from homogeneous schools.

Magistro darbe atlikta inkliuzinio ugdymo ir bendradarbiavimo sampratos bei ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, jog pedagogai stengiasi tarpusavyje kurti kryptingus ir konstruktyvius bendradarbiavimo ryšius. Anketinės apklausos metodu atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų ir specialiųjų pedagogų bendradarbiavimo ypatumus, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime taikyta statistinė duomenų analizė – aprašomoji statistika, faktorinė analizė, ANOVA ir Kruskal – Wallis testai. Tyrime dalyvavo 168 pedagogai, tenkinantys mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje: 12 specialiųjų pedagogų, 118 dalyko ir 35 pradinių klasių mokytojai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagogai išreiškė pozityvias nuostatas į tarpusavio bendradarbiavimą. Dažniau pozityvioms bendradarbiavimo idėjoms linkę pritarti jauni (iki 25 m. ir 25 – 35 m.) bei žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai. Specialieji pedagogai linkę siekti visų ugdymo proceso dalyvių įsitraukimo į bendradarbiavimo procesą. 2. Respondentai pozityviai vertina bendradarbiavimo procesą savo ugdymo institucijoje. Palankiausiai yra vertinamos galimybės iškilus sunkumams kreiptis pagalbos į specialistus ir kitus pedagogus, bendros veiklos akcentavimas, galimybė laisvai išreikšti savo nuomonę, kolegų dalijimasis savo patirtimi. Sunkumai kyla pasiskirstant bendradarbiavimo funkcijomis bei nėra taip... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the conception and features of inclusive education and teacher’s collaboration is carried out in the Master‘s Degree thesis. The hypothesis is raised that teachers attempt to build purposeful and constructive collaborative relations. The questionnaire method was used to carry out a quantitative study which aimed to reveal the collaborative features among teachers and special education teachers while working with students with special educational needs at secondary schools. Statistical analysis of data: descriptive statistics, factor analysis, ANOVA and Kruskal – Wallis tests were applied in the research . 168 teachers, working with students with special needs at secondary school participated in the research: 12 special education teachers, 118 subject teachers and 35 primary school teachers. The main conclusions of the empirical study: 1. Teachers expressed positive attitudes towards collaboration. Young teachers (up to age 25 or 25-35 years old) and teachers with lower qualification category tend to approve positive collaboration ideas. Special education teachers pursue the involvement of all participants of the educational process into collaboration. 2. The respondents give positive assessment of collaboration process at their educational institutions. The possibilities to turn for help to specialists or other teachers when problems occur, common activities, the possibility to express your point of view, the exchange of experience are the most... [to full text]

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėtos kurti galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdytis kartu su jų bendraamžiais. Toks ugdymo organizavimas, kai vienoje grupėje ugdomi ir specialiųjų poreikių vaikai, reikalauja iš pedagogo naujų ugdymo bei ugdymosi metodų įvaldymo, keisti savo kaip ugdytojo vaidmenis ir nuostatas. / Since Lithuania gained its independence, the opportunities for education of children with special educational needs together with their peers were created. Such organization of learning when children with special educational needs are educated in the same group requires from a teacher the mastering of the new educational and learning methods and change of his/her role and attitude as an educator.