Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.