Šio darbo tikslas yra aprašyti atleidimo išgyvenimą dvasinio gijimo kontekste. Darbe pristatoma religinė bei psichologinė atleidimo sampratos, apžvelgiami įvairūs atleidimą įtakojantys veiksniai, pristatomi atleidimo proceso modeliai bei juos grindžiančių tyrimų duomenys. Aptariamos atleidimo ir dvasinio gijimo sąsajos. Tyrimo metu buvo surinkti aštuonių vidutinio amžiaus (M = 40,25) moterų, turinčių dvasinio gijimo patirtį, atleidimo patyrimo tekstai, kurie buvo analizuojami remiantis A.Giorgi fenomenologiniu analizės metodu. Sudarytas bendras grupės dalyvių atleidimo patyrimo apibrėžimas, kurio atskiri aspektai yra aptariami remiantis kitų autorių tyrimų duomenimis. Atleidimas šio tyrimo dalyvėms yra laiko, sąmoningo apsisprendimo bei valios pastangų reikalaujantis vidinio darbo su patirtomis skriaudomis procesas, kada įsisąmoninant, prisimenant, pripažįstant savo nuoskaudas, suvokiant jų išorinį bei vidinį kontekstą ir įvardinant atleidimą kitiems žmonėms, vyksta pozityvūs pokyčiai emociniame, kognityviniame, tarpasmeninių santykių, bei dvasiniame lygmenyje. Atleidimo patyrimas gali būti aprašytas kaip emocinių išgyvenimų kitimas, kada nuo neigiamų jausmų pereinama prie pozityvesnių; emocinis atsiribojimas nuo praeityje patirtų skriaudų ir išsilaisvinimas iš nuolatinio jų apmąstymo; atsinaujinęs savasties jausmas; požiūrio į įskaudinusį asmenį, į save, kitus žmones bei aplinką kitimas; santykio su skriaudėju pokytis. Atleidimo procese taip pat svarbus savo ribotos galios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to describe experience of forgiveness in the context of spiritual healing. The present paper discusses religious and psychological concepts of forgiveness as well various factors linked with forgiveness, forgiveness process models and data that corroborate the findings. Links between forgiveness and spiritual healing concepts are also discussed. During the research eighth texts with the description of the forgiveness experience of middle-age (M = 40,25) women who had experienced spiritual healing were obtained and analyzed according to psychological phenomenological method by A. Giorgi. General description of the participants’ forgiveness experience was finally composed and discussed in the context of different authors’ research results. The results show that the participants of the research consider forgiveness as process of mental activity dealing with past grievances, which demands time, conscious decisions and efforts, when positive changes on the emotional, cognitive, interpersonal relationship and spiritual levels occur. Experience of forgiveness may be described as alternation of emotions when negative feelings change to positive; emotional disassociation from past offences and withdrawal from continual rumination; restored sense of self; change of view to the offender, oneself, other people and the milieu; change in the relationship with the offender. In the process of forgiveness realization of the limited capacity to forgive and experience... [to full text]

Teoretikai nagrinėja ir daug rašo apie problemas su kuriomis susiduria moterys karjeros kelyje, tačiau mažai tyrinėja emocijų svarbą vadovaujant, neanalizuoja emocijų turinio, intensyvumo ir jų įtakos moterų išgyvenimams pradėjus dirbti vadovaujamą darbą. Darbo tikslas – atskleisti moterų, pradėjusių dirbti vadovaujamą darbą, patyrimą. Moters patyrimui, pradėjus dirbti vadove, atskleisti buvo taikomas fenomenologinis tyrimo metodas pagal Amadeo Giorgi. Tyrime dalyvavo 8 moterys dirbančios vadovaujamą darbą. Pagrindinis tyrimo dalyvių atrankos kriterijus - visos tyrimo dalyvės išgyvenusios tiriamą fenomeną. Tyrimo rezultatai parodė, kad moteris, pradėjusi dirbti vadove, patiria: subjektyvią gerovę, aukštą savivertę, abejones dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo, galimos darbo netekties ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimą. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad aukštas savęs vertinimas glaudžiai susijęs su subjektyvios gerovės išgyvenimu. Neigiamos emocijos, pradėjus dirbti vadove, dažniausiai priskiriamos sunkumams derinant vadovaujamą darbą ir namų ūkio darbus, vaikų auginimą ir auklėjimą, neteisingam darbų pasiskirstymui kolektyve, už kurį gaunamas vienodas atlygis. Abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo išgyvenimas ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimas turi statistiškai reikšmingą neigiamą koreliacinį ryšį (r =-0,745; p <0,05) – tiriamieji, kurie paminėjo abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo... [toliau žr. visą tekstą] / Theorists research and write much about the problems which women face at work; however, they little explore the importance of emotions during direction, do not analyze the nature and intensity of emotions as well as their influence towards women’s feelings when they start superintending the work. The purpose of the work is to reveal the experience of women starting superintending the work. To reveal the experience of women who start working as a directress there was applied the phenomenological research method according to Amadeo Giorgi. 8 women holding managerial position took part in the research. The main selection criterion of the participants of the research was the fact that all participants of the research have experienced the phenomenon under investigation. The results of the research showed that a woman who starts working as a directress experiences: subjective welfare, high self-esteem, doubts about compatibility of managerial position and family, the feelings concerning possible work losing and unfair distribution of work in the collective. The results of the research also showed that high self-esteem is closely related with the feeling of subjective welfare. Negative emotions starting work as a directress are often evoked by both difficulties in coordinating managerial position with household work, children’s upbringing and education, and fear of unfair work distribution in the collective. The experience of doubts about the compatibility of managerial position... [to full text]

„Psichologinis klimatas vidutinio dydžio Lietuvos įmonėse: problematika ir sąsajos su turimomis bei taikomomis sprendimų priemonėmis“. Darbo tikslas - pažvelgti į tai, kaip ir ką žmonės išgyvena darbe, aprašyti esančias psichologinio klimato problemas iš vadovų bei darbuotojų pozicijų, išskirti psichologinio klimato problemų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo šeši aukštesnio lygio vadovai ir keturios darbuotojų grupės. Duomenims gauti pasitelkiami individualus ir grupinis interviu. Individualus interviu vykdomas remiantis fenomenologinės analizės principais, grupinis – Atviros Erdvės Technologijos metodu. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichologinio klimato patyrimas tirtose įmonėse atsiskleidžia per 10 patyrimo elementų (darbo sąlygos, įtaka ir galia, darbiniai santykiai, pokyčiai, sprendimo priėmimas, susitarimas kaip dirbama, grįžtamasis ryšys iš vadovų, tapatumas su įmone ir priemonės gerinti psichologinį klimatą) bei per problemas, kurios susijusios su minėtais elementais. / „Psychological climate of middle size Lithuanian enterprises: topic and interface between available and applicable solution tools”. The aim of the study is to describe issues that are experienced at work, to educe problems which personnel face and also to describe solutions, which may be applied to strengthen psychological climate. There were six upscale managers and four employee groups in the survey. Two methodologies were used in this research: phenomenological analysis and Open Space Technology. The research showed that psychological climate unfolds by ten experienced dimensions (work conditions, influence and power, work relationships, changes, decision making, agreements about work processes, feedback, identity with enterprise and solutions to improve psychological climate) and the problems these dimensions contain.

Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage. / Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą.

Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą. / Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage.

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.

Subjektyvių seksualumo išgyvenimų paauglystėje analizė nėra dažna tema psichologinių tyrimų lauke. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume sutikti su paplitusia, tačiau mokslinę žiūrą ribojančia perspektyva, seksualumą tapatinančia tik su seksualine elgsena. Šioje disertacijoje atsisakoma išankstinių nuostatų paauglių seksualumą vertinti tik kaip problematišką ir rizikingą reiškinį. Kaip heteroseksualios mergaitės išgyvena savo seksualumą viduriniosios paauglystės laikotarpiu (14-17m.)? Kaip jų seksualumas atsiskleidžia kasdienybėje? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelkta kokybinio tęstinio tyrimo strategija ir interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. 9 tyrimo dalyvių interviu medžiaga atskleidė, jog 14 -15 m. amžiuje seksualumo patirtis galima struktūruoti kaip keturias metatemas: fizinio seksualumo atpažinimą; seksualios Aš fragmentiškumą; seksualumo patyrimą kaip santykio Aš-priešingos lyties KITAS, dalį; buvimo seksualia, bet ne „pasileidusia“: naujo tapatumo paieškas. Disertacijoje formuluojama žvilgsnio situacijos koncepcija, aiškinanti seksualios Aš įsisąmoninimą. Pristatomas nuoseklus buvimą ir tapsmą seksualia paaugle iliustruojantis atvejis. / The experience of sexuality in adolescence is not a frequent research object in the field of psychological inquiry. However, it does not mean that we must accept the narrow identification of sexuality with the sexual behavior. The discourse of this thesis denies the prejudices to see adolescent sexuality as the problematic and risky phenomenon only. How the girls undergo their experience of sexuality in mid-adolescence (age 14-17)? The novel strategy of the developmental longitudinal qualitative research and the method of interpretative phenomenological analysis were selected to answer this question. The findings of nine girls (age of 14-15) interview revealed that sexual experience can be structured as four meta-themes: a) recognition of physical sexuality; b) a fragmented sexual Self; c) sexual experience as a part of intersubjective relation between SELF and the opposite sex OTHER; d) a dilemma of being sexual, but not „promiscuous“: search for a new identity. The material provides new data on the first conscious sexual experiences, conceptualized as a gaze situation. The processes of being and becoming a sexual person are uncovered through the coherent case study.