Vadovaujantis nuostata, kad antikos filosofijos tekstai radosi siekiant užrašyti ne vien teorinės veiklos rezultatus, buvo mėginta naujai perskaityti Platono dialogų apie sielą tetradą – Faidoną, Puotą, Faidrą bei Valstybę. Pritariant kai kurių antikos tyrinėtojų nuomonei, kad filosofavimas yra antikos išminčiaus gyvenimo būdas, buvo siekiama surasti konkrečias sąsajas tarp antikos filosofo veikimo ir kalbėjimo (mąstymo). Tarus, kad antikos filosofui pamatinis dalykas yra gyvenimiška veikla, buvo mėginta filosofavimo siekius ir turinius rekonstruoti atsižvelgiant į tos veiklos specifiką. Vartojant postmodernistinius terminus, į Platono dialogus buvo žvelgiama kaip į tai, kas pasakyta, o jų turinius buvo mėginama perskaityti rekonstruojant antikinio sakymo aplinkybes. Minėtuose dialoguose Platonas aiškinosi filosofavimo prigimtį ir paskirtį, todėl neišvengiamai aptarė filosofijai pamatines – būties, pažinimo bei vertybių problemas. Siejant antikos filosofavimą generuojantį sakymą su rapsodiškuoju bylojimu, o Platono samprotavimus su kai kurių ikisokratiškųjų antikos filosofų ištaromis, buvo pelnytos savitos išvados apie platoniškuosius pamatinių filosofijos problemų sprendimus bei antikinio filosofavimo pradžią. Kadangi Platono dialogai buvo interpretuojami išreikštai remiantis postmodernistinėmis nuostatomis, tai taip pat buvo aptarti ir modernistinio mąstymo pradininko Descartes‘o pagrindiniai tekstai – Proto vadovavimo taisyklės, Samprotavimai apie metodą bei Metafiziniai... [toliau žr. visą tekstą] / This is an attempt to read anew the 4th tetralogy of Plato’s dialogues on the soul (Symposium, Phaedrus, The Republic and Phaedo) in the light of the viewpoint that the texts of Greek philosophy appeared not just an outcome of the effort to write down the results of theoretical thinking. In accordance with the view of some historians of philosophy that philosophizing should be treated as a way of life of Greek philosophers, an interrelation between the latter’s acting and talking (thinking) is sought. It is attempted to reconstruct the aims and contents of philosophizing from the point of view that life activity was the fundamental for a Greek philosopher. In the post-modern terms, Plato dialogues are treated as the said (le dit) and their contents are read by means of reconstructing the circumstances of the Greek saying (le dire). Plato made an effort to elucidate the origin and vocation of philosophy in the aforesaid dialogues and consequently dealt with the fundamental problems of philosophy, namely, with the problems of being, knowledge and values. The saying, that presumably generated Greek philosophy, was related to rhapsodic telling while Plato’s reasoning – to the utterances of some pre-Socratic philosophers, thus some original conclusions concerning Plato’s solutions of the fundamental problems of philosophy and the origins of Greek philosophizing are reached. As Plato’s dialogues are interpreted from the position of post-modern thinking, the position itself needs to... [to full text]