Hemodializuojamų ligonių skaičius pasaulyje kasmet auga, dializuojama vis daugiau vyresnio amžiaus ligonių, turinčių sunkią gretutinę patologiją. Todėl tenka dažniau juos stacionarizuoti, didėja finansinė šių ligonių gydymo našta visuomenei. Daugelis pasaulyje atliekamų hemodializuojamų ligonių stacionarizavimą vertinančių tyrimų apima atskiras būkles, kaip anemijos, kaulų ir mineralų metabolizmo sutrikimų reikšmę, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Mes savo tyrime sujungėme dažniausias hemodializuojamiems ligoniams aprašomas komplikacijas, kad įvertintume bendrą suminę jų reikšmę stacionarizavimui. Tai pirmasis tyrimas, nagrinėjantis Lietuvos hemodializuojamų ligonių stacionarizavimo priežastis ir sąlygojančius veiksnius. Taip pat pirmą kartą nustatytos Lietuvos hemodializuojamų ligonių gydymo išlaidos. Perspektyvusis tyrimas atliktas Kauno Medicinos universiteto Nefrologijos klinikoje. Į tyrimą įtraukti visi galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergantys ligoniai, kurie buvo hemodializuoti visuose Kauno krašto hemodializės centruose 5 metų laikotarpiu (2002-2006 metais). Nustatėme, kad hospitalizavimui svarbūs tiek demografiniai veiksniai, tiek gretutinės ligos, tiek kai kurių laboratorinių rodiklių pokyčiai, tiek ir režimo pažeidimai. / Increasing numbers of hemodialysis patients is influenced by growing life expectancy. increasing burden of diabetes and hypertension. Dialysis population becomes older with heavy comorbidities and high risk for hospitalization. Treatment of those patients is a big financial burden for society. So it is necessary to evaluate the predisposing factors for hospitalization and to assess possibilities of ambulatory treatment optimization and reduction of hospitalization rates in hemodialysis patients. Most of the studies in hemodialysis patients investigate hospitalization risk according to separate conditions, like influence of anemia, bone-mineral metabolism, comorbidities and other factors. In our study we tested together most common complications of end stage renal disease in order to evaluate a combined value of various different factors on hospitalization risk and to discriminate the most important ones. This is the first study which examined hospitalizations rates and factors related to hospitalization in Lithuanian hemodialysis population. Also for the first time treatment expenditures of Lithuanian hemodialysis patients were estimated. Prospective study was performed in the Nephrology department of Kaunas University of Medicine. We enrolled all end stage renal disease patients dialysed in the years 2002-2006 in all centers in Kaunas region. In order to reduce hospitalization risk, a contribution of the doctor and the patient is needed as both treatment failure and... [to full text]

Vilija Vainauskaitė, final Master‘s work „ Psychological problems of pacients who are treated from haemodialysis, role of nursing personnel“, Kaunas University of Medicine, Nursing Faculty, Rehabilitation Department, Kaunas, 2005 ( 50 pg). SUMMARY The purpose of this research - to examine psychological and communication problems of patients having terminal kidney insufficiency, who are dialysed at the centre of KMUC, emphasizing the role of staff personnel in the decision of these problems. Methodology - Method of research-anonymous, questionnairing inquest. After explaining the purpose of research, relevance, substantiality, questionnaires were distributed. Investigatives – KMUC Nephrological clinics, the department of dialysis, where the pacients having chronic insufficiency of kidney function are treated by dialysis were chosen for research. Two questionnaires were intended: · one is assigned for dialysed patients trying to compare psychological problems, communication problems of those who were haemodialysed long ago and not long ago. 76 patients participated. · other for general practices nurses, trying to ascertain personnel opinion about dialysed patients, their communication and psychological problems. 14 nurses participated in the research. Results Life of dialysed patients and their families changes very much. Very often dialysed person can‘t work, possibilities of social activity declines. Most of the patients very often are unstable, they are afraid of... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje kasmet daugėja sergančiųjų galutinės stadijos inkstų nepakankamumu. Ši liga yra svarbi medicininė ir socialinė problema, kelianti sudėtingus uždavinius sveikatos priežiūros sistemai. Todėl pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama hemodializuojamų pacientų priežiūrai gerinti: hemodializės kokybei, pacientų mokymui, anemijos ir hipertenzijos kontrolei, mitybai ir panašiai. Todėl ši tema yra ir bus aktuali, kadangi pacientų mokymas yra svarbus visose sveikatos priežiūros įstaigose, o slaugytojo pareiga- mokyti sveikus ir sergančius pacientus. Slaugytojai sveikus pacientus supažindina su ligų profilaktika, o sergančius apmoko teisingai vartoti vaistus, išaiškina gydymo režimą, supažindina su dietos ypatumais, moko prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, sugebėti kontroliuoti ir valdyti ligą. DARBO TEMA- hemodializuojamų pacientų mokymo svarba ligos valdyme. TIKSKLAS- nustatyti mokymo svarbą, hemodializuojamų pacientų ligos valdyme. UŽDAVINIAI: 1. Išanalizuoti slaugytojo vaidmenį mokant hemodializuojamus pacientus. 2. Įvertinti slaugytojo žinias apie ligą ( LIFN ). 3. Įvertinti hemodializuojamų pacientų žinias apie ligą (LIFN ). 4. Nustatyti mokymo apimtį ir kryptis. DARBO METODAI: 1. Teorinė apžvalga; 2. Anketinė apklausa. Tyrimas buvo atliktas VšĮ VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro Dializių ir inkstų transplantacijos, Bendrosios nefrologijos skyriuose ir B.Braun Avitum dializės centre. Tyrime dalyvavo 40 slaugytojų ir 104... [toliau žr. visą tekstą] / Every year the number of patients suffering from end stage renal failure increases both in Lithuania and the world. End stage renal failure is a significant medical and social issue causing a number of complicated goals for the healthcare system. Therefore a lot of attention is being paid towards the improvement of haemodialised patients’ care: quality of haemodialysis, patients’ education, anemia and hypertension control, nutrition etc. It is a relevant issue since patients’ education is important in all healthcare facilities, moreover, a role of nursing staff is to educate healthy and ill people. Nurses help healthy individuals in disease prevention and advise ill patients on how to use medicines correctly, explain about treatment regimes, introduce to important dietary aspects, help to adjust to new life conditions, advise on disease control and management. TOPIC: importance of haemodialised patients‘education in their disease management. PURPOSE: to determine importance of haemodialised patients‘education in their disease management. GOALS: 1. To analyze a role of nursing staff in haemodialised patients‘education. 2. To evaluate the knowledge of nursing staff on chronic renal failure. 3. To evaluate haemodialised patients‘ knowledge on chronic renal failure. 4. To determine the scope and directions of education. METHODS: 1. Theoretical review; 2. Survey. The research has been carried out at the Santariskiu clinic Center of Nephrology, Department of dialysis and kidney... [to full text]

Darbo tema – hemodializuojamų pacientų mokymo programos sukūrimas. Hemodializuojami pacientai turėtų būti mokomi taisyklingos mitybos, arterinio kraujo spaudimo (AKS) reguliavimo principų ir teisingos arterio – veninės (A-V) fistulės priežiūros. Sergantiesiems būtina suteikti psichologinę pagalbą, išmokyti juos pasinaudoti artimųjų parama. Galima daryti prielaidą, kad pradėjus mokyti hemodializuojamus pacientus, gydymo ir slaugos rezultatai bus geresni. Teiginį, kad pacientų mokymas yra nepakankamas, pagrindžia tai, kad nėra sukurtos mokymo programos. Darbo tikslas–ištirti hemodializuojamų pacientų mokymo poreikį ir sukurti hemodializuojamų pacientų mokymo programą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė; Anketinė apklausa; Statistinė duomenų analizė. Tyrimas buvo atliktas 2006m. gruodžio - balandžio mėnesiais. Tiriamųjų apklausa atlikta Klaipėdos Jūrininkų ligoninės nefrologijos ir hemodializių skyriuje ir UAB „Nefrida“ hemodializių skyriuje. Išvados: Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo poreikis yra didelis. Hemodializuojami pacientai informaciją mitybos apribojimų klausimais gavo, ta�����iau pavėluotai t. y. 29 pacientai (51 proc.) informaciją gavo mažiau nei pusė metų iki pirmos hemodializės procedūros. Dauguma pacientų net 47 pacientai (82 proc.) negavo iš šeimos gydytojo informacijos mitybos apribojimų klausimais. Iš dializės skyriaus slaugytojos daugiau nei pusė pacientų t. y. 34 pacientai (60 proc.) gavo informacijos mitybos apribojimų klausimais... [toliau žr. visą tekstą] / It is necessary to teach haemodialysed patients how to take health nourishment,how to regulate blood pressure (BP),how to take appropriate care about arterial-venal fistula. Patients need psychological help,to take family support. Possibly,this teaching will improve rezults of treatment and medical care.Statement,that teaching of such patients is insufficient, is based on the fact ,that there is no training program nowadays. Aims-to examine haemodialysed patient‘s demand of teaching,and to create training program.Methods- analysis of science terature,questionnaire,statistic data evaluation. Questionnaire took place in nefrology and haemodialysis department of Klaipeda Seamen hospital and in haemodialysis department of private clinic „Nefrida“. Conclusions-almost all patients (95 per cent)with chronic renal insufficiency were informed about nutrition limitation.More than half of them (51 per cent)were informed too late-less tan 6 month before first haemodialysis.The vast majority of patients(96,5)state that information about nutrition limitation they get mostly from nephrologist.17,5 of respondents state that such information they get from family doctor. The most of patients (92 per cent) were informed about A-V fistula imprtance and medical care during haemodialysis.Training program of haemodialysed patients was prepared.It consist of flyer,CD record,booklet about limitation in nutrition and A-V fistula care.The training program for haemodialysed patients are based... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti hemodializuojamų pacientų slaugos ypatumus. Metodika. Tyrimo metu Kauno medicinos universiteto klinikų detoksikacijos skyriuje atlikta anketinė tiriamųjų apklausa. Naudotos dvi anoniminės anketos. Viena anketa buvo skirta hemodialize gydomiems pacientams, kita - slaugytojoms. Anketoje pateikti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, nuomonę apie pacientų žinias apie ligą, miegą, prisitaikymą prie pasikeitusio gyvenimo režimo, sveikatos problemų sprendimo būdus, bendravimą su slaugos personalu, jo teikiamą informaciją. Pacientams skirtoje anketoje klausta nuomonės apie jų sveikatą ir jos reikšmę kasdieninei veiklai („Health Survey for Dialysis Patients (SF36)). Apskaičiuojant kiekybinių dydžių vidurkius, po jų nurodytos standartinės paklaidos. Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuteriu, naudojant duomenų analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos paketą. Duomenų skirtumai laikyti reikšmingais, jei reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 54 hemodializuojami pacientai (34 vyrai ir 20 moterų) nuo 21 m. iki 81 m. amžiaus (vidurkis 58,37±2,072 m.) bei 30 slaugytojų moterų nuo 25 iki 50 metų (vidutinis amžius 37,5±1,45 m.). 40,7 proc. pacientų atvykimas į dializės centrą nesukelia jokių problemų, 40,7 proc. kyla sveikatos problemų, o 18,6 proc. patiria finansinius sunkumus. Kuo mažesnis atstumas nuo pacientų gyvenamosios vietos iki dializės centro, tuo mažiau problemų kyla pacientams (p=0,00... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the work: to assess the nursing peculiarities of hemodialysis patients. Methods. The survey of respondents was performed in performing the research at Kaunas University Hospital. Two anonymous questionnaires were applied. One questionnaire was prepared for hemodialysis patients and another for nurses. The questions in the questionnaire were targeted for evaluation of social demographic data of the researched persons, for the analysis of patient knowledge on their illness, sleep, adaptation to the changed mode of life, methods of solving the health problems, communication with the nursing staff and information provided by it. The questionnaire for patients contained questions on their opinion on their health and its meaning to daily activities („Health Survey for Dialysis Patients (SF36)). While calculating the mean values of the quantitative values, the standard deviations are specified next to them. The statistic data analysis was performed by computer, by using the Statistical Package for Social Science software package. The date the difference was disregarded if the meaning level was p<0.05. Results. 54 hemodialysis patients took part in the research (34 men and 20 women) from 21to 81 year age (average 58.37±2.072 years) and 30 nurses - women from 25 to 50 year age (average 37.5±1.45 years). For 40.7 percent of patients their arrival to the dialysis centre causes no problems, 40.7 percent have health problems, and 18.6 percent have financial difficulties. The less... [to full text]

Visame pasaulyje daugėja pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu. Daugiau negu 1 mln. tokių pacientų yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri yra gyvybę gelbstintis gydymas. Gydymas hemodializėmis išlieka dažniausia pakaitinės inkstų terapijos rūšimi visuose pasaulio regionuose. Nežiūrint per paskutinius dešimtmečius įvykusios didelės medicinos pažangos ir pagerėjusios dializių techninės bazės, vis dar išlieka didelis hemodializėmis gydomų pacientų sergamumas bei mirtingumas ir gana prasta gyvenimo kokybė. Jų išgyvenimas nėra vienodas skirtingose šalyse, nes skiriasi valstybių geografiniai, socialiniai ir ekonominiai ypatumai bei sveikatos apsaugos politika. Todėl labai svarbu kiekvienoje valstybėje nagrinėti tokių pacientų išgyvenimą ir išskirti būtent tai šaliai būdingus išgyvenimą lemiančius veiksnius, kad iš esmės būtų galima pagerinti šios didėjančios pacientų populiacijos gyvenimo prognozę ir kokybę. Daugelyje pasaulio valstybių veikia inkstų ligų registrai, renkantys duomenis ir analizuojantys įvairių lėtinių inkstų ligų stadijų dažnį, gydymo būdus, pacientų mirtingumą bei jų išgyvenimą. Lietuvoje kol kas nėra oficialaus inkstų ligų registro, todėl ilgai buvo nežinomi net pagrindiniai demografiniai sergančiųjų galutiniu inkstų nepakankamumu rodikliai. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodializėmis, išgyvenimą bei su juo susijusius veiksnius. Į tyrimą įtraukti visi Lietuvos pacientai... [toliau žr. visą tekstą] / End-stage renal disease is highly prevalent worldwide, with more than 1 million patients undergoing renal replacement therapies, which are a life-saving treatment for such patients. Haemodialysis remains the most common treatment modality in all regions of the world. Despite many technical advances in the medical care and in the delivery of dialysis over the past years, mortality and morbidity of dialysis patients remains persistently high and their quality of life is rather poor. Survival rates differ among countries and registries. International differences in the mortality of dialysis patients are probably related to differences in population demographics, renal disease, lifestyle and socioeconomic status. Therefore, it is extremely important to investigate survival of such patients in each country and to identify characteristic risk factors in order to improve outcomes. In most countries, renal registries are responsible for end-stage renal disease data collection, analysis and reporting. There is no renal registry in Lithuania and regular information about patients on dialysis in Lithuania is not available. The aim of our study was to estimate the survival of patients on chronic haemodialysis in Lithuania and to identify associated risk factors. All patients who started chronic haemodialysis in Lithuania between 1 January, 1998, and 31 December, 2005, were enrolled. For the first time in Lithuania, survival of patients on chronic haemodialysis and associated risk factors... [to full text]

End-stage renal disease is highly prevalent worldwide, with more than 1 million patients undergoing renal replacement therapies, which are a life-saving treatment for such patients. Haemodialysis remains the most common treatment modality in all regions of the world. Despite many technical advances in the medical care and in the delivery of dialysis over the past years, mortality and morbidity of dialysis patients remains persistently high and their quality of life is rather poor. Survival rates differ among countries and registries. International differences in the mortality of dialysis patients are probably related to differences in population demographics, renal disease, lifestyle and socioeconomic status. Therefore, it is extremely important to investigate survival of such patients in each country and to identify characteristic risk factors in order to improve outcomes. In most countries, renal registries are responsible for end-stage renal disease data collection, analysis and reporting. There is no renal registry in Lithuania and regular information about patients on dialysis in Lithuania is not available. The aim of our study was to estimate the survival of patients on chronic haemodialysis in Lithuania and to identify associated risk factors. All patients who started chronic haemodialysis in Lithuania between 1 January, 1998, and 31 December, 2005, were enrolled. For the first time in Lithuania, survival of patients on chronic haemodialysis and associated risk factors... [to full text] / Visame pasaulyje daugėja pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu. Daugiau negu 1 mln. tokių pacientų yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri yra gyvybę gelbstintis gydymas. Gydymas hemodializėmis išlieka dažniausia pakaitinės inkstų terapijos rūšimi visuose pasaulio regionuose. Nežiūrint per paskutinius dešimtmečius įvykusios didelės medicinos pažangos ir pagerėjusios dializių techninės bazės, vis dar išlieka didelis hemodializėmis gydomų pacientų sergamumas bei mirtingumas ir gana prasta gyvenimo kokybė. Jų išgyvenimas nėra vienodas skirtingose šalyse, nes skiriasi valstybių geografiniai, socialiniai ir ekonominiai ypatumai bei sveikatos apsaugos politika. Todėl labai svarbu kiekvienoje valstybėje nagrinėti tokių pacientų išgyvenimą ir išskirti būtent tai šaliai būdingus išgyvenimą lemiančius veiksnius, kad iš esmės būtų galima pagerinti šios didėjančios pacientų populiacijos gyvenimo prognozę ir kokybę. Daugelyje pasaulio valstybių veikia inkstų ligų registrai, renkantys duomenis ir analizuojantys įvairių lėtinių inkstų ligų stadijų dažnį, gydymo būdus, pacientų mirtingumą bei jų išgyvenimą. Lietuvoje kol kas nėra oficialaus inkstų ligų registro, todėl ilgai buvo nežinomi net pagrindiniai demografiniai sergančiųjų galutiniu inkstų nepakankamumu rodikliai. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodializėmis, išgyvenimą bei su juo susijusius veiksnius. Į tyrimą įtraukti visi Lietuvos pacientai... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas: nustatyti veiksnius, susijusius su arterioveninių jung¬čių (AVJ) dializuojamiems pacientams funkcionavimo trukme bei įvertinti jungčių funkcijos monitoravimo naudą jų funkcionavimo trukmei prail-ginti. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti AVJ funkcijos monitoravimo naudą jos funkcionavimo trukmei prailginti. 2. Nustatyti pirmosios hemodializės procedūros atlikimo būdo ryšį su paciento stacionarizavimo trukme. 3. Nustatyti veiksnius, susijusius su AVJ funkcionavimo trukme. 4. Nustatyti centrinės venos kateterio buvimo ir lokalizacijos reikšmę AVJ funkcionavimo trukmei. 5. Įvertinti AVJ „brandinimo“ trukmės ryšį su AVJ funkcionavimo trukme. 6. Įvertinti priešoperacinio kraujagyslių ultragarsinio ištyrimo reikšmę pirminių jungties disfunkcijų išsivystymui bei AVJ funkcionavimo trukmei. DARBO METODIKA Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nefrologijos klinikoje, gavus Kauno regioninio tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. BE 2-20. Dalis duomenų buvo renkama retrospektyviai, naudojant medicinos dokumentaciją, kita dalis informacijos apie pacientų laboratorinių tyrimų duomenis bei HD procedūros parametrus buvo renkama viso tyrimo ei¬goje. Visos AVJ pagal buvo suskirstytos į tris grupes: 1. Istorinė grupė – monitoravimas taikytas nebuvo (187 pacientai, 260 AVJ); 2. Monitoruota grupė – AVJ buvo monitoruojamos nuo pirmosios per ją atliktos HD (29 pacientai, 31 AVJ); 3. Dalinai monitoruota grupė – AVJ naudojamos HD iki 2008 m. gruo-džio 31 d., o vėliau... [toliau žr. visą tekstą] / Patients to be treated with chronic hemodialysis (HD) must have blood vessel connection. There are three types of blood vessel connections: native arteriovenous fistula (AVF), synthetic prosthesis and permanent central venous catheter. Each connection has its strengths and weaknesses. Primary AVF dysfunction occurs in 7.5% of the whole population of patients receiving HD, and in up to 80% of high risk patients (those with diabetes, elderly patients, and women) [Mann et al 2005]. Compared to other blood vessel connections (permanent central venous catheter or synthetic prosthesis) function of properly formed AVF is the longest, and incurs the lowest incidence of infectious and thrombotic complications. All international guidelines on HD procedures recommend native AVF as the method of choice. Formation of blood vessel junctions and treatment of their complications account for up to 20% of all hospitalizations of patients with end stage renal failure in USA [Allon et al 2002], up to 30% in Canada [Mann et al 2005], and up to 25% in Europe [Pissoni et al 2002]. It should be stated that formation of AVF and treatment of their complications are very expensive, and therefore determining the causes of the development of AVF complications and their timely diagnosis and correction are extremely important. Various methods of monitoring of AVF function are used in many European and USA HD centers; however, the most important criterion of early diagnosis of AVF complications has not... [to full text]

Darbe atlikta teorinė gyvenimo kokybės sampratos ir lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų gyvenimo bruožų analizė.Iškelta hipotezė, kad dialize gydomi pacientai blogai vertina visas pagrindines gyvenimo kokybės sritis. Gyvenimo kokybės klausimynu ir interviu pokalbio metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo duomenys apdoroti statistinių programų paketu SPSS Statistics 17.0, Microsoft Excel ir turinio (angl. content) analizės metodu. Tyrime dalyvavo 100 dialize gydomų pacientų, iš kurių 5 pacientai dalyvavo interviu pokalbyje. Empirinėje dalyje nagrinėjamas dialize gydomų pacientų pagrindinių gyvenimo sričių (fizinės sveikatos, psichologinės, socialinių santykių, aplinkos sričių) vertinimas ir gyvenimo kokybės ypatumai. / The work carried out in the theoretical concept of quality of life and chronic renal failure patients living traits analyzed.The hypothesis that dialysis patients bad the quality of life of all the key areas.The quality of life questionnaire and interview techniques interview was conducted with the aim - to investigate dialysis patients quality of life. The data processing of the statistical software package SPSS 17.0, Microsoft Excel, and text content analysis.The study included 100 dialysis patients, of which five patients participated in the interview conversation.In the empirical part of dialysis patients major life domains (physical health, psychological, social relationships, environment areas) Assessment of quality of life features.