Difterija dabar gana retai sutinkama liga, tad siekiant išsiaiškinti šiuolaikinės difterijos epidemiologinius dėsningumus aprašomas šios infekcijos sergamumas 1991-2008 m. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų sergamumo difterija epidemiologinius dėsningumus 1991-2008 metais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti difterijos bendrą sergamumą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse 1991-2008 metais. 2. Aprašyti difterijos epidemiologinius dėsningumus epidemijos laikotarpiu (1992-1997 m.) ir po epidemijos (1997-2008 m.). 3. Įvertinti difterijos nešiotojų dažnį. 4. Aprašyti vakcinacijos būklę Lietuvoje. Tyrimo metodai: panaudoti ULPKC sukaupti duomenys apie sergamumą difterija 1991-2008 m. Duomenys surinkti iš statistinių ataskaitos formų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu WinPepi 9.4. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (&#967;2) kriterijumi ir Fisher‘s tikslusis metodu. Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai: Daugiametė sergamumo dinamika Lietuvoje 1991-2008 m. rodo, jog difterijos valdymui būtinos aukštos skiepijimų apimtys ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų grupėse. Difterijos sergamumo pakilimas kaimyninėse šalyse rodo, kad būtina stiprinti epidemiologinę priežiūrą ir skubiai organizuoti Lietuvos suaugusių gyventojų revakcinaciją. Šiuolaikinei difterijai būdinga: didžiausias sergamumas miestuose ir rajonuose, kurie ribojasi su kaimyninėmis šalimis; Sergamumo vyravimas suaugusių... [toliau žr. visą tekstą] / Diphtheria is now very rare disease, so in order to clarify the epidemiology of modern diphtheria is described the morbidity of infection in 1991-2008 Research aim – evaluate epidemiological regularities of morbidity of diphtheria in Lithuanian population during 1991-2008. Research tasks: 1. Evaluate overall morbidity of diphtheria in Lithuania and neighbouring countries during 1991-2008. 2. Describe epidemiological regularities during epidemic (1992-1997) and after (1997-2008). 3. Evaluate the frequency of carriers. 4. Describe the state of vaccination in Lithuania. Research methods: cumulate data of CDPCC on morbidity of diphtheria in 1991-2008 was used. Data gathered from statistical reports Statistical analysis of data executed using WinPepi 9.4. statistical package. Statistical connection of qaulitative evidence was evaluated based on Chi-square (&#967;2) citerion and Fisher‘s exact test method. Data difference is held statistically significant at p<0,05. Results: Perennial dynamics of morbidity in Lithuania in 1991-2008 shows that to control diphtheria high vaccination rates are necessary not only in children but adult groups as well. The rise of morbidity of diphtheria in neighbouring countries shows that it is vital to strengthen epidemiological surveillance and organize fast a re-vaccination of adult population of Lithuania. Specific to contemporary diphtheria are following: highest rates of morbidity in cities and districts that borders neighbouring countries... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti Vilniaus miesto poliklinikose dirbančių medicinos darbuotojų 2002 - 2003 m. sergamumą, dėl kurio laikinai netenkama darbingumo. Darbo uždaviniai : 1. Palyginti Vilniaus miesto poliklinikų medicinos darbuotojų laikino nedarbingumo rodiklius su visos Lietuvos dirbančiųjų laikino nedarbingumo rodikliais. 2. Išaiškinti Vilniaus miesto poliklinikų medicinos darbuotojų sergamumo skirtumus tarp: a) vyrų ir moterų; b) skirtingo amžiaus darbuotojų; c) gydytojų ir slaugytojų. 3. Išaiškinti sergamumo sezoniškumą. Metodika. Darbe analizuojamas poliklinikose dirbančių medikų 2002 – 2003 m. sergamumas, dėl kurio laikinai netenkama darbingumo. Nedarbingumo atvejai ir jų trukmė, išrašyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduodamų nedarbingumo lapelių, buvo gauti VU MF Visuomenės sveikatos institute. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel 2003 bei WinPepi programomis. Standartizuoto sergamumo santykis apskaičiuotas tiesioginio standartizavimo metodu, standartizavus pagal amžių. Sergamumo priklausomybė nuo lyties, amžiaus, specialybės įvertinta chi kvadrato (&#967;²) ir Stjudento (t) kriterijais, palyginus grupių sergamumo rodiklius, laikant skirtumą statistiškai reikšmingu, jei p<0.05. Rezultatai ir išvados. Standartizuoti Vilniaus miesto poliklinikų medicinos darbuotojų sergamumo rodikliai buvo 45,6 atvejai ir 591,8 nedarbingumo diena 100-ui dirbančiųjų. Tai 1,2 karto viršijo visos Lietuvos dirbančiųjų rodiklius pagal atvejų skaičių ir 1,5 karto pagal... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to analyze the medical employees sickness absence in Vilnius outpatient clinics in 2002- 2003. Methodology. Analyzing the medical employees sickness absence in outpatient clinics in 2002- 2003 the cases of sickness and sick leaves were taken down from the sick notes of health care institutions in the Public Health Institute of Medical Department of Vilnius University. The statistical analysis of data was performed in MS Excel 2003 and WinPepi programs. To find out the standardized sickness correlation the direct standardization method was used. It was standardized according to the age. The sickness dependence upon the sex, age and profession was evaluated according to chi-squared test and Student's test. Comparing the indexes of sickness in the age groups the difference was concerned to be important if p< 0,05. The results and conclusions. The standardized sickness indexes of medical staff in Vilnius outpatient clinics were 45, 6 cases and 591, 8 sick leave day to 100 workers. Comparing to all Lithuanian workers it was 1, 2 time more according to number of cases and 1,5 time more according to duration (p< 0,001). The diseases of respiratory system (45% of all cases), cardiovascular system (10%), skeleton- muscle system (9,5% ) were prevailing among the medical staff. The sickness indexes of medical women were 49,6 cases and 564,6 sick leave day to 100 workers. Medical women fall ill 1,9 times more and 1,7 times longer than medical man (&#967;²=9,913, p=... [to full text]

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas susirgimas yra viena opiausių moterų sveikatos problemų, tikslinga apžvelgti krūties vėžio epidemiologinę situaciją Lietuvoje 1978–2007 metų laikotarpiu. Vėžio registro sukaupti duomenys naudoti sergamumo, mirtingumo ir išgyvenamumo analizei. Sergamumo ir mirtingumo tendencijoms tirti bei jų pokyčių kryptims vertinti naudota logaritminė tiesinės regresijos lygtis. Vertinant moterų, susirgusių krūties vėžiu, penkerių metų išgyvenamumą naudotas Kaplano-Meierio metodas, o išgyvenamumo palyginimui - log-rank testas. Nustatyta, kad nuo 1978 iki 2007 metų moterų sergamumas krūties vėžiu augo kasmet po 3,03 %, be to jis yra susijęs su amžiumi – sergamumo rodikliai didėjo 50-64 m.(kasmet po 2,68 %) ir 65-75 m. amžiaus grupėse (kasmet po 1,63%), tuo tarpu mažėjimo tendencijos stebimos tarp 35-49 m. bei 75 metų bei vyresnių pacienčių (atitinkamai kasmet po 1,78% ir 3,43 %). Sergamumas ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu turėjo tendenciją didėti: sergamumas I stadijos vėžiu nuo 1992 m. kasmet didėjo po 13,13 %, II stadijos - po 3,19%. Sergamumas I ir II stadijos krūties vėžiu didėjo visose amžiaus grupėse. Vėlyvųjų stadijų bendras moterų sergamumas krūties vėžiu mažėjo: III stadijos nuo 1997 m. kasmet po 3,85%, IV stadijos nuo 1994-ųjų - po 1,26%. Sergamumo vėlyvų stadijų krūties vėžiu mažėjimas buvo stebimas 50-64 m. (III ir IV stadijos) bei 65-74 m. (IV stadija) amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Breast cancer is the most common cancer among females in Lithuania and in the other developed countries. Given the fact that this cancer is one of the most pressing health problem for females, it is appropriate to review the epidemiological situation in Lithuania during the period 1978-2007. Cancer registry data was used to analyse incidence, mortality and survival rates. Incidence and mortality trends were evaluated using log-linear regresion model. The the five-year survival rates were calculated by Kaplan-Meier method, the log-rank test was used for comparison of survival differences. From 1978 to 2007 female breast cancer incidence increased annually by 3.03%. By age the incidence rate increased in 50-64 age group (year on year to 2,68%) and in 65-74 age group (1,63% each year after), while the downward trend was observed in females in age groups 35-49 years and 75 years and older (accordingly each year to 1,78% and 3,43%). Early-stage breast cancer incidence rates were increasing: incidence of stage I breast cancer from 1992 year was increasing by 13,13%, stage II by 3,19 % annually. Incidence of stage I and II breast cancer has increased in all age groups. The late stages breast cancer incidence decreased: stage III breast cancer incidence started to decrease since 1997 by 3,85% and stage IV since the 1994-th year by 1,26%. Downward trend was observed in age groups 50-64 years (stage III and IV) and 65-74 years (stage IV). Mortality from breast cancer in 1978-2005 year... [to full text]

SANTRAUKA PLAUČIŲ VĖŽIO MORFOLOGINIŲ FORMŲ PAPLITIMO POKYČIAI, LYČIŲ SERGAMUMO BEI IŠGYVENAMUMO SKIRTUMAI LIETUVOJE Įvadas. Plaučių vėžys yra dažniausia piktybinio vėžio forma ir pirmaujanti iš mirties priežasčių šiuo metu pasaulyje. Tarp vyrų didžiausias sergamumas stebimas Europoje (ypač Rytų Europoje) ir Šiaurės Amerikoje, tarp moterų – Šiaurės Amerikoje ir Europoje (ypač Rytų Europoje). Plaučių vėžys sukelia daugiau mirčių nei kiti dažnai nustatomi piktybiniai navikai (žarnyno vėžys sukelia 48 100 mirčių, krūties vėžys – 40 000 mirčių, prostatos vėžys – 30 200 mirčių). Kiekvienais metais maždaug 1 milijonas žmonių pasaulyje miršta nuo plaučių vėžio. Tyrimo tikslas – išnagrinėti moterų ir vyrų sergamumą plaučių vėžiu ir dinamiką, nustatyti plaučių vėžio klinikinių bei patologinių parametrų, išgyvenamumo skirtumus tarp moterų ir vyrų. Uždaviniai: 1. Atlikti plaučių vėžio sergamumo kitimų analizę ir nustatyti rizikos diferenciaciją pagal amžių, lytį 1996 – 2005 m. laikotarpyje. 2. Ištirti plaučių vėžio histologinių tipų paplitimą tarp vyrų ir moterų skirtingo amžiaus grupėse. 3. Ištirti ir palyginti plaučių vėžio išgyvenamumo skirtumus tarp lyčių atsižvelgiant į klinikinius bei patologinius parametrus. Metodika. Vyrų ir moterų sergamumo skirtingų morfologinių formų plaučių vėžiu Lietuvoje duomenys standartizuoti pasaulio populiacijai, naudojant tiesioginės standartizacijos metodą, pateikiami 95 proc. jų pasikliautiniai intervalai. 1996 – 2005 m. laikotarpyje sergamumas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY INCIDENTE VARIATION OF LUNG CANCER MORPHOLOGICAL FORMS, GENDER MORBIDITY AND SURVIVAL DIFFERENCES IN LITHUANIA The Importance of the Investigated Subject. Lung cancer is currently the most frequent form of malignant disease and the leading cause of cancer deaths in the world. In men the highiest incidences are observed in Europe (especially in Eastern Europe) and North America, in women – in North America and Europe (especially in Northern and Western Europe). Lung cancer causes more deaths than the other most frequent cancers (colon cancer, 48,100 deaths; breast cancer, 40,000 deaths; and prostate, 30,200 deaths). Each year approximately 1 million people world-wide die of this disease. The Aim of the Investigation. Is to explore incidence and dynamics of lung cancer in males and females, identify clinical, pathological parameters, survival differences among gender. The Tasks of the Investigation. 1. To fulfill analysis of lung cancer variation and estimate risk differences by age, gender 1996 – 2005 y. period. 2. To explore incidence of histological types among males and females by different age group. 3. To explore and compare survival differences of lung cancer among gender by clinical and pathological parameters. Methods Male and female age-standardised incidence rates were estimated and 95 % confidence intervals represented. Incidence was analyzed in five age groups (&#8804;39, 40 – 49, 50 – 59, 60 – 69 and &#8805; 70 years).in 1996 – 2005 period. Incidence was... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje poreikis informacijai didėja sulig kiekviena diena, o ypač- kartografinei informacijai. Todėl suprantama, kad teminio kompleksinio kartografavimo svarba yra neabejotina, nes atlasą galime laikyti kartografine enciklopedija, kurioje įmanoma rasti visą reikiamą informaciją. Vykstant globalizacijos procesams pasaulyje, žinios apie aplinkos kokybę, aplinkos kokybės ir žmogaus sveikatos būklę ir ryšį, žmogaus sveikatą, sveikatos apsaugą yra labai svarbios. Atsižvelgus į atlaso aktualumą, informacinę bazę šiems žemėlapiams sudaryti, bei medicininių geografinių žemėlapių trūkumą Lietuvoje, baigiamajame magistriniame darbe gvildenami medicininio geografinio atlaso (projekto) sudarymo ypatumai. Remdamasi bendraisiais atlasams keliamais reikalavimais autorė savo darbe nusako: - atlaso paskirtį, formatą, šaltinius ir kitas nuostatas; - žemėlapių turinį pagal skyrius; - tekstinės atlaso dalies turinį ir struktūrą; - autorinių darbų organizavimo ir technologijų planavimą. Skaitytojams pateikiama būsimo medicininio geografinio atlaso (projekto) teminių žemėlapių struktūra ir kompanavimo maketas. Dėmesys kreipiamas į skyrių parinkimo ir mastelių nustatymo ypatybes, makete esančių komponuočių pavyzdžius. Pabaigoje autorė aprašo sudarytus kartografinius kūrinius, jų vaizdavimo metodus ir formas. / Society needs for information , especial for cartographical information, grow’s every day. Therefore, the importance for integrated thematic mapping has no doubts, because atlas is like the cartographical encyclopeadia holding inside all information we need. Knowledge of environmental quality, human health and health service are significant. Considering to atlas relevance, information base for mapping and geographical health atlas deficiency in Lithuania, the peculiarities of geographical health atlas project being analysed. Following general requirements the authoress specifying the main purpose of the atlas, it’s format, materials and ect.; maps content by sections; content and structure of the text; authorship and technology planning. Authoress gives the structure and paste-up composition of thematical maps. The main attention is direct to section and scale selection, variations of paste-up compositions. At the end is the describtion of made cartographical methods and forms.

Darbo tema: Gydytojų sveikatos ir ją lemiančių veiksnių vertinimas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Šio tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos gydytojų subjektyvią sveikatą ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimu siekiama nustatyti Lietuvos gydytojų savo sveikatos vertinimą, jaučiamus sveikatos sutrikimus, sergamumą, psichologinę sveikatą, gydytojų požiūrį į atliekamą darbą ir pasitenkinimą finansine padėtimi pagal lytį, amžių, specialybę, darbovietę ir šeimyninę padėtį. Metodika: Tyrime dalyvavo didžiųjų Lietuvos miestų ir apskričių ligoninių ir poliklinikų gydytojai, apklausos dieną buvę darbe ir sutikę dalyvauti. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti, atliktas momentinis (paplitimo) epidemiologinis tyrimas, kuris atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu, naudojant PSO gyvenimo kokybės klausimyną. Iš viso analizuojamos 377 anketos (88,7 proc. visų numatytų apklausti gydytojų). Didžioji dauguma respondentų – 292 (77,5 proc.) buvo moterys, 85 (22,5 proc.) – vyrai; 149 apklausoje dalyvavusių gydytojų dirbo ligoninėse ir 218 – poliklinikose. Tiriamųjų amžius nuo 26 iki 70 metų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 17,0 versijos statistiniu duomenų analizės paketu ir WinPepi programa. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, panaudotas Fišerio tikslusis (F) ir Chi-kvadrato (x2) kriterijus. Tyrimo rezultatai ir išvados: Daugiau kaip pusė tiriamų gydytojų savo sveikatą vertino gerai ir buvo ja patenkinti. Turintys sveikatos sutrikimų nurodė apie 70 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of assignment: Evaluation of physicians health and factors affecting health. The present study object and tasks: The present study was conducted to estimate subjective health and factors affecting Lithuanian physicians health. To achieve study task it is try to establish own health estimation, sense of health disorder, sickness rate, psychological health of Lithuanian physicians and their point of view to work performance, satisfaction of their financial position according to sex, age, speciality, working place and marital status. Method: Physicians from biggest Lithuanians towns and districts hospitals and outpatient clinics took part in present study, those who the day of questioning was at work place and agreed to participate in research. To achieve the research object and tasks was carried out instantaneous (spreading) epidemiological investigation. Research done by using an anonymous form, using WHO life quality questionnaire. All together analysed 377 forms (88,7 % of all foreknow examined doctor’s). The participants consisted of – 292 (77,5 %) females and 85 (22,5 %) males.149 participants has been working in the hospitals and 218 – outpatient clinics. Participants age from 26 to 70 years. Statistic data analysis was done by using SPSS 17.0 version statistic data analysis packet and WinPepi program. Qualitative signs statistic connection was estimated by using Fischer exact (F) and Chi-square (x2) criterion. Present study findings and conclusions: More than... [to full text]

Tyrimo tikslas – aprašyti bendruosius virusinių hepatitų, ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų dėsningumus ir įvertinti HAV, HBV, HCV infekcijos paplitimą neatlygintinų kraujo donorų, duodančių pirmą kartą kraują, populiacijoje. Metodika. Tyrimui vykdyti gautas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas. Atlikta pirmą kartą neatlygintinai duodančių kraujo donorų anoniminė anketinė apklausa VŠĮ Nacionaliniame kraujo centre. Imunofermentiniu metodu buvo nustatomi: anti-HAV ir anti-HCV, anti-HBcor, anti-HBs, HBsAg. Nukleino rūgščių amplifikacijos testas taikytas HBV DNR ir HCV RNR nustatymui. Įvertinant ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų ir virusinių hepatitų tendencijas buvo taikytas Mantel‘io testas ir paprastoji tiesinė regresija. Virusinių hepatitų serologinių žymenų paplitimas išreiškiamas procentais, įverčio tikslumui įvertinti apskaičiuotas pasikliautinis intervalas (PI) 95%, kategorinių duomenų analizei panaudotas &#967;² testas ir Fišerio tikslusis testas. Rizikos veiksnių įtaką vertinta taikant binarinę logistinę regresiją. Duomenų suderinamumui vertinti pasirinktas Hosmer‘io-Lemeshow‘o &#967;2 suderinamumo kriterijus. Vertinant, kaip modelio teoriniai dydžiai atitinka realiuosius, naudotas Cox’o ir Snell’o kriterijus, klasifikacinė analizuojamų požymių lentelė. Veiksnių įtaka įvertinta panaudojant šansų santykį su 95 % PI. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p &#8804; 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 200 kraujo donorų. Analizei... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to describe epidemiology of the viral hepatitis A, B, C, HIV and other sexually transmitted infections (STD) and to estimate prevalence of HAV, HBV, HCV infections among first time non-remunerated blood donors population. Methodology: The study received approval from Vilnius Regional Biomedical Research Ethics Committee. First time non-remunerated blood donors participated in anonymous questionnaire survey in NGO National Blood Center. For anti-HAV, anti-HCV, anti-HBs, anti-Hbcor and HBsAg detection was used immunoenzyme method and for HBV DNR ir HCV RNR - nucleic acid amplification test. The Mantel trend test and linear regression method was used to evaluate the trend of viral hepatitis, HIV and other sexually transmitted infections. The prevalence of viral hepatitis serological markers was expressed in percentage points, the precision was evaluated at the confidence intervals (CI) of 95%, the comparison of categorical data was made using &#967;2 test and Fisher‘s exact test. For data analysis the following tests were used: for the risk factors – binary logistic regression; goodness of fit – Hosmer-Lemeshow &#967;2 test; Cox and Snell R Square, Classification Table. The statistical significance level p &#8804; 0.05. Results: A total of 200 respondents haven been interviewed. Only 188 first time non-remunerated blood donors were selected for further analysis. Respondents minimum of age was 18 and maximum - 52 (Mean=22,6; Med=20,0), 47,9 % (n=90) of them were males, 52,1... [to full text]

Darbo tikslas: Išanalizuoti sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis Kauno mieste 2002 – 2007 metais ir nustatyti sąsajas tarp sergamumo oro – lašinėmis infekcijomis ir imunoprofilaktikos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti oro - lašinių infekcijų (tymai, epideminis parotitas, skarlatina, raudonukė, virusinis meningitas, infekcinsu meningokokas, vėjaraupiai) pasiskirstymą įvairiose amžiaus grupėse Kauno mieste 2002-2007 metais. 2. Palyginti sergamumo kai kuriomis oro- lašinėmis infekcijomis kitimą Kauno mieste 2002 – 2007 metais. 3. Nustatyti sąsajas tarp sergamumo oro – lašinėmis infekcijomis ir imunoprofilaktikos. Metodika: Informacija apie sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis gauta iš Kauno visuomenės sveikatos centro. Duomenys apie sergamumą oro-lašinėmis infekcijomis paimti iš Kauno visuomenės sveikatos centro kompiuterinės duomenų bazės ULISAS (užkrečiamųjų ligų informacijos ir statistinės apskaitos sistema). Taip pat buvo naudojamasi 2002-2007 metų mėnesinėmis, pusmetinėmis ir metinėmis atskaitomis. Duomenys apdoroti ir išanalizuoti naudojantis statistine programa SPSS 16. Skaičiuotas vidurkis, SD, PI. Duomenys pateikiami absoliučiais skaičiais ir procentais. Buvo skaičiuojami sergamumo rodikliai 10 000 gyventojų. Rezultatai: Sergamumo pagal amžiaus grupes analizė parodė, kad rečiausiai sirgo 13 – 18 metų vaikai, o dažniausiai – 3-6 metų. Susirgimai vėjaraupiais sudaro didžiausią dalį visų oro – lašinių infekcijų - 80,1 proc. (be ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyse morbidity of air-born infections in Kaunas city in 2002–2007 and to assess links between morbidity of air-born infections and immunoprophylaxis. Tasks of the study: 1. To assess prevalence of air-born infections (measles, mumps, scarlatina, rubella, viral meningitis, infectious meningococcus, varicella) in various groups of age in 2002–2007 in Kaunas city. 2. To compare trends of some air-born infections in Kaunas city in 2002–2007. 3. To assess links between air-born infections’ morbidity and immunoprophylaxis. Method: Information about morbidity of air-born infections is got from Kaunas Public Health Center. Data of air-born infections’ morbidity is taken from data basis ULISAS (a system of communicable diseases information and statistical accounting). Also, the monthly, half-yearly and annual records of the years 2002–2007 were used. Data was archived and analyzed by using the statistical programme SPSS 16. An average, SD, PI were counted. Results are submitted in total numbers and percents. Morbidity was calculated to 10000 population. Results: The analysis according to the age groups showed, that children of 13–18 years old were ill most rarely and most frequently – children of 13–16 years old. Ailment of chickenpox makes the biggest part of air-born infections – 81 % (without Acute upper airway infections and influenza), ailments of rubella were registered least – 0,2 %. Of 10698 ill cases, 67 diseases (0,63 %) were registered after... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti Klaipėdos m. moksleivių sergamumą profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis ir moksleivių bei jų tėvų požiūrį į profilaktinių apžiūrų kokybę. Tyrimo metodika. Tyrimui atrinktos šešių Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo vidurinių, mokyklų vienuolika 7-tų ir dešimt 10-tų klasių .Moksleivių sergamumas tirtas remiantis 2008 m. profilaktinių patikrinimų ataskaitomis, sudarytomis mokyklų visuomenės sveikatos specialistų pagal sveikatos pažymėjimą (forma Nr.027-1/a). Atlikta atrinktų klasių moksleivių (n=430) ir jų tėvelių (n=341) anoniminė anketinė apklausa. Duomenys analizuoti kompiuterine SPSS 13.0 versijos programos pagalba, lyginant sergamumo ir profilaktinių apžiūrų kokybės kintamuosius pagal c2 kriterijų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05 Rezultatai. Iš 90,2 proc. pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių 16 proc. buvo sveiki. Tarp kitų vyravo širdies kraujagyslių, regos, skeleto-raumenų, kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimai. Beveik du trečdaliai (60,7 proc.) mokinių sveikatos patikrinimų kokybę įvertino kaip paviršutiniškai atliekamą sveikatos patikrą. Ne visiems mokiniams buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, tikrinamas regėjimas, klausa, laikysena, atliekamai kraujo ir šlapimo tyrimai, ne visi tikrino dantis, esant sveikatos sutrikimams ne visiems buvo teikiamos rekomendacijos. 39,5 proc. mokinių savo sveikatą įvertino kaip visiškai sveikas ir 52,3 proc. mokinių - pakankamai sveikas. Į mokyklos visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Objective. To asses the schoolchildren morbidity of Klaipeda town according to the data of preventive health checkups and the schoolchildren and their parents’ attitude towards the quality of preventative checkups. Methods. Schoolchildren’s morbidity was tested on the basis of 2008 preventative checkup reports, which were performed by the school public health workers (form Nr. 027-1/a). The study was conducted in eleven seventh forms and in ten tenth forms. Schoolchildren (n=430) and their parents (n=341) were asked to fill in an anonymous questionnaire. The data was analyzed using SPSS computer program by comparing the variable of morbidity and the quality of preventative checkups according to c2 criteria. The data difference was considered as statically significant when p<0.05. Results. 90.2 % of schoolchildren checked their health. 16 % out of them were healthy. The rest of the respondents experienced cardio vascular, vision, skeletal-muscular, respiratory and nervous system disorders. About one third (60.7%) of schoolchildren described preventative checkups as very superficial health examination. Not all schoolchildren had their blood pressure checked, their eyes and hearing tested, posture and their teeth examined, blood and urine tests made. Not all schoolchildren receive recommendations in case they have any health disorders. 52.3 % of schoolchildren perceived themselves as quite healthy and 39.5% of schoolchildren regarded themselves as completely healthy and they... [to full text]

Disertacijos tikslas yra įvertinti Kauno m. 25-64 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, medicinos pagalbos ir trumpalaikio bei ilgalaikio išgyvenimo pokyčius 1996 m. bei 2003-2004 m.: išanalizuojant 25-64 metų Kauno m. gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, mirštamumo nuo ūminio miokardo infarkto ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklių pokyčius 1996-2004 m.; įvertinant medicinos pagalbos apimtį bei ypatumus Kauno m. 25-64 metų gyventojams, ištiktiems ūminio miokardo infarkto, 1996 m. bei 2003-2004 m.; nustatant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, trumpalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m.; įvertinant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, ilgalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m. / The aim of dissertation is to evaluate the trends in morbidity of acute myocardial infarction, medical care and the short term and long term survival in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004: to analyze the trends in the rates of morbidity of acute myocardial infarction, lethality from acute myocardial infarction and mortality from ischemic heart disease in Kaunas population aged 25-64 years from 1996 to 2004; to evaluate the extent and peculiarities of medical care provided for Kaunas population aged 25-64 years, who experienced acute myocardial infarction, in 1996 and in 2003-2004; to determine the short term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004; to evaluate the long term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004.