Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]