Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą. / This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.