Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text]

В украинской современной социальной сфере наблюдается тенденция развития в направлении демократии. Эта тенденция, как и любое изменение мира, не могло не отразится в сфере искусства, причем образцом, как и для социальной сферы, так и для искусства является Европа. Но переход не может осуществиться сразу от одной системы ценностей к другой, для этого перехода требуется трансформация общества и ценностей, искусство в данном случае выступает катализатором таких процессов. Данные четыре художника создают объеты, которые несут пропагандистский характер и их концепции затрагивают сложивщиеся в данный момент в Украине политические и социальные проблемы. Трансформация в выбранных работах современных украинских художников является объектом исследования данной работы. / Ukrainos šiuolaikinėje socialinėje sferoje pastebima vystymosi demokratijos link tendencija; ši tendencija kaip ir bet kuri pasaulio kaita negalėjo neatsispindėti ir meno sferoje, kurioje pavyzdžiu kaip socialinei sferai taip ir menui yra Europa. Bet perėjimas iš vienos vertybių sistemos į kitą negali įvykti iškart, šiam perėjimui reikia visuomenės ir vertybių transformacijos; menas šiuo atveju reiškiasi kaip tokių procesų katalizatorius. Transformacija šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbuose yra šio darbo tyrimo objektas. / In Ukrainian modern social sphere there is a trend of development towards democracy. This trend , as well as any change in the world , is reflected in art. Europe could be a good example for both. But transition from one value system in to another can not occure immediately, as transformation of society and its values is required. Art, in this case, acts as a catalyst for such process. Transformation in the works of modern Ukrainian artists is research object of this work.

Magistriniame darbe „Šiuolaikinė socialinė valstybė“ nagrinėjamas socialinio valstybingumo principo įtvirtinimas ir jo realizavimas pozityviųjų (socialinių) teisių užtikrinimu Lietuvoje, atsižvelgiant į šiuolaikinės socialinės valstybės doktriną. Tokiu būdu siekiama patvirtinti darbo hipotezę, jog Lietuva veikia pagal socialinio valstybingumo principą ir užtikrina socialines teises. Magistriniame darbe atskleidžiama šiuolaikinės socialinės valstybės samprata, socialinio valstybingumo principo bendrieji požymiai doktrinoje. Socialinio valstybingumo principas nagrinėjamas pagal jo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimus. Tai leidžia pateikti socialinio valstybingumo formalaus neįtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, socialinės valstybės oficialiosios doktrinos neišplėtojimo problemas. Darbe nagrinėjamas socialinių teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Socialinių teisių pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) užtikrinimo prisiimtiems įsipareigojimams tyrime nurodomi bendrieji socialinių teisių užtikrinimo duomenys bei nagrinėjami kai kurių konkrečių socialinių teisių užtikrinimo neatitikimai įsipareigojimams. Tai leidžia iš dalies atskleisti socialinio valstybingumo principo realizavimą Lietuvoje. / The consolidation of the principle of the social statehood and its realization to assure positive (social) rights in Lithuania are analysed on the strength of the doctrine of the modern welfare state in the master’s work “The modern welfare state”. That is intended to confirm the working hypothesis that Lithuania operates according to the principle of social statehood and assuring social rights. The objective of this article is to reveal the conception of the modern welfare state and general features of the principle of social statehood in the doctrine. The principle of the social statehood is analysed according to its consolidation in the Constitution of the Republic of Lithuania and explanations of the Constitutional Court of Lithuania. That allows to give the problems of the formal disconsolidation of the social statehood in the Constitution of the Republic of Lithuania, the disamplification of the official doctrine of the social state. The consolidation of the social rights in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the instruments of international law is analysed in this paper. The general data of assurance of social rights are shown in the research of social rights under the assurance of the European social chart (revised) to undertaken obligations. That allows partly to reveal the realization of the principle of the social statehood in Lithuania.

Magistro baigiamojo darbo objektas – verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygos išleistos 2001-2005 m. Lietuvoje (klasikinė ir šiuolaikinė proza, skirta vaikams ar paaugliams, nėra šio darbo tyrimo objektas). Darbo tikslas – išanalizuoti koks buvo verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos repertuaras 2001-2005 m. laikotarpyje ir nustatyti kokie veiksniai įtakojo šio literatūros žanro repertuaro formavimą. Darbo uždaviniai: apibrėžti klasikinės ir šiuolaikinės prozos sąvokas; išanalizuoti kokią dalį užima verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygų leidyba Lietuvos knygų rinkoje; išanalizuoti kokie leidėjai leido didžiąją verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos leidinių dalį; išanalizuoti klasikinės ir šiuolaikinės prozos repertuarą ir nustatyti vyravusias leidybos tendencijas bei jas įtakojusius veiksnius; išanalizuoti verstinės klasikinės ir šiuolaikinės literatūros serijų leidybą; išanalizuoti ir nustatyti geriausiai perkamų autorių ir knygų sąrašą. Naudojantis specialiuoju knygotyros bibliografiniu metodu, atlikus pasirinktų leidėjų, kurie išleido didžiausią verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos leidinių dalį, apklausą interviu būdu, taip pat išanalizavus papildomą surinktą informaciją apie išleistas verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygas, prieita išvados, kad 2001-2005 m. laikotarpyje didėjo ne tik VKŠ literatūros knygų leidybos apimtys, bet ir jos dalis visos grožinės literatūros ir verstinės grožinės literatūros pasiūloje. Pastebėta... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Mastre‘s degree work – translated classical and contemporary literature published during the period of 2001 – 2005 in Lithuania (classical and contemporary literature dedicated for children and juveniles is not the object of this work). The aim of this work – to analyse the repertoire of translated classical and contemporary literature of the 2001 – 2005 period and determine the main factors, which made the impact for the repertoire formation of the aforementioned literature genre. The goals of the work – to determine the terms of classical and contemporary literature; to analyse what is the share of translated classical and contemporary literature publishing in Lithuanian books market; to analyse which publishers published the biggest share of translated classical and contemporary literature; to analyse the repertoire of classical and contemporary literature and determine the main publishing tendencies and the factors, which made the impact on them; to analyse the series publishing of translated classical and contemporary literature; to analyse and determine the list of the best selling authors and books. After using the special bibliographical research method, having interviews with publishers, which published the biggest share of translated classical and contemporary literature and also analysing additionally gathered information on published translated classical and contemporary literature, it was come to the conclusion, that during the period of 2001 –... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė darbo jėgos emigracija. Įvertinęs emigracijos mastą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, kad emigracija yra didžiausia nekarinė grėsmė Lietuvai. Ypač jaučiamos demografinės pasekmės - kiekvienais metais išvyksta labai daug žmonių, o tai gali ženkliai atsiliepti ekonominiam šalies augimui. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva viena pirmaujančių pagal emigracijos mąstą šalių Europoje. Daugiausiai išvyksta jauni žmonės, o pagrindinėmis išvykimo priežastimis laikytinas darbo vietų stygius bei nedideli atlyginimai. Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams viešoje erdvėje išaugo apie 2005 - 2006 m. Tai paskatino valstybę imtis nuoseklesnio migracijos politikos formavimo ir 2006 m. pabaigoje emigracijos problema pateko į politinę darbotvarkę. Lietuvos viešoji politika migrantų atžvilgiu jau praėjo keletą etapų, tačiau tiesioginė valstybės politikos įtaka išvykusiųjų grįžimui buvo labai maža. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad sėkmingos politikos pagrindas yra sistemingas šalies vidaus problemų sprendimas, o būtent išvykusiesiems skirtos programos turi atlikti daugiau pagalbinę funkciją. Jiems turi būti sudaromos galimybės gauti išsamią informaciją bei kompetentingą pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į emigrantams itin svarbių klausimų sprendimą. / After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Emigration is considered to be the most important non-military threat to Lithuania. It has considerable negative influence on demography, also it may have an impact for long term growth. Statistics shows that Lithuanians one of most migratory peoples in Europe. And in fact, mass emigration is nothing new in the country where waves of migrants have been leaving for centuries. Mostly common emigrants are young people. Unemployment and wage differentials between Lithuania and destination countries are the main pushing factors. Most emigrants leave Lithuania due to the lack of jobs and low salaries. Because of this, people don’t feel the motivation to work in Lithuania and decide to emigrate in order to get financial independence. The qualitative research results have revealed that the foundation for successful politics is to systematically solve internal problems, while the programs for those abroad should perform a helping function only, by providing the people with a thorough information and competent help. The most important emigrants’ problems should also be addressed.

1. Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. 2. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. 3... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Taking guidance from the paradigm of interpretative anthropology and basing on three perspectives – the role played by the researcher, research participants, and sociocultural context in the creation of evil eye construct – the doctoral dissertation has determined the representation of contemporary Lithuanian evil eye complex. In order to demonstrate a wide variety of individual attitudes and notions the present work highlights the intersections and interactions of differing opinions, stressing the continuous creative process due to which a flexible and vague construct emerges. It enables evil eye believers to express a multitude of various meanings and personal experiences for the purpose of interpreting their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and general lack of fortune. 2. In contemporary Lithuania, the evil eye complex manifests itself as a homogeneous multifaceted cultural construct, the creation of which involves people differing in terms of gender, age, profession, and education. However, from the point of view of gender, the evil eye representation is not balanced. Females express and stress the idea of evil eye more intensively than males. The hypothesis that females in contemporary Lithuania, compared to males, learn about the destructive power of eyes sooner and are better informed about the evil eye was corroborated. Basing on the existing data it is possible to contend that the idea of evil eye is more important to females than... [to full text]

1. Evil eye participates in the daily life of people of contemporary Lithuania in spite of urbanisation or achievements in the area of medicine and science. A homogeneous yet at the same time very elastic construct of the evil eye helps evil eye believers to interpret their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and lack of luck or fortune. 2. As a cultural construct, the contemporary Lithuanian evil eye complex may be characterised by flexibility, vagueness, dynamism, and a wide variety of forms of its representation. Developed perpetually in the processes of social and reflexive interactions, the evil eye representation in contemporary Lithuania undergoes endless modification, remaining, however, stable and resistant to changes. 3. In contemporary Lithuania, the fear of evil eye features not only among elderly people with relatively lower levels of schooling and livelihoods mostly connected with agriculture. The younger generation adopts the traditional notion of evil eye, enriching it with the elements of popular culture. 4. In contemporary Lithuania, the evil eye representation is not balanced from the point of view of gender. The idea of evil eye is expressed and stressed more intensively by females. Even in contemporary Lithuania, a typical possessor of the evil eye is an elderly dark-eyed female – an inquisitive, intrusive, talkative and envious neighbour, co-worker or relative. 5. It is commonly believed that the most vulnerable evil eye... [to full text] / Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. Blogaakiu... [toliau žr. visą tekstą]

Dabartinis laikotarpis siejamas su žinių visuomenės formavimu, žmogiškųjų išteklių ugdymu, formuluojant šias savybes: gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių keičiant darbo būdus; žiniomis pagrįstas ūkio funkcionavimas; tęstinio mokymosi idėjos realizavimas; atsakomybės už žinių, gebėjimų ir įgūdžių ugdymo/ugdymosi formavimas; užimtumo strategijos veiksnių panaudojimas darbingumo, kompetentingumo, pritaikomumo ir pilnavertiškumo vystymui. Reikalavimai darbuotojų kompetencijai nuolat didėja ir sparčiai kinta. Kiekvienai naujai problemai spręsti reikalinga atitinkama darbuotojų kompetencija. Darbo objektas: Būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijos. Darbo tikslas: Įvertinti būsimų kūno kultūros mokytojų profesinę kompetenciją Darbo uždaviniai: 1. Aptarti kūno kultūros mokytojo veiklą. 2. Apžvelgti kūno kultūros mokytojų profesines kompetencijas ir raiška. 3. Išanalizuoti būsimų kūno kultūros mokytojų įgytas profesines kompetencijas. Išvados: 1. Mokytojo vaidmuo yra svarbus perteikiant mokiniams vertybes, skatinant jų kūrybiškumą, padedant formuotis vaiko asmenybei. Siekdamas tinkamai ugdyti vaikus pats pedagogas turi būti kūrybiškas, lankstus, gerbiantis save ir kitus, gebantis bendrauti su kitais. 2. Profesinės kompetencijos tai mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai. Tiek būsimiems tiek esamiems kūno kultūros mokytojams yra galimybė kelti savo profesionalumą (... [toliau žr. visą tekstą] / The current period is associated with the formation of a knowledge society, human resource development, the formulation of the following characteristics: the ability to adapt to change through changing ways of working, functioning knowledge-based economy, the realization of the idea of lifelong learning, the responsibility for the knowledge, abilities and skills / education formation; employment strategy factor use capacity, competence, adaptability, and faculty development. Competence requirements are increasing constantly and rapidly changing. Each new problem requires the competence of personnel. The object: future physical education teachers. Aim: To evaluate the future of physical education teachers' professional competence. Job tasks: 1. Discuss the physical education teacher in 2. Overview of the physical education teachers' professional competencies and expression. 3. Analysis of future physical education teachers to acquire professional competencies Conclusion: 1. Teacher's role is to convey important values in students, encouraging their creativity, helping to shape the child's personality. In order to properly educate children the teacher must be creative, flexible, respecting yourself and others, able to communicate with others. 2. Professional competence is teachers' knowledge, skills, abilities, values, attitudes and other personal qualities needed to succeed in general education activities. A prospective and current physical education teacher is the ability to... [to full text]

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.