Darbe nagrinėjama tikrovės ir imitacijos problema fotografijoje pagal Jean‘ą Baurillard‘ą, menamos ir realios tikrovių koegzistavimo bei sąveikos problema. Darbe keliamas tikslas – imituotas peizažas: nagrinėjama imitacijos tendencija šiuolaikinėje kūrybinėje fotografijoje, kai išryškinami realybės neatitikimai, t.y. kur „imituotas peizažas“ prasilenkia su menamu realiu peizažu. Darbo objektas yra „imituoto peizažo“, kaip šiuolaikinio meno objekto, vaizdavimas, konstravimas. Klausimai, susiję su tokiu peizažu, yra nagrinėjami, vadovaujantis simuliakrų teorija. Šio tikslo siekiama analizuojant imituotą peizažą, kuris yra susijęs su šiomis problemomis: jis nėra pasaulio (tikrovės) atspindys, tačiau, nebūdamas pasaulio atspindžiu, vis tiek atspindi pasaulį (klausimas: kokį), erdvę ir laiką, aptariami tokio peizažo šifravimo kodai, ženklai ir nusakoma, kaip tai susiję ar nesusiję su simuliakrų teorija. Tyrimo metodai, naudoti teoriniame darbe: menotyrinės literatūros analizė ir apibendrinimas, komparatyvinė analizė, menininkų darbų analizavimas ir interpretavimas, sisteminimas. Tikrovės ir imitacijos problemos fotografijoje analizė išryškino, jog šiuolaikinė fotografija, dažnai apibūdinama simuliakro sąvoka, neneigia galimybę fotografuojant fiksuoti objektyvią tikrovę. Pagrindus simuliacijos esmę, išryškėja jos didelis vaidmuo šiuolaikinėje fotografijoje: menininkai kartu kelia klausimą dėl fotografijos kuriamo tikrovės atvaizdo patikimumą, parodo, kad fotografija nėra... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyzes the problem of imitation and reality in the photography according to Jean Baurillard. Also it is looked into the problem of coexistence and interaction of apparent and actual realities. The aim of this work is the imitated scenery: the tendency of imitation in the modern creative photography is examined; the inadequacies of reality are highlighted that is how “the imitated scenery” is inadequate to the apparent real scenery. The object of this work is to construct and depict “the imitated scenery” as an object of postmodern art. The questions concerned with the imitated scenery are analyzed in accordance with Jean Baurillard’s simulacra and simulation theory. In order to reach this goal the imitated scenery is analyzed, which is concerned with these issues: the imitated scenery is not a reflection of real-life (reality), however, it still reflects the world (the question is what world it reflects), space and time. Furthermore, the encoding of codes and signs in such scenery is discussed with reference to the simulacra and simulation theory. The research methods used in this work are: the analysis and generalization of literature on art criticism, comparative analysis, the analysis and interpretation of artistic works, the systemization of accomplished analyses. The analysis of the problem of reality and imitation in the photography has revealed that contemporary photography, which is often described by the concept of simulacra, do not deny the possibility... [to full text]

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu. / The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę inicijuoja naujus reikalavimus mokyklos tiek vadovams, tiek ir mokytojams. Šiandien mokyklai ypač reikalingi aukščiausios kvalifikacijos mokytojai. Jie turi būti kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus,jie turi būti iniciatyviais kaitos proceso dalyviais. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema- tradiciniai vaidmenys neužtikrina įvairiapusio moksleivio ugdymo šiuolaikinei visuomenei. Tyrimo objektas - mokytojo vaidmenys ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti mokytojų vaidmenis istorinės raidos kontekste. 2 Apibūdinti mokytojo vaidmenų įtaką ugdymo proceso kaitai. 3. Ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į svarbiausius mokytojų vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje Tyrimo imtis- Atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 150 mokytojų iš keturių Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė , anketinė analizė ir duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS 13 programinį paketą. Darbe atlikta ir pateikta studijuotų užsienio ir šalies mokslininkų teorinių darbų analizė apie mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad kelta nulinė hipotezė, jog pedagogai atlieka visus... [toliau žr. visą tekstą] / In the globalization process, integration of Lithuanian educational system into the European Union educational space enhances many requirements for schools leaders and teachers. Today’s school is in need of high competence teachers and tutors. They not only have to be competent, to have deep professional knowledge and skills, but also keep improving their own professional qualification. Teachers have to be able to influence changes to existing processes of schools operations. Taking in consideration these facts, the problem of this research arises – the traditional role of a teacher is no longer suitable for multifunctional education of nowadays society. The object of the research – ever-changing roles of the teacher in nowadays society. The aim of the research – to analyze the new roles of the teacher and their fluctuation of peculiarities. The targets for the research: 1. To analyze the historical evolution of teachers role. 2. To specify the influence of teachers role in the fluctuation of educational processes. 3. To find out the point of views of teachers on their own most important roles in nowadays society. Focus of the research: 150 teachers from the four school of basic education located in capital of Lithuania. The methods of research: theoretical analysis of historical documents and publications, the anonymous questionnaire, the statistic analysis of the data based on SPSS13. After the completion of the empiric research, the original hypothesis that teachers are... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje išsiplėtė šeimos sąvoka, kuri apima įvairius formuojamus šeimos modelius. Įvairūs autoriai šeimą apibūdina skirtingai, todėl sunku rasti tinkamą apibrėžimą, kas yra šeima? Skirtingai nei anksčiau šalia tradicinės šeimos atsiranda modernios šeimos modelis, kuris įgauna vis daugiau prasmių. Jauni suaugusieji tampa liberalesnių pažiūrų, o tai skatina kitokį šeimos modelio atsiradimą. Formuojamas šeimos modelis didelę įtaka daro augančiam vaikui, tai gali pasireikšti santykių srityje: bendraujant su bendraamžiais mokykloje, kitais visuomenės nariais. Mūsų visuomenėje, jauni suaugusieji, šeimos kūrimą atideda tolimiasniam laikui, tai lemia įvarios priežastys: materialinė padėtis, studijos, karjera. Šiuo darbu siekiu atskleisti bei išsiaiškinti šiuolaikinės šeimos kūrimosi ypatumus. Probleminiai klausimai – Kaip suvokia šeimą mūsų šalies jaunimas? Kokie šeimos kūrimo modeliai, jų nuomone, priimtiniausi? Koks mokyklos ir socialinio pedagogo vaidmuo šiame procese? Tyrimo objektas – Jaunų suaugusių požiūris į šiuolaikinės šeimos kūrimą socialiniu ir edukaciniu aspektu. Tyrimo tikslas – Atskleisti jaunų suaugusių požiūrį į šeimos kūrimą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo metodai – Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – content (turinio) analizė. Tyrimo imtis – Kokybinio tyrimo imtį sudarė 8 studentės ir 2 studentai, studijuojantys Šiaulių universitete, Klaipėdos universitete ir... [toliau žr. visą tekstą] / The actuality of the topic. The concept of the family has expanded in the contemporary society, covering various models of the family, formed within the society. Different authors describe the family in different ways; therefore it is difficult to find the appropriate definition – what is the family? Differently from the past, the model of the modern family appears next to the traditional family, obtaining more and more meanings. Young adults have more liberal attitude and this encourages the appearance of the different model of the family. The formed model of the family has a great impact on the growing child and this can be observed within the sphere of relations: in communication with peers at school as well as with other members of the society. In our society, young adults plan the family creation for the later time and this is affected by various reasons: material state, studies, career. This work is to reveal and determine peculiarities of creating the contemporary family. Problem issues – how the family is perceived by the youth in our country? What family formations models are the most acceptable in your opinion? What is the role of the social pedagogues within this process? The object of investigation – attitude of young adults towards the formation of a modern family on social and educational aspects. The purpose of the investigation – to reveal the attitude of young adults towards the family creation in the contemporary society. The methods of investigation – the... [to full text]

XVII – XIX a. ir XX a. II pusės – XXI a. liaudies tapyba Lietuvos dailės istorijoje izoliuotos ir tarpusavyje beveik nelyginamos. XVII–XIX a. lietuvių liaudies tapybos reiškinį apibrėžia buitis ir religija. Valstiečio gyvenime abi sritys buvo neatskiriamos, tai reiškia, jog viena kitą veikė. Šventojo atvaizdas buvo interpretuojamas ne tik kaip estetikos pagrindu sukurtas religinis objektas, bet ir kaip ryšininkas tarp materialaus ir transcendentalaus pasaulio. Dėl tos priežasties atvaizdai iš bažnyčių (kurios suvoktos kaip šventa erdvė) paplito valstietijos tarpe. Periferijos bažnyčių interjerą puošė pasimokiusių liaudies meistrų paveikslai - profesionaliosios bažnytinės tapybos kartotės. Jos tapdavo pagrindu savamokslių meistrų kūrybai. Priklausomai nuo bažnyčios titulo, ir maldos namuose kabėjusių paveikslų – nuo parapijos globėjo iki stebuklingų atvaizdų kartočių – valstietijos tarpe plito analoginiai pavyzdžiai. Egzistavo keletas „universalių“ šventųjų, kurių atvaizdai plito nepriklausomai nuo propaguoto kulto. Jie daugeliu atvejų susiję su pragmatiškuoju aspektu: saugojo nuo gaisro, ligų, kitokių nelaimių. Tiek pasimokę, tiek savamoksliai meistrai tapė griežtai pagal krikščioniškos ikonografijos taisykles: šventieji buvo atpažįstami iš jiems būdingų atributų. Autorinei kūrybai vietos beveik nebuvo. XX a. pradžioje liaudies tapybos tradicija nunyko dėl spausdintinių devocinių atvaizdų gausos, „gražumo“ ir pigumo. Liaudies tapybos sugrįžimą žymi XX a. II pusė. Dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk paintings periods during their existence from 17th to 19th and from the second half of the 20th to 21st centuries were isolated and no one has ever tried to compare them. 17th – 19th centuries Lithuanian folk painting defines the phenomenon of everyday life and religion. Both these areas of peasant life, were connected. What is more, it means that they used to influence each other. Holy image was interpreted not only as an aesthetic-based religious object, but also as a liaison between the material and the spiritual world. Periphery church interior used to be decorated with folk art paintings of instructed unprofessional artists, who have had reiterated church paintings. These images became the basis of self-taught artists works Both instructed unprofesionals and self-taught masters painted in strict accordance with the rules of Christian iconography: the saints were recognizable from their characteristic attributes. There were no space for artists imagination. In the beggining of the 20th century folk painting tradition disappeared because of industrial prints. They were „beautiful“ and cheep. Folk painting returned in the second half of 20th century. Because of the political situation (the second Soviet occupation of Lithuania had lasted from 1944 to 1990) in the public domain folk paintings have evolved only in conformistic genres: landscape, portrait, genre paintings, or ideological images. Sacral folk painting mostly unfolded in a private space, so they... [to full text]

Architektūros vietoženklių statyba – vienas ryškiausių visuotinių miestokūros reiškinių, kuris Vakaruose stebimas ir nagrinėjamas jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau į urbanistinėje aplinkoje išsiskiriančius architektūros objektus dar dažnai žvelgiama pro pusės amžiaus teorijų prizmę. Pirmojoje tokio pobūdžio disertacijoje pasiūlytas miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių tyrimo modelis, kuris leidžia išsiaiškinti miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmę. Teoriniai aspektai čia yra suderinti su praktiniais. Metodologiniu pagrindu čia tapo R.Barthes išplėtoti teksto analizės principai, akcentuojantys prasminį – giluminį – kūrinio lygmenį. 1990–2010 m. pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įvaizdį formuojantys šiuolaikinės architektūros vietoženkliai čia traktuojami kaip vizualus tekstas. Remiantis sukurtuoju tyrimo modeliu buvo išsiaiškintos urbanistinėje aplinkoje vietoženklius išskiriančios fizinės, estetinės ir kitos funkcijos bei išskirtinės dislokacijos ypatybės. Architektų bei eilinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestiečių sociologinė apklausa (buvo apklausti 363 skirtingo amžiaus ir išsilavinimo asmenys) leido sukurti miestų įvaizdžiui svarbių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmės atvaizdus, kuriuos sudaro 9 būdingos vertės. Matematinės statistikos priemonėmis atlikta šių verčių dažnio koreliacija su vietoženklius urbanistinėje aplinkoje išskiriančiomis ypatybėmis padėjo surasti patikimus... [toliau žr. visą tekstą] / In the global urban development, the construction of new architectural landmarks is one of the most prominent phenomena, which has been widely observed and analyzed in Western Europe for more than a decade. However, in urban areas, distinctive architectural objects are still often viewed through the prism of the half-century theories. The key innovation proposed in the thesis is a construction of the research model that helps to explore the meaning of the contemporary architectural landmarks important for the city image. The theoretical aspects in the dissertation are in line with the practical ones. Methodological basis there were the text analysis principles developed by R. Barthes, emphasizing meaningful level of an object. From 1990 to 2010, built in Vilnius, Kaunas and Klaipėda image forming modern architecture landmarks here treated as a visual text. The research model reveals aesthetic, physical and some other features of contemporary architectural landmarks (exceptional location, distinctive function), distinguishing them in the urban context. In total, 363 respondents of citizens and architects groups were interviewed in the sociological survey and it led to the creation of The images of meaning, which consist of nine key values. In order to process the data of the survey and to find the correlation between the contemporary architectural landmarks’ values frequency and aesthetic, physical, and the distinctive function, the exceptional location characteristics... [to full text]

Magistro darbo objektas – teorinė literatūra, publikacijos apie naująją žiniasklaidą. Darbo tikslas − išnagrinėti ryšių su visuomene ir šiuolaikinės žiniasklados sąveikos ypatumus. Darbo uždaviniai: įvardinti šiuolaikinės žiniasklaidos sampratą; išskirti jos skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; išnagrinėti kaip naujosios technologijos paveikė žiniasklaidą, ryšių su visuomene veiklą; kaip naujųjų technologijų kaita paveikė ryšių su visuomene ir žiniasklaidos sąveiką; išnagrinėti šiuolaikinės žiniasklaidos ir ryšių su visuomene sąveikos ypatumus; išanalizuoti, su kokiomis etinėmis dilemomis susiduria bendradarbiaudami žurnalistai ir ryšių su visuomene specialistai; išnagrinėti, kaip ryšių su visuomene veiklą, įtaką šiuolaikinei žiniasklaidai vertina Lietuvos žurnalistai. Naudojantis mokslinės literatūros analizės ir lyginimo metodais, prieita prie išvados, kad žiniasklaida dėl tobulėjančių technologijų keičiasi, atsiranda naująją žiniasklaida vadinamosios žiniasklaidos priemonės; dėl to priversti keistis ir ryšiai su visuomene; keičiasi ir ryšių su visuomene bei žiniasklaidos sąveika. Atlikus Lietuvos žurnalistų apklausą prieita prie išvados, kad žurnalistai ne itin pasitiki ryšių su visuomene specialistais, vertina juos kaip ne itin profesionalius ir mano, jog abipusė sąveika kur kas naudingesnė ryšiams su visuomene. Magistro darbas gali būti naudingas ryšių su visuomene specialistams, žiniasklaidos darbuotojams. Komunikacijos ir informacijos disciplinų dėstytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this masters’ thesis is to analyze the peculiarities of public relations and new media interaction. The goals of this masters’ thesis is to define new media, to analyze the differences between new and traditional media and to define how new media developments influence public relations and new media interaction. In addition it aims to analyze how Lithuanian journalists consider the interaction between public relations and mass media, and whether or not they trust public relations particioners. This theme for the thesis was chosen because mass media has been recently been undergoing a change throughout the world as well as in Lithuania. Traditional mass media currently faces some of its greatest challenges and stands on the brink of crisis. The main reason for this challenge is rapidly growing influence of the internet and new technologies, which are developing very quickly and impacting upon original forms of media. The content of new media is created more often by the general public at large, rather than professional journalists. The old guard of information gatekeepers are rapidly disappearing as this technological march gathers pace. This situation is forcing public relations practitioners to change their traditional methods of communication as they continue seek ways to influence new media, also referred to as social media. In Lithuania the peculiarities of public relations and new media have not been well analyzed. The reason behind this is that new media... [to full text]

The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other. / Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams.

Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams. / The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other.

The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą]