After restitution of Lithuanian Republic, the evolution of the family has noticed certain “rises” and “deserts”. It were influenced by country’s economical evolution, social- cultural changes and still not changing societal point of view in a certain ethical and cultural valuables. These changes reflected the most in family’s states and it’s stability. According to Lithuanian’s sociologists remarks- family has been change, has lost typical peculiarities, which are characteristic for traditional family and tap modern family life style of Western countries: marriages have fallen, divorces increasingly have risen. The birth numbers of children in illegitimate families have risen, conjugations plans has been delaying, people live without any responsibility, birthrate doesn’t secure generation’s changes. Problem’s research: young people prepearing to accomplish family’s functions. Object’s research: young people, which are prepearing to create a family. Research was accomplished in 2004 April- May. Searching. General congeries made future young couples, which were consulting for marriage in an archbishorpic family center in Vilnius. There were culled 150 future marrieds, 145 of them took part in research. Results research. Research information shows that more than a half of researching people had their first sexual intercourse in 16- 17 and 18- 19 years old (accordingly 25, 0 % and 25, 9 % ). Otherwise, 3, 4 % of the respondents had their first sexual intercourses at the... [to full text]

SANTRAUKA Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos sampratos tema moksliniame lygmenyje mažai išnagrinėta. Yra atlikta keletas tyrimų apie jaunimo požiūrį į šeimą, jo pasirengimą šeimos kūrimui, taip pat, rizikos grupės vaikų, alkoholikų šeimų vaikų, vaikų globos namų auklėtinių požiūrį į savo tėvų šeimą, tačiau tyrimų, kurie atskleistų, kokia yra nedarniose šeimose augusių vaikų šeimos samprata, stokojama. Poreikį gilintis šia tema rodo menkai mažėjantys socialinės rizikos šeimų skaičiai. Be to, pastebima, jog neretai į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukiamos naujos jaunos šeimos, kurias sukuria jaunuoliai, patys užaugę disfunkcinėse šeimose. Dėl to yra akivaizdus prevencinio darbo poreikis. Tam, kad būtų galima kurti konkrečias prevencinio darbo metodikas, visų pirma būtina išsiaiškinti, kaip socialinės rizikos šeimose augę vaikai supranta, kas tai yra šeima, ir kaip jų šeimos sampratos susiformuoja. Literatūros analizė leido iškelti tris prielaidas: 1) socialinės rizikos šeimose augę vaikai, stebėdami savo tėvų elgesį, susiformuoja analogišką tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 2) siekdami išvengti tėvų šeimoje patirtos kančios, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 3) siekdami išvengti stigmatizacijos, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą. Šioms prielaidoms patvirtinti arba paneigti buvo atliekamas kokybinis tyrimas, kurio objektas – socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of the conception of family of children being grown in social risk families is slightly studied at scientific level. There are some surveys of the youth attitude towards family, preparation for family making performed, as well as surveys of children of the risk group, children of alcoholic families and foster home attitude towards their parents‘ family. Though, there are very few surveys, which could reveal the conception of family of the children being grown in social risk families. The demand for going deep into this theme is a very low decrease of the number of social risk families. Besides, it has been noticed that young families of people having grown in dysfunctional families and having their own children, become families of social risk very often. That‘s why preventive activity is very necessary. In order to create concrete methodology of preventive activity, firstly, it is essential to see how children of social risk families understand family, how their conception of the family develops. There are three presumptions made after analysing the literature: 1) children of social risk families form the conception of family, analogous to their parents‘ family model; 2) in order to avoid pain felt in family, they form the contrary conception of family, comparing with their parents‘ family model; 3) in order to avoid stigmatisation, they form the opposite conception of family, comparing with their parents‘ family model. The qualitative study, the object of... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje išsiplėtė šeimos sąvoka, kuri apima įvairius formuojamus šeimos modelius. Įvairūs autoriai šeimą apibūdina skirtingai, todėl sunku rasti tinkamą apibrėžimą, kas yra šeima? Skirtingai nei anksčiau šalia tradicinės šeimos atsiranda modernios šeimos modelis, kuris įgauna vis daugiau prasmių. Jauni suaugusieji tampa liberalesnių pažiūrų, o tai skatina kitokį šeimos modelio atsiradimą. Formuojamas šeimos modelis didelę įtaka daro augančiam vaikui, tai gali pasireikšti santykių srityje: bendraujant su bendraamžiais mokykloje, kitais visuomenės nariais. Mūsų visuomenėje, jauni suaugusieji, šeimos kūrimą atideda tolimiasniam laikui, tai lemia įvarios priežastys: materialinė padėtis, studijos, karjera. Šiuo darbu siekiu atskleisti bei išsiaiškinti šiuolaikinės šeimos kūrimosi ypatumus. Probleminiai klausimai – Kaip suvokia šeimą mūsų šalies jaunimas? Kokie šeimos kūrimo modeliai, jų nuomone, priimtiniausi? Koks mokyklos ir socialinio pedagogo vaidmuo šiame procese? Tyrimo objektas – Jaunų suaugusių požiūris į šiuolaikinės šeimos kūrimą socialiniu ir edukaciniu aspektu. Tyrimo tikslas – Atskleisti jaunų suaugusių požiūrį į šeimos kūrimą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo metodai – Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – content (turinio) analizė. Tyrimo imtis – Kokybinio tyrimo imtį sudarė 8 studentės ir 2 studentai, studijuojantys Šiaulių universitete, Klaipėdos universitete ir... [toliau žr. visą tekstą] / The actuality of the topic. The concept of the family has expanded in the contemporary society, covering various models of the family, formed within the society. Different authors describe the family in different ways; therefore it is difficult to find the appropriate definition – what is the family? Differently from the past, the model of the modern family appears next to the traditional family, obtaining more and more meanings. Young adults have more liberal attitude and this encourages the appearance of the different model of the family. The formed model of the family has a great impact on the growing child and this can be observed within the sphere of relations: in communication with peers at school as well as with other members of the society. In our society, young adults plan the family creation for the later time and this is affected by various reasons: material state, studies, career. This work is to reveal and determine peculiarities of creating the contemporary family. Problem issues – how the family is perceived by the youth in our country? What family formations models are the most acceptable in your opinion? What is the role of the social pedagogues within this process? The object of investigation – attitude of young adults towards the formation of a modern family on social and educational aspects. The purpose of the investigation – to reveal the attitude of young adults towards the family creation in the contemporary society. The methods of investigation – the... [to full text]

Teisė į šeimos privatų gyvenimą yra ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Universalus šios teisės pobūdis nepašalina su jos taikymu susijusių problemų: nėra atitikimo tarp teisinio reglamentavimo ir socialinės realybės; valstybių kultūra, papročiai, religija lemia skirtingą šios teisės turinio ir ribų aiškinimą; teisės įgyvendinimo ir apsaugos srityje valstybėms paliekama plati diskrecija. Pastarosios aplinkybės lemia, jog vis dar nėra atsakymų į klausimus dėl homoseksualių, nesusituokusių asmenų bei vienišų vaiką auginančių tėvų teisės į šeimos gyvenimą apimties. Analizuojamos teisės specifika lemia ir vienareikšmės pozicijos dėl valstybių pozityvių ir negatyvių pareigų tinkamo vykdymo nebuvimą. Magistro darbe šeimos gyvenimo privatumo turinio ir ribų tyrimas vykdomas analizuojant pliuralistinę šeimos sampratą, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei valstybės pareigas jų kontekste, migracijos ir šeimos susivienijimo klausimus. Atliekant analizę, ieškoma atsakymo į klausimus, kokie subjektai turi teisę į šeimos gyvenimo privatumą, kokie institutai yra šios teisės sudedamosios dalys ir su kokiomis problemomis yra susiduriama juos taikant praktikoje, kokiomis priemonėmis yra ginama judėjimo laisve besinaudojančių asmenų šeimos bendras gyvenimas vienoje valstybėje, kaip praktikoje yra taikomas EŽTK numatytas analizuojamos teisės ribojimo leidimas. Darbe atliktas tyrimas parodė, jog teisė į šeimos gyvenimo privatumą yra ribojama teisės normomis įtvirtinant siaurąją... [toliau žr. visą tekstą] / A right to private family life is protected on both (national and international) levels. Universal nature of this right does not eliminate problems which arise from its implementation in practice. Legal regulation does not reflect changing social reality; state’s culture, custums, religion has an undeniable influence on content and ambit of private family life; states’ authorities have a wide margin of appreciation in determining what measures to take in order to implement this right and to guarantee its protection. All of these problems result in the unanswered questions about homosexuals’, unmarried partners’, single parents’ right to private family life and its extent, state’s positive and negative obligations. This master thesis approaches the right to private family life, its content and limits by analyzing pluralistic concept of family, parent-child relationships and related obligations of the state, imigration and its impact on right to family reunification. The author focuses on answering these questions: which subjects have a right to private family life; what institutes conclude this right and what problems arise from it in pratice; how are the right of free movement and the right to family life protected; how is Article 8 para. 2 of ECHR (that indicates the circumstances in which public authorities can validly interferance with the right to family life) applied in reality. The research has showed that right to private family life is limited by narrow definition of... [to full text]

Magistro baigiamąjame darbe išanalizuotos ir įvertintos palankių šeimai politikos priemonių taikymo galimybės ir nauda Vilniaus m. savivaldybės įmonėse, iškeltos šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo problemos bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu tiriama šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo dilemos šiuolaikinėje visuomenėje, pateikiama šeimos samprata globalių pokyčių perspektyvoje bei karjeros samprata, taip pat apžvelgiama lygios galimybės siekti karjeros. Antroje dalyje nagrinėjami palankios šeimai politikos aspektai, pateikiama palankios šeimai politikos samprata, supažindinama su Lietuvos ir užsienio palankia šeimai įstatymine baze bei teoriniais palankios šeimai darbovietės aspektais. Trečioje dalyje pristatomi šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo modeliai ir jų privalumai bei trūkumai. Ketvirtoje baigiamo darbo dalyje nagrinėjamas Vilniaus m. savivaldybės įmonių darbdavių ir darbuotojų požiūris į palankias šeimai politikos priemones bei jų taikymo galimybes. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis. / Master's thesis analyzed and evaluated family-friendly policy measures and benefits of Vilnius city municipal enterprises, raised a family and career roles in reconciliation of problems and proposed the solutions of solving these issues. Reconciliation of family and career roles dilemmas in modern society are examined by theoretical aspects, the concept of change of a family in global perspective and the concept of career as well as an overview of equal opportunities to seek career is presented in the first part of the thesis The second part of the thesis deals with family friendly policy aspects; family friendly policies and introduction to Lithuanian and foreign family-friendly legal framework and family friendly theoretical workplace aspects are presented. The third section presents models of reconciliation of family and career roles, its advantages and disadvantages. The fourth part of the thesis deals with Vilnius city Municipal Enterprises employers and employees' attitudes to family-friendly policy measures and their application possibilities. The thesis is completed with conclusions and recommendations.