Teisė į šeimos privatų gyvenimą yra ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Universalus šios teisės pobūdis nepašalina su jos taikymu susijusių problemų: nėra atitikimo tarp teisinio reglamentavimo ir socialinės realybės; valstybių kultūra, papročiai, religija lemia skirtingą šios teisės turinio ir ribų aiškinimą; teisės įgyvendinimo ir apsaugos srityje valstybėms paliekama plati diskrecija. Pastarosios aplinkybės lemia, jog vis dar nėra atsakymų į klausimus dėl homoseksualių, nesusituokusių asmenų bei vienišų vaiką auginančių tėvų teisės į šeimos gyvenimą apimties. Analizuojamos teisės specifika lemia ir vienareikšmės pozicijos dėl valstybių pozityvių ir negatyvių pareigų tinkamo vykdymo nebuvimą. Magistro darbe šeimos gyvenimo privatumo turinio ir ribų tyrimas vykdomas analizuojant pliuralistinę šeimos sampratą, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei valstybės pareigas jų kontekste, migracijos ir šeimos susivienijimo klausimus. Atliekant analizę, ieškoma atsakymo į klausimus, kokie subjektai turi teisę į šeimos gyvenimo privatumą, kokie institutai yra šios teisės sudedamosios dalys ir su kokiomis problemomis yra susiduriama juos taikant praktikoje, kokiomis priemonėmis yra ginama judėjimo laisve besinaudojančių asmenų šeimos bendras gyvenimas vienoje valstybėje, kaip praktikoje yra taikomas EŽTK numatytas analizuojamos teisės ribojimo leidimas. Darbe atliktas tyrimas parodė, jog teisė į šeimos gyvenimo privatumą yra ribojama teisės normomis įtvirtinant siaurąją... [toliau žr. visą tekstą] / A right to private family life is protected on both (national and international) levels. Universal nature of this right does not eliminate problems which arise from its implementation in practice. Legal regulation does not reflect changing social reality; state’s culture, custums, religion has an undeniable influence on content and ambit of private family life; states’ authorities have a wide margin of appreciation in determining what measures to take in order to implement this right and to guarantee its protection. All of these problems result in the unanswered questions about homosexuals’, unmarried partners’, single parents’ right to private family life and its extent, state’s positive and negative obligations. This master thesis approaches the right to private family life, its content and limits by analyzing pluralistic concept of family, parent-child relationships and related obligations of the state, imigration and its impact on right to family reunification. The author focuses on answering these questions: which subjects have a right to private family life; what institutes conclude this right and what problems arise from it in pratice; how are the right of free movement and the right to family life protected; how is Article 8 para. 2 of ECHR (that indicates the circumstances in which public authorities can validly interferance with the right to family life) applied in reality. The research has showed that right to private family life is limited by narrow definition of... [to full text]

1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas rinkinys teisių ir laisvių (teisė į gyvybę, kankinimų draudimas, teisė į teisingą teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt.), taikomų kiekvienam, esančiam valstybės, ratifikavusios šią Konvenciją, jurisdikcijoje. Tačiau čia nėra išskiriamos vaikų, kaip specifinės socialinės grupės, reikalingos didesnės apsaugos, teisės. Visgi remiantis tuo, kad EŽTK įtvirtintos teisės taikomos „kiekvienam“, teigtina, kad jos taikomos ir vaikams. Šiame darbe autorė siekia atskleisti, kokios teisės yra užtikrinamos vaikams EŽTK 8 straipsnio plotmėje, taip pat tam tikrus, iš šių teisių kylančius, probleminius aspektus. Siekiant šio tikslo, ypač didelis dėmesys skiriamas EŽTT jurisprudencijai, kadangi remiantis šio Teismo praktika ne tik nustatomas tam tikrų teisių turinys ir jo kaita, bet ir atskleidžiama vaiko teisių apsaugai aktuali problematika. Pirmoje šio darbo dalyje bandoma apibrėžti, kas apskritai yra vaikystė, kodėl teisiškai svarbu nustatyti tiek aukštutinę, tiek žemutinę vaiko amžiaus ribas bei koks yra vaiko teisinis statusas. Nagrinėjama įvairi mokslinė literatūra bei įvairūs tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai atskleidė, kad daugiausia problemų kyla nustatant žemutinę vaiko amžiaus ribą, kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su abortų reguliavimu. Pagal kai kurių valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, teisinį reguliavimą, matyti, kad neretai civilinėje teisėje... [toliau žr. visą tekstą] / The 1950's Convention of European Council on Human Rights and Fundamental Freedoms establishes a set of rights and fundamental freedoms (the right to life, prohibition of torture, the right to a fair trial, the right to respect for private and family life etc.) applicable to everyone within the jurisdiction of the state that ratified the Convention. Children are a very specific social group, which needs greater protection. However their rights are not distinguished in the Convention. On the basis that the rights enshrined in the ECHR are applicable to „everyone“, it may be maintained that those rights can be applicable to children as well. The author of this work aims to reveal the rights that are guaranteed for children in the context of the article 8 of the ECHR. To this end, particular attention is paid to the jurisprudence of the ECtHR. According to the case law of this Court, it can not only be determined the contents and evolution of specific rights, but also relevant problematic issues for the protection of the rights of a child can be revealed. In the first part of this work the author attempts to define a childhood, to identify both the upper and lower limits of the child's age and the child's legal status. By examining different scientific literature and various international and national legislations it was revealed that most of the problems arise in determining the lower limit of the age of a child, since this issue is directly related to the regulation of... [to full text]