Įvaikinimas – šeimos teisės institutas, kuris įtvirtintas siekiant įgyvendinti vaikų teises ir poreikį augti bei būti auklėjamiems šeimoje bei patenkinti įtėvių poreikį sukurti šeimos santykius ir įgyvendinti vaikų auklėjimo teises ir pareigas. Įvaikinimas turi atitikti įstatyme numatytas bendrąsias sąlygas, kurios keliamos vaikui, kad jis galėtų būti įvaikinamas, taip pat sąlygas, kurias privalo atitikti būsimieji įtėviai, bei papildomas sąlygas, kurios skirtos tarptautiniam įvaikinimui. Įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Į tokius sąrašus vaikai įrašomi tik gavus tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimus, patvirtintus teismo, bei tik vaikus, kurie ne jaunesni nei 3 mėnesiai. Įsivaikinti gali siekti tik asmenys, kurie įrašyti į norinčiųjų įvaikinti sąrašus, kurių vienas skirtas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, o kitas Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems užsienyje ir užsieniečiams. Tiek pagal nacionalinius įstatymus, tiek pagal Hagos konvenciją į tokius sąrašus įtraukiami tik sutuoktiniai ir, išimtiniais atvejais, vienišas asmuo, po privalomos procedūros -patikrinimo dėl pasirengimo įvaikinti. Tarptautinis įvaikinimas yra pranašesnis ir šeima vaikui randama kitoje valstybėje, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas yra kilęs. Konstatavus, kad tarptautinis įvaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, turi būti išpildytos tarptautiniam įvaikinimui būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption – family law institute, which established in order to fulfill children’s rights and requirements grow and be fostered in family. On the other hand, fulfill the requirements for adoptive parents to have family relationships and realize the rights and duties on child fostering. Adoption must satisfy the common conditions set by law. They are established for child, that she/he could be adopted and for the prospective adoptive parents. The additional conditions are set for the international adoption. Children could be adopted, if they are on the rolls of adoptable children. Children are registered into the list after the consents of his/her parents, foster-father/mother (guardian) were given in court and not younger then three month. Prospective adoptive parents could be the persons, who are on the rolls of adoptive parent. There are two lists one for the Lithuanian citizens habitual resident in Lithuania, the second for the Lithuanian citizens habitual resident in foreign country and for foreigner. According to the national law and The Hague convention on protection of children and co-operation in respect of intercountry adoption could be registered just spouses and a person after the Central authorities have determine that the prospective adoptive parents are eligible and suited to adopt. International adoption may offer an advantage of a permanent family to a child for whom a suitable family cannot be found in his or her state of origin. When it is stated, that... [to full text]

Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui netekus tėvų globos, prioritetu turėtų tapti įvaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikų priežiūros forma lieka laikinoji ar nuolatinė globa. Nors įvaikinimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau analizuojant teisinį įvaikinimo reglamentavimą vis dar randama spragų, kurioms ištaisyti būtinos teisės aktų pataisos. Manoma, jog tobulinant Lietuvos įvaikinimo sistemą, tikslinga būtų perimti ir pritaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl darbo autorės asmeninės patirties, šiame darbe Lietuvos įvaikinimo teisinis reglamentavimas lyginamas su Vokietijos, šalies, turinčios gilesnę patirtį ir tradicijas įvaikinimo srityje. Magistro darbo tyrimo objektas - įvaikinimo institutas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti įvaikinimo instituto materialinių sąlygų teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas įvaikinamo materialinių sąlygų, keliamų tiek potencialiems įvaikintojams, tiek įvaikinamiems vaikams, analizei. Taip pat siekiama nustatyti, kokios sąlygos labiausiai atitinka vaiko interesus. Siekiant ištirti, kodėl Lietuvoje vis daugiau vaikų įvaikina užsieniečiai, analizuojamos tarptautiniam įvaikinimui keliamos sąlygos. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta lyginamoji dokumentų analizė, kadangi tai vienas iš būdų, leidžiančių tiksliausiai palyginti dviejų šalių įvaikinimo teisinį reglamentavimą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Although United Nations convention on the rights of the child states, that priority should be given to adoption in case the child loses his parents, the dominant child care form in Lithuania remains temporary and permanent. The situation in Lithuania is improving, however, analyzing legal regulation of adoption, the gaps that need to be removed by changing legal acts are still found. It is considered that the experience of European Union countries should be taken and applied to improve Lithuanian adoption framework. Therefore, this reason and authors personal experience is the cause for comparing Lithuania’s and Germany’s, the countries that has deeper experience and traditions in adoption field, legal regulation of adoption. The object of the master research work is the adoption institute in Lithuania and Germany. The objective of the research is to compare legal regulation of the adoption institute material conditions in Lithuania and Germany. Therefore, the work is focused on the analysis of the adoption material conditions that are raised for potential adoptive parents and adoptees. Also the conditions that most off all satisfy a child interests are determined. The conditions for international adoption are analyzed trying to find out why more and more children are adopted by foreign people. The comparative document analysis was chosen as the main research method, because it is one of the methods that lets most precisely compare the legal regulation of adoption in two... [to full text]

Savo šeimas praradusių vaikų įvaikinimas kitose šeimose - sudėtingas procesas, keičiantis visų su juo susijusių žmonių gyvenimus bei likimus. Kartu tai sudėtingas socialinis reiškinys mūsų visuomenėje. Galimų įvaikinti vaikų Lietuvoje yra daug, o šeimų, norinčių ir galinčių įsivaikinti – mažai. Visuomenės požiūris į įvaikinusias šeimas nėra supratingas bei palaikantis, šeimoms trūksta paramos, kvalifikuotos specialistų pagalbos. Tyrimo tikslas: atskleisti įvaikinusių šeimų poreikį socialinei pagalbai per jų patirtis. Tyrimo uždaviniai: • Ištirti šeimų pasirengimą įvaikinimui. • Atskleisti įtėvių šeimose kylančius sunkumus, jų priežastis. • Numatyti socialinio darbo galimybes teikiant pagalbą įvaikinusioms šeimoms. Teorinėje darbo dalyje analizuojama tėvų globą praradusių vaikų situacija Lietuvoje, vaikų, augančių vaikų globos institucijose, raida, psichologiniai ypatumai, taip pat apžvelgiamos įvaikinančių šeimų išgyvenamos krizės, gaunama pagalba. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 5 sutuoktinių poros ir 1 įmotė, auginantys nepilnamečius įvaikintus vaikus. Duomenų rinkimui buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, o duomenų analizė atlikta taikant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimas patvirtino daugelio autorių tyrimų rezultatus, kad tėvų globos netekusio, institucijoje augančio vaiko fizinė, emocinė, socialinė ir kognityvinė raida atsilieka. Tačiau vaikams apsigyvenus įtėvių šeimose, vyksta visapusiški teigiami jų raidos poslinkiai. Didelę įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption of children who have lost their families, by other families is a complicated process changing lives and destinies of all involved people. At the same time it is a complex social phenomenon in our society. There are many children available for adoption in Lithuania, but there are few families willing and able to adopt. The attitude of society to adoption is neither supportive nor understanding, families lack of support, help of skilled professionals. The aim of research: to analyse the need of adopting families for social assistance through their experience. Tasks of the study: • To analyse the readiness of families for adoption. • To analyse difficulties and their causes in adoptive parents' families. • To provide opportunities for social work and assistance to adoptive families. The theoretical part of the work contains the analysis of the of children who have lost their the parents in Lithuania, situation of children growing in institutions, development of their psychological traits, as well as an overview of crises experienced by adoptive families and available assistance. The work included a qualitative study. The study included the analysis of 5 couples and 1 stepmother, raising underage adopted children. Data collection was carried out by way of semi-structured interviews, and data analysis was accomplished by applying the interpretative phenomenology. The research confirmed research results of many authors, namely that physical, emotional social and... [to full text]

Įvaikintų vaikų adaptacija šeimoje ir socialinėje aplinkoje: įtėvių patirtis Santrauka Lietuvoje įvaikinimo klausimas yra labai aktualus, kadangi socialiai pažeistų šeimų kasmet vis daugėja, daug vaikų netenka tėvų globos, o norinčių įvaikinti šeimų yra gana mažai. Be to, įvaikinimo procesas yra pakankamai sudėtingas ir kartais net prieštaringas socialinis reiškinys, tačiau vaikui, kurio neįmanoma grąžinti į biologinę šeimą, tai yra geriausia priemonė patenkinti jo poreikius, sudaryti jam sąlygas saugiai augti, vystytis, tobulėti, jaustis mylimam ir svarbiam. Darbo aktualumą pagrindžia mokslinės informacijos apie vaiko adaptaciją įtėvių šeimoje bei kitoje socialinėje aplinkoje trūkumas. Pirmoje darbo dalyje aprašomos teorinės literatūros įžvalgos (įvaikinimo situacija Lietuvoje, įvaikinimo proceso etapai, įvaikių socialinės adaptacijos problemos), o antroje - analizuojami kokybinio tyrimo gauti rezultatai, interviu metodu apklausus keturias įsivaikinusias motinas (analizuojama įtėvių patirtis šiais aspektais: įvaikinimo procesas, vaiko adaptacija šeimoje ir socialinėje aplinkoje bei pokyčiai sutuoktinių santykiuose ir šeimos gyvenime). Šiuo visu darbu siekiama atskleisti įvaikinto vaiko adaptacijos ypatumus naujoje socialinėje aplinkoje analizuojant įtėvių patirtį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad įvaikinimas suteikia galimybę vaikui augti mylinčioje šeimoje, o įtėviams - realizuoti save kaip tėvus. Vaiko atėjimas į šeimą yra pasikeitimų laikas: atsiranda nauji mamos, tėvo... [toliau žr. visą tekstą] / The Adaptation of Adopted Children in the Family and Social Environment: Adoptive Parents Experience Summary In Lithuania nowadays the issue of adoption is very topical, because the number of the disfunctional families is constantly rising. Many children are left without parents care and there are just few families who want to adopt a child. In addition the process of the adoption is rather complex and contradictory. However, it is the best measure for the child, who is not able to come back to the biological parents, but who needs to be loved, to be important, to grow up and develop properly. Moreover, this problem has to be analyzed because there is the lack of the information about child’s adaptation in the adoptive family and the other social environment. In the first part of this work there is written theoretical providence (about the situation of the adoption in Lithuania, the stages of the adoption process, the specific problems of children adaptation). The results of the the qualitative research (interviews were taken from four adoptive mothers) is analyzed in the second part (the experience of the adoptive parents: the adoption process, the adaptation of the children in the family and other social environment and also the changes in the whole family life). The objective of this work is to present the adaptation in the new environment peculiarities of the children through the adoptive parents experience. The outcomes revealed that the adoption gives an opportunity for... [to full text]

Lietuvos Respublikos įvaikinimo politikos reguliavimo nuostatų vertinimo tyrimu siekiama geriau suprasti tiriamąjį reiškinį, identifikuojant pagrindines problemas, trukdančias siekti efektyvaus įvaikinimo reguliavimo ir įgyvendinimo, nurodant priemones šios viešosios politikos gerinimui. Todėl tyrimo tikslas – išanalizuoti įvaikinimo reguliavimą ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Siekiant tyrimo tikslo, buvo išsikelti šie uždaviniai: išanalizuoti reguliavimo ir įgyvendinimo koncepcijas, parenkant įvaikinimo reguliavimo įgyvendinimui tirti teorinę prieigą; apibrėžti įvaikinimo sampratą ir ištirtumą; išnagrinėti įvaikinimo reguliavimo ir įgyvendinimo procesą, pasitelkus ex ante ir ex poste teorinę prieigą; remiantis ekspertų ir įtėvių požiūriu, identifikuoti teisines ir socialines problemas, trukdančias siekti efektyvaus praktinio įvaikinimo reguliavimo ir jo įgyvendinimo. Siekiant atskleisti tyrimo dalyvių požiūrį į įvaikinimo reguliavimą ir jo įgyvendinimą, pasirinktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 9 asmenys: du seimo nariai, dvi įtėvių šeimos, ekspertas, VTAT, VTAS, NVO, VTAKĮ specialistai. Duomenims rinkti pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, jog praktiniame įvaikinimo kontekste sėkmingai pritaikyta GIMK programa, griežtai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų bei įvaikinus suteikiamos socialinės garantijos. Tačiau nepaisant šių privalumų egzistuoja struktūrinės, teisinės, socialinės problemos, kurios sudaro sudėtingų... [toliau žr. visą tekstą] / The research deals with the evaluation of regulations and rules of child adoption in the Republic of Lithuania. It tries to explain the phenomenon while revealing the main problems that prevent from seeking effective control and implementation of adoption as well as showing how the public policy may be improved. Thus, the aim of the research is to analyze the regulating and implementation of child adoption in the Republic of Lithuania. In order to achieve the aim the following objectives have been set out: to analyze the concepts of regulating and implementation in order to choose the theoretical approach to investigate the implementation of adoption regulating; to define the concept and exploration of child adoption; to examine the process of regulating and implementation of adoption using ex-ante and ex-post theoretical approaches; to identify legal and social problems that prevent from seeking effective regulating and implementation of adoption with regard to experts and parents‘ opinions. The qualitative research was chosen in order to reveal the research participants‘ attitudes towards the regulating and implementation of child adoption. Nine participants took part in the research: two members of the Seimas, two adoptive families, an expert and specialists from VTAT, VTAS, NVO and VTAKI. The semi-structured interview was chosen as a method to gather data. The data that was gathered during the research revealed that GIMK programme is successfully applied in the... [to full text]

Darbe keliama hipotezė, kad vaiko giminaičių pagal kilmę teisės dėl valstybės užtikrinamo įvaikinimo konfidencialumo nėra pažeidžiamos. Tam patvirtinti ar paneigti reikia, visų pirma, suprasti, kas yra šeima, koks vaiko vaidmuo šeimoje ir visuomenėje, kas yra įvaikinimas, koks yra įvaikinimo konfidencialumo tikslas. Šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Ją sudaro sutuoktiniai ir jų vaikai. Vaikas yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam nėra suėję 18 metų. Jis turi teisę gyventi šeimoje, ir niekas negali iš jo tokios teisės atimti. Bet tėvų sprendimu ar dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., tėvų mirties, ligos, įkalinimo)vaikas negali augti šeimoje. Tokiu atveju vaiko teises ir teisėtus interesus imasi užtikrinti valstybės įgaliotos institucijos. Be tėvų globos likęs vaikas yra apgyvendinamas globos namuose. Kita alternatyva be tėvų globos likusiam vaikui yra įvaikinimas. Įvaikinimu yra panaikinamos vaiko biologinių tėvų ir kitų giminaičių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, o tarp vaiko ir įtėvių bei kitų giminaičių sukuriamos tokios teisės ir pareigos kaip tarp tėvų ir vaikų bei giminaičių pagal kilmę. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra tapačios – juos auginti ir išlaikyti. Abipusė išlaikymo pareiga yra numatyta artimiesiems vaiko giminaičiams – seserims, broliams, seneliams. Šie artimieji giminaičiai taip pat turi ir teisę bendrauti su vaiku. Įvaikinus vaiką visos buvusių giminaičių pagal kilmę teisės ir pareigos yra panaikinamos. Tuomet yra galimas vaiko giminaičių pagal... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption is the legal act where all rights and duties between the natural family and the child are extinguished and the rights and duties between the child and the adoptive parents are established as they are relatives according to blood relationship. The purpose of these theses is to answer the question wheather the confidentiality of adoption violates the rights of child‘s former close relatives (according to blood relationship). There are some points that help to answer this question: • Defining what the family is; • Analizing the child‘s role in his family and in the society; • By rewiev of conception of adoption, its development, procedural fetures; • Defining the causes of adoption, its warranties and limits; • Defining the communication between the adopted child and his former close relatives. The hypothesis is that the confidentiality does not violate the relations between the adopted child and his former close relatives. It‘s important to notice that adoption is closely connected with social life and warranties of the adoptive family so it is impossible to separate the social aspect and the legal act of adoption. Family is the ground of the society and the nation. Family is knowable as the spouses and their children. The concept of the child in the legal documents is associated with the capability of the person. The international and national legal acts interprets the child as a person under 18. There are some occasions when the child may be declared as capable even... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojamos tėvams taikytinos pasekmės, apribojus tėvų valdžią. Analizė atliekama tėvų valdžios apribojimo būdo pagrindu, nurodant taikytinų pasekmių apimtį kiekvienu atveju. Lietuvoje didėjantis nepilnamečių motinų, socialinės rizikos šeimų skaičius, taip pat kitos aplinkybės lemia didėjantį bylų dėl tėvų valdžios apribojimo skaičių. Tačiau iki šiol šeimos teisės atskiri institutai nėra plačiai nagrinėti. Dėl šios priežasties analizuojamas institutas neabejotinai turi didelę tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę. Siekiant efektyviai ištirti nagrinėjamą temą, pirmoje darbo dalyje pateikiama teisės aktuose įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų principų tėvų valdžios apribojimo bylose analizė. Šioje dalyje taip pat išskiriami tėvų valdžios apribojimo būdai, kuriais remiantis antroje magistrinio darbo dalyje analizuojamos konkrečios pasekmės. Antroje dalyje atliekamas konkrečių tėvams taikytinų padarinių tyrimas, vertinama, kaip skiriasi pasekmių apimtis, priklausomai nuo tėvų valdžios apribojimo būdo. Pažymėtina, kad šioje dalyje analizuojamas ne tik tėvų valdžios apribojimo institutas, bet ir globos bei rūpybos, įvaikinimo ir išlaikymo institutai, kiek tai susiję su apribojus tėvų valdžią tėvams taikytinų pasekmių klausimais. Galiausiai, trečioje dalyje pateikiama valstybės pareigūnų ir institucijų veiklos, atlieka itin reikšmingą vaidmenį vaiko teisių apsaugos nuo žalingos jo vystymuisi, sveikatai aplinkos, vaiko ir tėvų atskyrimo inicijavimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyses civil liability after suspending parental authority by a court judgement. The analysis is based on the suspension of parental authority approach, indicating the extent of consequences in each case. Increasing numbers of under-aged mothers and families at social risk in Lithuania, as well as other factors lead to increasing numbers of cases on suspension of parental authority. However, specific institutes of Family Law in Lithuania have not been widely examined yet. For this reason, questions that have been analysed in this Master thesis undoubtedly have both theoretical and practical value. In order to effectively explore the subject, the first part is dedicated to analysing basic principles of parental authority that are established in legislative and in case law. This section also identifies ways of suspension of parental responsibility which will later on be the ground for examining separate consequences. Specific consequences, qualifying the extent of each one according to the approach of suspension of parental responsibility is analysed in the second part of the Master thesis. Also, it should be noted, that not only the institute of parental responsibility, but also other related institutes, such as guardianship, adoption and child support, as far as the consequences of suspension of parental responsibility are applied, are examined in this part. Finally, the analysis of government officials’ and institutions’ that play significant role in... [to full text]

Teisė į šeimos privatų gyvenimą yra ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Universalus šios teisės pobūdis nepašalina su jos taikymu susijusių problemų: nėra atitikimo tarp teisinio reglamentavimo ir socialinės realybės; valstybių kultūra, papročiai, religija lemia skirtingą šios teisės turinio ir ribų aiškinimą; teisės įgyvendinimo ir apsaugos srityje valstybėms paliekama plati diskrecija. Pastarosios aplinkybės lemia, jog vis dar nėra atsakymų į klausimus dėl homoseksualių, nesusituokusių asmenų bei vienišų vaiką auginančių tėvų teisės į šeimos gyvenimą apimties. Analizuojamos teisės specifika lemia ir vienareikšmės pozicijos dėl valstybių pozityvių ir negatyvių pareigų tinkamo vykdymo nebuvimą. Magistro darbe šeimos gyvenimo privatumo turinio ir ribų tyrimas vykdomas analizuojant pliuralistinę šeimos sampratą, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei valstybės pareigas jų kontekste, migracijos ir šeimos susivienijimo klausimus. Atliekant analizę, ieškoma atsakymo į klausimus, kokie subjektai turi teisę į šeimos gyvenimo privatumą, kokie institutai yra šios teisės sudedamosios dalys ir su kokiomis problemomis yra susiduriama juos taikant praktikoje, kokiomis priemonėmis yra ginama judėjimo laisve besinaudojančių asmenų šeimos bendras gyvenimas vienoje valstybėje, kaip praktikoje yra taikomas EŽTK numatytas analizuojamos teisės ribojimo leidimas. Darbe atliktas tyrimas parodė, jog teisė į šeimos gyvenimo privatumą yra ribojama teisės normomis įtvirtinant siaurąją... [toliau žr. visą tekstą] / A right to private family life is protected on both (national and international) levels. Universal nature of this right does not eliminate problems which arise from its implementation in practice. Legal regulation does not reflect changing social reality; state’s culture, custums, religion has an undeniable influence on content and ambit of private family life; states’ authorities have a wide margin of appreciation in determining what measures to take in order to implement this right and to guarantee its protection. All of these problems result in the unanswered questions about homosexuals’, unmarried partners’, single parents’ right to private family life and its extent, state’s positive and negative obligations. This master thesis approaches the right to private family life, its content and limits by analyzing pluralistic concept of family, parent-child relationships and related obligations of the state, imigration and its impact on right to family reunification. The author focuses on answering these questions: which subjects have a right to private family life; what institutes conclude this right and what problems arise from it in pratice; how are the right of free movement and the right to family life protected; how is Article 8 para. 2 of ECHR (that indicates the circumstances in which public authorities can validly interferance with the right to family life) applied in reality. The research has showed that right to private family life is limited by narrow definition of... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze the linguistic development of Lithuanian children adopted to Italy focusing on the expression of action (and state) as one of the most important communicative tasks; to define the stages of acquisition of Italian as a second language, the speed with which the stages occur and the factors that influence it; to investigate the position of Lithuanian in the linguistic repertoire of the adopted children. In order to achieve these goals a sociolinguistic survey of adoptive parents has been conducted, adopted children have been observed for a year after the adoption, spontaneous speech data were collected of one selected child, the data then has been transcribed and annotated for analysis with the program CHILDES, a detailed analysis of the expression of action / state has been conducted. Summarizing the results of the research, the dissertation confirms that the adopted children rapidly acquire the new language (L2), they reach a very high level of linguistic quality, comparable to that of the native speakers, even though their acquisition is completely (or mostly) natural and not formal. The expression of action / state starts by using pragmatic principles and gradually passing to the grammatical ones whereas the grammar is acquired in a typical evolving sequence. Even the second language acquisition of the older adopted children has some similarities with the children’s mother tongue acquisition (L1). Age is not the major factor that... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – ištirti iš Lietuvos į Italiją įvaikintų vaikų kalbos raidą po įvaikinimo, didžiausią dėmesį skiriant veiksmo raiškai, kaip vienai svarbiausių komunikacijos tikslų; nustatyti antrosios, italų, kalbos įsisavinimo etapus, spartą ir ją lemiančius veiksnius; išsiaiškinti lietuvių kalbos padėtį įvaikintų vaikų kalbiniame repertuare. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta sociolingvistinė įtėvių apklausa, metus laiko po įvaikinimo stebėti vaikai ir rinkti tyrimui pasirinkto vaiko spontaninės kalbos duomenys, kurie vėliau transkribuoti ir užkoduoti analizei pagal programą CHILDES, atlikta išsami veiksmo / būsenos raiškos raidos analizė. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiama, kad įvaikinti vaikai itin sparčiai įsisavina naują (K2) kalbą, jie pasiekia labai aukštą, gimtakalbiams prilyginamą, tikslinės kalbos kokybės lygį nepaisant to, kad jų kalbos įsisavinimas yra vien tik (ar daugiausia) natūralus, o ne formalus. Veiksmo raiškos raida vyksta palaipsniui nuo pragmatinių principų pereinant prie gramatinių, o gramatika įsisavinama tipiškai, sudėtingėjančia seka. Net ir vyresnių įvaikintų vaikų antrosios kalbos įsisavinimas turi tam tikrų panašumų su mažų gimtakalbių (K1) vaikų raida. Amžius nėra pagrindinis veiksnys, leidžiantis įvaikintiems vaikams greitai ir sėkmingai įsisavinti naują kalbą. Didžiausią įtaką turi tarptautinio įvaikinimo situacijoje palanki kalbinė aplinka. Per metus naujoji kalba tampa visai ar beveik vienintelė... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]