Įvaikinimas – šeimos teisės institutas, kuris įtvirtintas siekiant įgyvendinti vaikų teises ir poreikį augti bei būti auklėjamiems šeimoje bei patenkinti įtėvių poreikį sukurti šeimos santykius ir įgyvendinti vaikų auklėjimo teises ir pareigas. Įvaikinimas turi atitikti įstatyme numatytas bendrąsias sąlygas, kurios keliamos vaikui, kad jis galėtų būti įvaikinamas, taip pat sąlygas, kurias privalo atitikti būsimieji įtėviai, bei papildomas sąlygas, kurios skirtos tarptautiniam įvaikinimui. Įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Į tokius sąrašus vaikai įrašomi tik gavus tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimus, patvirtintus teismo, bei tik vaikus, kurie ne jaunesni nei 3 mėnesiai. Įsivaikinti gali siekti tik asmenys, kurie įrašyti į norinčiųjų įvaikinti sąrašus, kurių vienas skirtas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, o kitas Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems užsienyje ir užsieniečiams. Tiek pagal nacionalinius įstatymus, tiek pagal Hagos konvenciją į tokius sąrašus įtraukiami tik sutuoktiniai ir, išimtiniais atvejais, vienišas asmuo, po privalomos procedūros -patikrinimo dėl pasirengimo įvaikinti. Tarptautinis įvaikinimas yra pranašesnis ir šeima vaikui randama kitoje valstybėje, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas yra kilęs. Konstatavus, kad tarptautinis įvaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, turi būti išpildytos tarptautiniam įvaikinimui būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption – family law institute, which established in order to fulfill children’s rights and requirements grow and be fostered in family. On the other hand, fulfill the requirements for adoptive parents to have family relationships and realize the rights and duties on child fostering. Adoption must satisfy the common conditions set by law. They are established for child, that she/he could be adopted and for the prospective adoptive parents. The additional conditions are set for the international adoption. Children could be adopted, if they are on the rolls of adoptable children. Children are registered into the list after the consents of his/her parents, foster-father/mother (guardian) were given in court and not younger then three month. Prospective adoptive parents could be the persons, who are on the rolls of adoptive parent. There are two lists one for the Lithuanian citizens habitual resident in Lithuania, the second for the Lithuanian citizens habitual resident in foreign country and for foreigner. According to the national law and The Hague convention on protection of children and co-operation in respect of intercountry adoption could be registered just spouses and a person after the Central authorities have determine that the prospective adoptive parents are eligible and suited to adopt. International adoption may offer an advantage of a permanent family to a child for whom a suitable family cannot be found in his or her state of origin. When it is stated, that... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze the linguistic development of Lithuanian children adopted to Italy focusing on the expression of action (and state) as one of the most important communicative tasks; to define the stages of acquisition of Italian as a second language, the speed with which the stages occur and the factors that influence it; to investigate the position of Lithuanian in the linguistic repertoire of the adopted children. In order to achieve these goals a sociolinguistic survey of adoptive parents has been conducted, adopted children have been observed for a year after the adoption, spontaneous speech data were collected of one selected child, the data then has been transcribed and annotated for analysis with the program CHILDES, a detailed analysis of the expression of action / state has been conducted. Summarizing the results of the research, the dissertation confirms that the adopted children rapidly acquire the new language (L2), they reach a very high level of linguistic quality, comparable to that of the native speakers, even though their acquisition is completely (or mostly) natural and not formal. The expression of action / state starts by using pragmatic principles and gradually passing to the grammatical ones whereas the grammar is acquired in a typical evolving sequence. Even the second language acquisition of the older adopted children has some similarities with the children’s mother tongue acquisition (L1). Age is not the major factor that... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – ištirti iš Lietuvos į Italiją įvaikintų vaikų kalbos raidą po įvaikinimo, didžiausią dėmesį skiriant veiksmo raiškai, kaip vienai svarbiausių komunikacijos tikslų; nustatyti antrosios, italų, kalbos įsisavinimo etapus, spartą ir ją lemiančius veiksnius; išsiaiškinti lietuvių kalbos padėtį įvaikintų vaikų kalbiniame repertuare. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta sociolingvistinė įtėvių apklausa, metus laiko po įvaikinimo stebėti vaikai ir rinkti tyrimui pasirinkto vaiko spontaninės kalbos duomenys, kurie vėliau transkribuoti ir užkoduoti analizei pagal programą CHILDES, atlikta išsami veiksmo / būsenos raiškos raidos analizė. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiama, kad įvaikinti vaikai itin sparčiai įsisavina naują (K2) kalbą, jie pasiekia labai aukštą, gimtakalbiams prilyginamą, tikslinės kalbos kokybės lygį nepaisant to, kad jų kalbos įsisavinimas yra vien tik (ar daugiausia) natūralus, o ne formalus. Veiksmo raiškos raida vyksta palaipsniui nuo pragmatinių principų pereinant prie gramatinių, o gramatika įsisavinama tipiškai, sudėtingėjančia seka. Net ir vyresnių įvaikintų vaikų antrosios kalbos įsisavinimas turi tam tikrų panašumų su mažų gimtakalbių (K1) vaikų raida. Amžius nėra pagrindinis veiksnys, leidžiantis įvaikintiems vaikams greitai ir sėkmingai įsisavinti naują kalbą. Didžiausią įtaką turi tarptautinio įvaikinimo situacijoje palanki kalbinė aplinka. Per metus naujoji kalba tampa visai ar beveik vienintelė... [toliau žr. visą tekstą]