The contemporary society has set certain standards or norms defining what a human being should be and how he should behave. Other individuals, especially with some kind of incapacity, often become unacceptable or even unnecessary. Such an attitude towards an incapacitated person must be undisputedly changed. “The role of art in spreading cognitive powers of the intellect is recognized as one of the most important factors in development of the individual” (Matonis, 2000, :18-19). A research has been conducted attempting to assess a potential for self-expression of teenagers with mental disorder and optimization of the socialization process (while them taking part in a social and art project). The research in the social and art project “Katedra” involved 10 young persons with mental disorder and 5 professional artists. Also by means of filling in a questionnaire 123 assessors – spectators representing the viewpoint of the society on the results of the project, i.e. a performance with participation of disabled and healthy artists, were interviewed. The research revealed changes in the attitude of the society towards people with intellectual problems and showed growing possibilities of social optimization for the disabled persons. It was also concluded that participation in art projects helps young disabled people easier integrate into the society and offers them equal chances to play a role in the life of the society. The analysis of the arrangements indicated that the disabled... [to full text]

The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other. / Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams.

Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams. / The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other.

Darbe atlikta teorinė sociokultūrinės meninės raiškos tobulinimo galimybės ugdant būsimus mokytojus analizė. Skatinant moksleivių raišką ir sociokultūrinės raiškos plėtrą, svarbu juos išmokyti kurti supančios aplinkos kultūrą, o ne tik ja remtis, būti jos vartotojais. Tai labai svarbi asmenybės nuostata. To siekiama remiantis moksleivių socialine kultūrine raiška. Ši aplinkybė verčia išskirti sociokultūrinę raišką kaip aktualią moksleivių ugdymo ir mokytojo rengimo problemą. Anketinės apklausos metu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sociokultūrinės meninės raiškos tobulinimo galimybes ugdant būsimus mokytojus. Tyrimo objektas: būsimų mokytojų sociokultūrinė meninė raiška. Tyrime dalyvavo 183 Šiaulių universiteto studentų ir 60 Šiaulių miesto meno mokytojų, parinkti atsitiktinės atrankos būdu. Empirinėje dalyje nagrinėjami sociokultūrinės meninės raiškos vaidmuo būsimų mokytojų ir meno mokytojų profesiniam tobulėjimui. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Studentai, lankę mokykloje būrelius, jiems taip pat yra poreikis lankyti meno kolektyvą ir universitete. Tie studentai, kurie lanko meno kolektyvus, turi reikšmės ir jų aktyvumui visuomeniniuose renginiuose, spektaklių ar koncertų lankymui. 2. Tiek apklaustieji studentai, tiek ir meno mokytojai lanko meno kolektyvus, norėdami patenkinti pomėgius, poreikius, o lankyti pasirinktą kolektyvą nusprendžia dažniausiai patys, tai rodo, jog ši meninės saviraiškos rūšis yra labai svarbi ir aktuali asmeniškai. 3... [toliau žr. visą tekstą] / In this work theoretical analysis of possibilities to improve skills of artistic expression qualifying teachers is presented. Working with students of different age groups showing possible ways of expressing themselves and improving skills of artistic expression is very important. To improve skills of artistic expression is the main goals set for the qualification course. It enables young people to create positive atmosphere and cultural environment in reality, and prevents them from being only consumers. Improvement of artistic skills is assumed to be the major goal when developing any personality. This aim could be achieved by appealing to students' skills of sociocultural expression. Therefore development of sociocultural skills is relevant while preparing teachers for their future job. The questionnaire has been prepared and the research has been done to educe possibilities for improving skills of artistic expression during the teachers' qualification course. Different ways of artistic expression has been observed. 183 students of Siauliai university and 60 teachers currently working in Siauliai schools have answered the questions given and participated in the research. The empirical part of the paper determines how skills of artistic expression effect professional development of a teacher. The most important implications of the research done are: 1. Students, who participated in different extra curriculum activities and clubs at school, tend to join clubs and art groups... [to full text]

Vaikų globos namuose augantys vaikai dažnai atsineša individualią traumuojančią patirtį ir psichologines pasekmes, kurias sukėlė neišreikšti, neįsisąmoninti jausmai.. Vaikų globos namuose dirbantis socialinis darbuotojas, kurio pagrindinė profesinė misija – padėti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas , neturi pakankamų įgaliojimų ir neturi pakankamai metodinių priemonių, patirties ir žinojimo, kaip sudaryti sąlygas vaikui išreikšti savo jausmus ir reflektuoti savo jausmų, patirties tema. Be to, metodinė priemonė rodo būdus, kaip siekti holistinio ugdymo, apimančio emocinį, socialinį vystimąsi, savęs ir meno pažinimą. Todėl labai aktualus yra specializuotų metodikų kūrimas. Tyrimo objektas – Socialinio darbo metodų plėtotė, takant meninės raiškos terapinius žaidimus. Darbo tikslas – ištirti meninės raiškos terapinių žaidimų kaip socialinio darbo metodų plėtotės vaikų globos namuose tikslingumą. Uždaviniai: 1. Atskleisti vaikų globos namuose augančių vaikų socializacijos ypatumus ir išanalizuoti su jais dirbančio socialinio darbuotojo veiklos specifiką. 2. Aptarti meninės raiškos terapinius žaidimus kaip socialinio darbuotojo iniciatyvą pozityviai globos namuose augančių vaikų socializacijai. 3. Sudaryti vaikų meninės raiškos terapinių žaidimų programą - metodinę priemonę vaikų globos namų socialiniams darbuotojams ir patikrinti jos tikslingumą Ekspertų metodu. 4. Pateikti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodologija. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The application of therapeutical methods is important for social work, especially for social workers who work in children‘s homes and are involved in their positive socialisation. Using the games of artistic expression as a therapy in working with children with no families, it is possible to promote their development, the ability of the children to get into their inner world, to get to know their feelings and to develop the harmony of their personality. The aim of this research was to to explore the necessity of artistic expression therapeutical games, as a method of social work in a children‘s home, and to work out a program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘, the expedience of which would be approved by the Expert Method. The objectives of the research were to analyse the particularities of work of a social worker in a children‘s home, to disclose the particularities of socialisation of the children who are raised in children‘s homes, to discuss the games of artistic expression as therapy and one of the ways of communication between the children living in children‘s homes and the social workers, to work out the program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘ and to test its expedience by the Expert Method. The qualitative method was used in the work. Such methods as the analysis of literature sources, the... [to full text]