Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje išplitus skaitmeninėms technologijoms ir didžiajai daliai žmogaus gyvenimo persikėlus į skaitmeninę erdvę, autorių teisių įstatymai ėmė nebeatitikti susiklosčiusios situacijos ir nepagrįstai riboti informacijos sklaidą bei prieinamumą internete. Siekiant padėti autoriams ir kūrinių naudotojams išspręsti šias problemas bei skaitmeninėje erdvėje sukurti protingą ir lanksčią autorių teisių apsaugos sistemą, 2001 m. buvo įkurta Creative Commons organizacija, 2002 m. pasiūliusi visuomenei autorių teisių suteikimo sutartis – Creative Commons licencijas. Šios skaitmeninės formos sutartys įgalina autorių ar jo teisių turėtoją suteikti teisę kitiems asmenims neribotą laiką, bet kurioje pasaulio valstybėje, nemokamai naudotis sutartyje aiškiai nurodytomis autorių turtinėmis teisėmis į skaitmeninės formos literatūros, mokslo ar meno kūrinį. Tačiau naudojantis bendruoju CC licencijų variantu, parengtu remiantis JAV autorių teisės nuostatomis, ir nesuderintu su teisės aktais, kyla klausimas, ar tokios licencijos užtikrina pakankamą autorių teisių apsaugą Lietuvoje. Siekiant atsakyti į šį klausimą ir išanalizuoti CC licencijų santykį su klasikiniais autorių teisių įstatymais, pirmoje šio darbo dalyje atskleidžiama CC licencijos sąvoka, tikslai bei pagrindinės sąlygos. Antroje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas galimų problemų identifikavimui, taikant CC licencijas Lietuvoje. Taip pat apžvelgiamas bendrųjų (tipinių) CC licencijų naudojimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / In eight decade of twentieth century the appearance and development of digital technologies moved a great part of human life into cyberspace. However copyright laws were in conflict with factual situation and started to interfere with the dispersion and accessibility of information in internet. In 2001, aiming to help authors and users to deal with those problems and to develop reasonable and flexible copyright protection, Creative Commons organization was created. In 2002 this organization introduced to the public agreements, known as CC licenses, granting author’s economic rights to the user. These digital agreements enables author or holder of his rights, to grant other party perpetual, worldwide, royalty-free right to use authors economic rights to literature, science or art works. Though using unported version of CC licenses, which was prepared according to USA copyright law, may raise the question of secure copyright of unported licenses in Lithuania. Search for the answer to the above question and analysis of the relation between CC licenses and classical copyright law is provided. In the first part of this paper objectives, main features and concept of CC licenses are indicated. In the second part considerable attention is given to indicate possible problems while using CC licenses in Lithuania. The usage and internationalization of CC licenses are also developed in the second part of the paper. Finally, conclusion is made that unported CC licenses, even not... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygos išleistos 2001-2005 m. Lietuvoje (klasikinė ir šiuolaikinė proza, skirta vaikams ar paaugliams, nėra šio darbo tyrimo objektas). Darbo tikslas – išanalizuoti koks buvo verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos repertuaras 2001-2005 m. laikotarpyje ir nustatyti kokie veiksniai įtakojo šio literatūros žanro repertuaro formavimą. Darbo uždaviniai: apibrėžti klasikinės ir šiuolaikinės prozos sąvokas; išanalizuoti kokią dalį užima verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygų leidyba Lietuvos knygų rinkoje; išanalizuoti kokie leidėjai leido didžiąją verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos leidinių dalį; išanalizuoti klasikinės ir šiuolaikinės prozos repertuarą ir nustatyti vyravusias leidybos tendencijas bei jas įtakojusius veiksnius; išanalizuoti verstinės klasikinės ir šiuolaikinės literatūros serijų leidybą; išanalizuoti ir nustatyti geriausiai perkamų autorių ir knygų sąrašą. Naudojantis specialiuoju knygotyros bibliografiniu metodu, atlikus pasirinktų leidėjų, kurie išleido didžiausią verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos leidinių dalį, apklausą interviu būdu, taip pat išanalizavus papildomą surinktą informaciją apie išleistas verstinės klasikinės ir šiuolaikinės prozos knygas, prieita išvados, kad 2001-2005 m. laikotarpyje didėjo ne tik VKŠ literatūros knygų leidybos apimtys, bet ir jos dalis visos grožinės literatūros ir verstinės grožinės literatūros pasiūloje. Pastebėta... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Mastre‘s degree work – translated classical and contemporary literature published during the period of 2001 – 2005 in Lithuania (classical and contemporary literature dedicated for children and juveniles is not the object of this work). The aim of this work – to analyse the repertoire of translated classical and contemporary literature of the 2001 – 2005 period and determine the main factors, which made the impact for the repertoire formation of the aforementioned literature genre. The goals of the work – to determine the terms of classical and contemporary literature; to analyse what is the share of translated classical and contemporary literature publishing in Lithuanian books market; to analyse which publishers published the biggest share of translated classical and contemporary literature; to analyse the repertoire of classical and contemporary literature and determine the main publishing tendencies and the factors, which made the impact on them; to analyse the series publishing of translated classical and contemporary literature; to analyse and determine the list of the best selling authors and books. After using the special bibliographical research method, having interviews with publishers, which published the biggest share of translated classical and contemporary literature and also analysing additionally gathered information on published translated classical and contemporary literature, it was come to the conclusion, that during the period of 2001 –... [to full text]

Resumé Dans ces études sur le droit de la propriété intellectuelle on essaye désigner comment fonctionne l‘interception des principes géneraux de droit d’auteur. Dans le cadre de législation national et international l‘oeuvre qui était créé pendant le travail intellectuel et créatif. Appliqué la protection au droit auteur, le droit du public à l’information viendra protéger les intérets des utilisateurs des oeuvres. Cependent, suite à une évolution récente, le champ de protection du droit d’auteur a été démesurément étendu, ce qui a eu pour effet de remettre en cause cet équilibre, de sorte que le droit public à l’information est à présent insuffisamment pris en compte au sein de la législation du droit d’auteur. En l’espèce on a comparé le droit lituanien avec le droit français pour decouvrir les différences entre les législations, comment on désigne le droit d’auteur, la protection des ces droits appliqués. La question posée: avons-nous réussi dresser le bilan entre les droits d��auteur et les droit des utilisateurs, la question reste encore ouverte, les principes fundamentales sont instaurés dans les normes juridiques, pourtant le jurisprudence doute et ne peut pas décrire les limites des termes.