Educational change – a multiplex phenomenon, what impacts on the achievements of children, is hoped only then it encompas a whole chain of events: from education politics through the local context and its interpretation to the activity in the classroom. The radical social alternations caused the educational change in Lithuania. The purpose of the survey: to analyze the standpoints of Utena region pedagogues from different types of schools to the educational change. Smmarizing the results of survey it can be maintained, that the leaders and teachers of Utena region educational institutions, first in the country joint the establishment of educational system in independent Lithuania and are open to the changes.

According to the different sources, transformation of educational system in Lithuania is analysed since XX century to nowaday. The parents opinion about transformation and development of educational system and the problems related with giving information analysed in Lithuanian and foreign investigative works is given in this master work. Parents briefing needs are dispute din the process of the educational reform. The investigation about parents briefing needs was done in this master work. Two methods: a questionnaire survey and a descriptive statistics were used for this investigation. It let ground the authors hypothesis: 1) Parents of students are more interested in aspects of education which are connected with their children; 2) Parents of students are less interested in aspects of education which are connected with functioning of education. Finally, the conclusion and suggestions related to searching materialis given in this master work.

Pokyčiai ekonomikoje ir darbo rinkoje sąlygojo politines ir mokslines diskusijas apie mokymąsi visą gyvenimą bei besimokančios visuomenės poreikius: rinkos ekonomika reikalauja nuolat atnaujinti turimus, bei įgyti naujus įgūdžius, žinias ir gebėjimus. Augantis tarptautinis bendradarbiavimas ir konkurencija įtakojo naują požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, apimantį tiek naujų kompetencijų įgijimą, tiek anksčiau įgytų tobulinimą. Švietimo reformų pasekoje, plėtojant žinių visuomenę, atsiranda vis daugiau galimybių bei iniciatyvos mokytis ir dalyvauti kaitos procesuose. Švietimo politikai akcentuoja būtinybę kelti mokymo kokybę, kuriai didžiulę įtaką turi pedagogų kvalifikacija, reikalaujanti nuolatinio tobulinimo ir atnaujinimo. Ilgainiui mokytojų vaidmuo pakito: jų pedagoginė veikla tapo labiau kompleksinė, reikalaujanti priimti savarankiškus sprendimus, todėl mokytojai skatinami nuolat tobulintis ir aktyviai dalyvauti mokyklos tobulinimo procese. Svarbu pabrėžti, kad žinios, įgūdžiai ir gebėjimai nėra įgyjami visam laikui, - jie turi būti nuolat atnaujinami visos mokytojo karjeros laikotarpiu. Dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procesuose sąlygoja tam tikri veiksniai, į kuriuos, kaip į mokymosi kontekstą, svarbu atsižvelgti, apibūdinant mokytojų nuolatinio mokymosi pasiekimų vertinimo bei pripažinimo specifiką. Daugelis mokymosi motyvus analizavusių autorių (V. Šernas 2003; A. Gaižutis 2003; V. Kučinskas 2001; K. Pukelis 2003; L. Stoll ir D. Fink 1998; V. Kavaliauskienė 2001; B... [toliau žr. visą tekstą] / Economical and social changes of society raise new requirements for particular individuals, thus the idea of constant studying starts to gain ground progressively. People aim at improvement of their professional qualification, acquiring more knowledge and experience. This favourably capacitates change and rising social status of the individuals. Hence, it is very important to emphasize the role of constant studying in the dynamic contemporary society. Occupation and activity are the important process of personal self-realisation. Professional education and training have significant effect upon occupation and social integration. Thus, it is necessary to draw attention to the factors and motives influencing upon the process of constant studying. Profession of a teacher is specific as it does not limit itself entirely to the capabilities of the teacher. The overall psychological structure: activeness, single-mindedness of activity, sources of abilities and way of activity – is also important there. Constant studying of the teachers, their qualification refreshment, which are related with improvement of own personality, self-knowledge, perception and assessment of own relation to the profession, and also reflect inner aspirations and stimulate cultural renewal. Motivation of teachers’ constant studying and professional development is related with the interest in own profession, eagerness to become a specialist with high qualification, giving sense to the teacher’s profession and... [to full text]

Theme of the Master degree – Lithuania teachers‘ unions influence on the education changes process. The theme is relevant, as it seeks to value teachers‘ unions influence on the education changes process. Teachers‘ unions activities in Lithuania have not been researched. In this paper is analysed how education changes process, education policy‘s usefulness depends on social organizations‘ involvement into this process. Namely teachers‘units, unifying teachers, who directly participate in education process, can help education politics to make rational decisions and to prompt teachers to improve, play up public not only in the direct work, but also creating education policy. Problem of the research. Education is related with permanent changes process, therefore Lithuania‘s general training marks, quality characteristics, activity‘s usefulness, teachers‘ improvement and certification are revised. In this plane also centralization/decentralization process, functions‘ distribution among separate education links questions and another group of the questions – teachers‘ work conditions, payments and etc. It is necessary to involve as many participants as possible into education policy‘s creation, to develop social dialogue. Teachers, united into unions, seek to participate into education changes process and to represent their interests. Here arise the problem do teachers‘ unions have opportunity to influence education changes process determining decisions at the national and... [to full text]

In an attempt to improve the quality of education in basic schools of Lithuania, the Ministry of Education has prepared and is now realizing a Schools Improvement Program. (SIP) The main goal of this program is to improve 5th – 10th forms students’ achievements modernizing general education and making sure the funds for education are used in an effective and rational way. The Schools Improvement Program is being realized with the help of teachers-consultants. Their goal is to ensure the achievements and realization of the educational tasks set in the Schools Improvement Program. However, their activities and role in ensuring the spread of SIP ideas have not been investigated yet. Therefore, it is vital to find out and investigate the way consultants perform their role and functions. The goal of the investigation: to ascertain SIP consultants’ role realization in improving educational activity of basic schools. The tasks of the investigation: 1. To analyze pedagogical, psychological and managerial literature related to educational reform and schools improvement questions. 2. To discuss the peculiarities of consulting in the professional improvement system. 3. To carry out a survey of SIP 2nd round consultants and determine their role in this program. 4. To provide recommendations to school principals and teachers about educational and managerial activity improvement of basic schools, creating better studying conditions at schools, increasing studying possibilities for... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendrojo lavinimo mokyklų veikla pokyčių sąlygomis analizė. Supažindinama su pokyčių realizavimo kliūtimis ir kaip mažinamas pasipriešinimas pokyčiams. Iškelta hipotezė : Tikėtina, jog mažinant atsparumą pokyčiams bendrojo lavinimo mokyklose lemia mokytojų asmeninės savybės bei vadovų vadybiniai gebėjimai valdant pokyčius. Pedagogu konservatyvumas, novacijų prasmės nesuvokimas, informacijos stoka, stabdo novacijų atėjima i ugdymo įstaigas. Todėl yra labai svarbu pedagogų švietimas šiuo klausimu. Taip pat yra reikalinga vadovų ir pedagogų kolegialumo principu paremtas bendravimas, problemų susijusiu su naujovių atėjimu sprendimas, norint išvengti bet kokio pasipriešinimo diegiant novacijas. Tyrime dalyvavo 150 vadovų iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir gimnazijos). Tyrimas vyko 2009 – 2010 metais. Svarbiausios tyrimo išvados : 1. Mokytojai edukaciniams pokyčiams šiandieninėje mokykloje dažniausiai priešinasi dėl pačių mokytojų asmeninių savybių. Vadovai įvardija mokytojų neapibrėžtumo grėsmę, baimę rizikuoti, per siaurą požiūrį į problemą, negebėjimą identifikuoti problemos, nepasirengimą numatomiems pokyčiams, jų kompetencijos trūkumą, mokytojų konservatyvumą. Tačiau didžiausią problemą vadovai įžvelgia pedagogų nesidomėjimą novacijomis ir informacijos stoką. 2. Vadovų pastangos įtraukti darbuotojus į pokyčių planavimą ir diegimą gerinant ir tobulinant pedagogų žinias ir kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the activity of basic education schools acting under the conditions of reforms has been carried out in this research. The obstacles of the realization of reforms and the decrease of the resistance for changes have been presented. The following hypothesis: It seems likely that individual features of teachers and managerial abilities of leaders while controlling alterations determine reducing the resistance for alterations at comprehensive schools. Conservatism of pedagogues, incomprehension of novation meaning and lack of information stops the coming of novations to comprehensive schools. That is why the education of pedagogues is so important aspect. Also the interaction based on leaders and pedagogues principle of collegiality, solutions of problems concerned with coming innovation on purpose avoiding any resistance while implanting novations is really required. 150 directors from various basic education schools in Lithuania had participated in this research (kindergartens, primary schools, secondary schools and gymnasiums). The research was performed in 2009-2010. The most important findings of this research: 1. Mostly teachers resist for educational alterations at modern-day schools regarding their own individual features. Leaders mark the threat of teachers’ indetermination, fear to risk, too narrow view to problem, incompetence to identify problem, no forwardness to predictable alterations, lack of teachers competences, conservatism of... [to full text]

Šiame darbe tiriama bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos problemų struktūra, analizuojamos problemų priežastys, galimi sprendimo būdai. Darbo tikslas - atskleisti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos problemas, jų skirstymą ir pertvarką įgyvendinti trukdančius veiksnius. Darbą sudaro įvadas, teorinė ir empirinė dalys, pateikiamos išvados ir rekomendacijos bei literatūros sąrašas ir priedai. Pirmame teorinio darbo skyriuje apžvelgiama bendrojo lavinimo mokyklų reformos eiga, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Aptariami reformos politiniai, socialiniai, ekonominiai motyvai. Išskirti reformos etapai, pateikiami šiems etapams būdingi bruožai. Antrame teorinio darbo skyriuje nagrinėjami Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos trukdžiai bei problemos, įvardintos mokslininkų, švietimo specialistų, nepriklausomų tyrėjų. Taip pat pabrėžiama įvairių švietimo bendruomenių įtaka reformai, bendrais bruožais pateikiamas bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių (tėvų, mokinių, mokytojų, švietimo specialistų ir kt.) atstovų reformos vertinimas. Analizuojama Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos kilmė bei eiga. Trečiame skyriuje analizuojami gauto kiekybinio ir kokybinio tyrimų rezultatai. Tyrimų duomenys nagrinėjami Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos kontekste. Skyriuje pateikiama problemų struktūra pagal problemų socialinę, ekonominę ir politinę sritis ir pagal problemos aktualumą konkrečiam... [toliau žr. visą tekstą] / The structure problems of structural problems of reorganization of general education schools in Vilnius city are researched, the possible reasons and ways of solution are presented in the work. The aim is to open and divide the problems of schools’ network reorganization and the factors interfering its implementation. The work is divided into introduction, theoretical and empirical units, conclusions and recommendations. The development of educational reform after regaining the independence, its stages and political, social and economical grounds are presented and thoroughly described in the first unit. The run and impediments of general education reform in Lithuania analyzed by scientists, educators, and independent authors presented in the second unit as well as influence of educational communities and the reform evaluation made by their representatives. In the third unit the results of quantitative and qualitative research in the context of reorganization of school network described. The author successfully presents the structural analyses of social, economical and political fields taking into account the importance of the problem for each member of the community. Qualitative research lays in the background of analyses, linking with reasons and possible ways of making decisions. Some mostly important problems of reorganization of schools network in Vilnius and other cities as well as recommendations for decision makers, educators, representatives of schools administration... [to full text]

Kaita, tobulinimas, efektyvumas – vieni iš dažniausiai šiandieninėje švietimo retorikoje pasitaikančių žodžių. Jie atskleidžia dabartines švietimo tendencijas. Taigi, nuolatinė kaita ir mokymosi veiksmingumas – būdingiausi postmodernios mokyklos bruožai. Teorinėje dalyje aptariamas pokyčių valdymo procesas ugdymo institucijoje, remiantis moksline kaitos samprata ir analizuojamais švietimo dokumentais. Antrame skyriuje mokyklos tobulinimas apibrėžiamas, kaip planingos švietimo kaitos būdas. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris ir nuostatos, vertinant dalyvavimą tobulinant ugdymo instituciją. Darbo tikslas – išnagrinėti bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų dalyvavimo mokyklos tobulinimo procese ypatumus ir galimybes. Pateikiamas tyrimas yra aktualus, nes svarbu nustatyti, kaip pedagogai prisideda prie ugdymo institucijos veiklos tobulinimo. Pedagogų dalyvavimo tobulinant ugdymo institucijos veiklą tyrimas atliktas dešimtyje bendrojo lavinimo mokyklų. / Changes, development, efficiency is a frequent subject of discussion in the sphere of education today. It speaks about the new tendencies in education nowadays. Constant development and learning efficiency are the main features of the postmodern school. The theoretical part throws light on the management of the developing changes in the educational institution on the grounds of the scientific understanding of shifts and changes and on the basis of educational documents. In chapter 2 the development of school is defined as a planned way of changing. The aim of the survey is the teachers' attitude towards the evaluation of their involvment in the development of the educational institution. The aim of the work is to analyse the peculiarities and facilities of teachers' involvment in the school development process. The survey is relevant, as it is important to estimate the teachers' input in the school development process. The survey was carried out in ten comprehensive schools.

Darbe atlikta teorinė bendrojo lavinimo mokyklų veikla pokyčių sąlygomis analizė. Supažindinama su pokyčių realizavimo kliūtimis ir kaip mažinamas pasipriešinimas pokyčiams. Iškelta hipotezė : tikėtina, jog vadovų pastangas mažinti pasipriešinimą bendrojo lavinimo mokyklose lemia mokytojų asmeninės savybės, pasitvirtino. Norimi pokyčiai mokykloje bus intensyviai diegiami, sėkmingai valdomi ir duos rezultatą, jei patys jų veikėjai – mokytojai norės keistis ir pritars kaitos kryptims. Jei daugelis mokytojų sutiktų su būtinybe keistis ir manytų, kad vykdomi pokyčiai yra reikšmingi, tada vadovai sulauktų mažesnio pasipriešinimo vykdydami pokyčius mokykloje ir jų rezultatas būtų artimas laukiamam. Tyrime dalyvavo 100 vadovų iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir gimnazijos). Tyrimas vyko 2008 – 2009 metais. Svarbiausios tyrimo išvados : 1. Mokytojai edukaciniams pokyčiams šiandieninėje mokykloje dažniausiai priešinasi dėl pačių mokytojų asmeninių savybių. Vadovai įvardija mokytojų neapibrėžtumo grėsmę, baimę rizikuoti, per siaurą požiūrį į problemą, negebėjimą identifikuoti problemos, nepasirengimą numatomiems pokyčiams, jų kompetencijos trūkumą, mokytojų konservatyvumą. 2. Vadovai supranta, kad sėkmingas pokyčių vadovas taip pat turi teikti kuo daugiau informacijos apie galimus rezultatus. Taip pat sėkmingas pokyčių vadovas, jų nuomone, yra tas, kuris jau sėkmingai įgyvendinęs ne vieną reformą. 3. Vertinant geras... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theoretical analysis of the activity of basic education schools acting under the conditions of reforms has been carried out in this research. The obstacles of the realization of reforms and the decrease of the resistance for changes have been presented. The following hypothesis: it is expected that the struggle of the directors in decreasing resistance for changes in basic education schools are resulted by the personal features of teachers has been approved. The desirable changes in schools will be intensively established, successively managed and will give results if their agents – teachers wish to change and accept the directions of changes. If most of teachers would agree with the necessity for changes and think that reforms are meaningful, the directors then would attain less resistance in implementing changes at schools, and the results would be approximate for those expected. 100 directors from various basic education schools in Lithuania had participated in this research (kindergartens, primary schools, secondary schools and gymnasiums). The research was performed in 2008-2009. The most important findings of this research: 1. Teachers at present usually resist reforms in schools because of their personal features. Among those features of teacher directors name the threat of uncertainty, fear of risk, narrow approach toward the problem, failure to identify problems, failure to get ready for future changes, the lack of competences and the sense of... [to full text]

Nuolatinio švietimo organizacijų tobulinimo poreikis, efektyvus kaitos valdymas, augantys reikalavimai švietimo paslaugų kokybei bei kiti veiksniai įtakoja švietimo organizacijų valdymo pokyčius, kurie siejasi su naujais vadovų vaidmenimis ir funkcijomis. Šiuolaikinės mokyklos vadovas turi būti vienas iš aktyviausių švietimo kaitos dalyvių, todėl inovatyviai atliekama jo veikla gali sąlygoti sėkmingą ugdymo institucijos veiklą bei jos kaitą. Magistro darbe analizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų vystymo strateginiai orientyrai, pateikta minėtų institucijų tobulinimo samprata, atskleistos tobulinimo sąsajos su kokybe, aptarti vadovų vaidmenys kaitos kontekste, išryškinti vadovų vaidmenų transformacijas sąlygojantys veiksniai. Tyrimas atliekamas naudojant teorinius, empirinius, statistinius tyrimo metodus: mokslinės literatūros šaltinių ir švietimo veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė, anketinė apklausa, statistiniai: aprašomosios statistikos metodai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, koks yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo organizacijos tobulinimui pačių vadovų ir pedagogų požiūrio aspektu. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad didžioji dauguma vadovų ir daugiau nei pusė pedagogų yra įsitikinę, kad vadovų vaidmuo ikimokyklinio ugdymo institucijos tobulinimui yra didesnis nei pedagogų. Remiantis tyrimo rezultatais formuluojamos išvados, kad per pastaruosius penkerius metus daugiausia pokyčių įvyko šiose ikimokyklinio ugdymo įstaigų srityse: (Pasvalio miesto... [toliau žr. visą tekstą] / The permanent requirement of educational institutions development, an effective control of alternation, rising requisitions for the quality of educational service and other factors influence the change of educational institution’s controlling, which relates with new roles and functions of the authorities. The leader of modern school has to be one of the most active participator in educational changes. Therefore innovative activities can determine the successful practice and changes of educational institutes. This work of master’s degree analyses preschool educational institutes’ guides of development’s strategics. There is presented the conception of aforementioned institutions’ development, educed the connection between development and quality, disputed the roles of the authorities in the development and emphasized the factors of the authorities’ roles transformation. The research is fulfilled by using theoretical, empirical, statistical methods: the analysis of scientific literature and documents that regulate the education, questionnaire and statistical-descriptive method. The aim of the work is to find out the role of preschool authorities in the development of the institutions according to their own and pedagogues’ attitudes. The hypothesis has been proved that the biggest part of the authorities and more than a half of pedagogues are certain, that in the development of preschool institutions the authorities have major role than pedagogues. According to the results... [to full text]