Šio tyrimo tikslas nustatyti onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos ypatumus bei nustatyti prisitaikymo būdų ryšius su kognityvinėmis schemomis, gyvenimo kokybe, psichopatologine simptomatika, ligos ir skausmo įveika. Kėlėme hipoteze, kad onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos bei lėtinio skausmo būdai bus skirtingi, tarp jų bus ir progresuojančios onkologinės ligos priėmimas. Taip pat tikėjomės, kad yra ryšys tarp adaptyvių kognityvinių schemų bei aukštesnės gyvenimo kokybės, aktyvių ligos ir skausmo įveikos būdų. Ištyrėme 38 onkologinius pacientus, besigydančius VUL Onkologijos Institute Radioterapijos ir Chemoterapijos skyriuose, VUL Santariškių Klinikų Hematologijos ir Onkologijos Centre. Tyrime naudojome pusiau struktūruoto interviu metodiką, Prielaidų apie pasaulį klausimyną (Janoff–Bulman, 1989), Potrauminio augimo įvertinimo metodiką (Tedeschi, Calhoun, 1996), Prasmės priskyrimo skalę (Fife, 1994), Gyvenimo kokybės klausimyną EORTC QLQ-C30 (Fayers ir kt. 2001), Įvykio poveikio skalę – revizuota (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck depresijos inventorių (Beck, 1996), Psichologinio prisitaikymo prie vėžio skalę (Watson, Greer 1986), Įveikos strategijų klausimyną (Rosenstiel, Keefe, 1983), Lėtinio skausmo priėmimo klausimyną (McCracken ir kt., 2004). Nustatėme, kad onkologiniai pacientai skirtingai prisitaiko prie progresuojančios onkologinės ligos: 23,7 proc. pacientų yra priėmę onkologinės ligos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research was to explore the particular aspects of patients’ adjustment to advanced cancer disease and to determine the relations between the ways of adjustment, cognitive schemata, life quality, psychopathology and the strategies of cancer and pain coping. We hypothesized that the ways cancer patients adjust to advanced cancer disease and chronic pain would be different and would include the acceptance of advanced cancer disease; we expected to determine the relations between adaptive cognitive schemata, better life quality and the active strategies of cancer and pain coping as well. We have investigated 38 cancer patients hospitalized at the Department of Radiotherapy and Chemotherapy of Vilnius University Oncology Hospital and at the Department of Hematology and Oncology of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. The approach of the half-structured interview, Word Assumption Scale (Janoff–Bulman, 1989), Posttraumatic Growth Inventory (Tedeschi, Calhoun, 1996), Meaning Constructed Scale (Fife, 1994), European Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire Core 30 (EORTC QLQ-C30, Fayers et all., 2001), Impact of the Event Scale – Revised (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck Depression Inventory (Beck, 1996), Mental Adjustment to Cancer Scale (Watson, Greer 1986), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel, Keefe, 1983), Chronic Pain Acceptance Questionnaire (McCracken et all., 2004) have been applied in the... [to full text]

Darbo tikslas buvo: sukurti grindžiamąją teoriją, kuri atskleistų pagrindinį gyvenimo konsteksto rūpestį ir kokią reikšmę jis turi vertybių kaitai vėžio ligos patyrimo metu. Tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Atskleisti pagrindinį gyvenimo konteksto rūpestį, išryškėjantį onkologinės ligos patyrimo metu; 2. Įvardinti esminę kategoriją, pagrindines subkategorijas ir kategorijas, paaiškinančias išryškėjusio pagrindinio gyvenimo konteksto rūpesčio reikšmę vertybių kaitai onkologinės ligos patyrimo metu; 3. Palyginti žmonių, kurių artimasis sirgo/serga onkologine liga, ir žmonių, kurie patys sirgo/serga onkologine liga, gautus rezultatus; 4. Išnagrinėti onkologine liga sirgusių/sergančių žmonių galimas vertybių ir Havighurst asmenybės raidos teorijos akcentuojamų raidos užduočių sąsajas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas pusiau struktūruotas interviu su šešiais žmonėmis, kurių artimasis serga/sirgo onkologine liga, kalbėta apie artimųjų patirtį, ir su keturiais žmonėmis, kurie patys serga/sirgo onkologine liga. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo remiamasi autorių Straus ir Corbin grindžiamiosios teorijos duomenų analizės principais. Tyrime išryškėjo pagrindinis gyvenimo konteksto rūpestis – artumas. Individualių interviu metu su šešiais respondentais, kurie pasakojo apie savo artimo žmogaus onkologinės ligos patirtį, išryškėjo su artumu susijusios pagrindinės penkios gyvenimo konteksto sritys: santykis su šeima, socialiniai santykiai, laisvalaikis, asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis: to develop a grounded theory to reveal the main concern in life context and the role it plays in the changing values suffering from oncological disease. The following tasks were identified: 1. To reveal the main concern in life context which elucidates in suffering from oncological disease; 2. To name the fundamental category, main sub-categories and categories explaining the significance of the main concern in life context for the changing values in suffering from oncological disease; 3. To compare the results of people who have / had relatives with oncological disease and people who themselves had an oncological disease; 4. To analyse potential links between the values of people who have / had an oncological disease and developmental tasks emphasised in the Havighurst‘s theory of personality development. The data for the research was collected by a partially structured interview with six people who are relatives of current or former cancer patients by speaking about the experience of their close ones and with four people who themselves had an oncological disease. The principles of Strauss and Corbin ground theory analysis were used to analyse the research data. The main concern in life that is closeness became apparent whilst suffering from oncological disease. The individual interviews with six respondents who shared the experience of an oncological disease of their close ones revealed five main categories in life context related with closeness:... [to full text]

Darbe analizuojami onkologinių ligų dvasiniai aspektai sergančiųjų bei artimųjų gyvenimuose. Akcentuojami visi jausmai, emocijos ir išgyvenimai, su kuriais susiduria sergantieji ir jų artimieji. Paliečiama tema apie pagalbą, kuri suteikiama sergantiesiems ir artimiesiems bei suteikiamo ar nesuteikiamos pagalbos trūkumus. Paliečiama tema apie Dievą ir tikėjimą, jo įtaką susirgus onkologine liga ar būnant šalia sergančiojo. Analizuojama įvairi literatūra bei ţiniasklaidos šaltiniai, kuriuose pasakojama ne tik apie ligą, bet ir apie organizuojamas akcijas. Empirinėje dalyje pateikiama informacija, kuri gauta respondentų dėka. Tyrimu pagrindţiama teorinė dalis, kuri labai svarbi atskleidţiant temą. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti: Onkologinė liga pakeičia gyvenimą ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Pasikeičia ţmonių gyvenimo būdas, mąstymas, vertybės bei elgesys. Tikėjimas sergant daţniausiai lieka toks pat; būna išimčių, kad tikėjimas Dievu labai sustiprėja. Taip pat verta paminėti, kad jei ţmogus netikėjo, tai jis nepradeda tikėti, kai artimasis suserga arba kai ţmogus suserga pats. Dvasinė ir psichologinė būsena pasikeičia, kadangi ţmogus išgyvena labai didelį stresą, šoką, liūdesį ir daug įvairių emocijų, kurios pakeičia daugelį gyvenimo aspektų. Dvasinė – psichologinė pagalba neteikiama ir nesiūloma, jei ţmonės patys neieško. Tai didţiulė problema, kadangi tokia pagalba yra reikalinga sergantiesiems ir jų artimiesiems. Gerumo akcijos sergančiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the spiritual aspects of oncological patients and loved ones lives. With emphasis on all the feelings, emotions and experiences faced by people with their relatives. Touched on the topic of advice given to patients and relatives, and granted or denied assistance gaps. Touched the subject of God and religion, its influence on suffering from cancer or being near sick. Analyzing diverse literature and media sources, which tells the story not only of the disease, but also about the promotions. The empirical part of the information obtained through the respondents. The study justified theoretical part, which is very important for revealing the subject. Based on the results of the study can be stated: • oncological disease changes your life, not only sick, but also his family. • A change in people's way of living, thinking, values and behavior. • Belief in patients usually remain the same and there is exceptions to a stronger faith in God. It is also worth noting that if a man did not believe, he does not start to believe when a loved one becomes sick or when a person gets sick himself. • The spiritual and psychological state changes as a person is going through a very high stress, shock, sadness and a lot of different emotions that replace many aspects of life. • Spiritual - not provided psychological support and fails if they themselves seek. This is a huge problem, because such aid is necessary for patients and their loved ones. • Kindness Shares patients and... [to full text]

Tyrimo tikslas. Atskleisti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių vaikų onkohematologiniame skyriuje, patirtį teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas ir požiūrį į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje. Tyrimo klausimai: Kokia yra sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas vaikų onkohematologiniame skyriuje? Koks yra sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje? Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, taikant giluminį interviu ir kokybinę turinio indukcinę analizę. Tyrimas buvo vykdomas 2012 m. lapkričio – 2013 m. vasario mėnesiais. Viso atlikta 12 interviu. Tyrime dalyvavo 12 specialistų: trys gydytojai, šeši slaugytojai, du psichologai, vienas socialinis darbuotojas. Tyrimo duomenų apdorojimui pasirinktas temų analizės metodas. Rezultatai. Tyrime dalyvavę specialistai vaikų paliatyviosios pagalbos sampratą apibūdino ir suprato plačiąja prasme, įžvelgdami ne tik medicininės, bet ir socialinės, psichologinės pagalbos svarbą. Grupinės diskusijos metu dominavo nuomonė, kad teikiant vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugas labai svarbus yra medicininis aspektas, skausmo malšinimas, medicininė slauga. Specialistai aptarė vaikų paliatyviąją pagalbą kaip ypatingą bei keliančią didelę emocinę naštą dirbantiems šioje sityje. Specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the research is to disclose the experience of health care professionals working at the Children’s Department of Oncology and Hematology in providing palliative care services and their approach towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania. Research issues: What is the experience of health care professionals in providing palliative care services to children with terminal cancer at the Children’s Department of Oncology and Hematology? What is the approach of health care professionals towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania? Research methods. The qualitative descriptive research involving in-depth interview and qualitative inductive content analysis was performed. The research was carried out during the period from November 2012 till February 2013. The total of 12 interviews was completed. 12 professionals participated in the research: three doctors, six nurses, two psychologists and one social worker. The topic analysis method was selected for the processing of the research data. Results. The professionals who participated in the research described and perceived the conception of palliative care for children in a broad sense and discerned the significance not only of medical care, but also of social and psychological help. During the group discussion the opinion that the medical aspect, pain relief and medical nursing are very important in providing... [to full text]