Kristina Šimulevič (darbo vadovas Marija Rubaževičienė). PALIATYVIOJI PAGALBA IR EUTANAZIJA: SKIRTINGŲ POŽIŪRIŲ TYRIMAS. Magistro darbas. V.: VU Socialinio darbo katedra, 2009. 87 p. Kalbant apie nepagydomai sergančius ir mirštančius pacientus didžiausias medikų, slaugytojų, socialinių darbuotojų kitų specialistų dėmesys skiriamas tokių žmonių skausmo ar kitų simptomų šalinimui ir tikslas ne visada yra pasiekiamas, kadangi sunku užtikrinti kokybišką pagalbą. Lietuvoje yra spraga teikiant paliatyviąją pagalbą. Ši pagalba yra teisiškai reglamentuota, bet praktiškai iškyla dar daug klausimų ir neišspręstų problemų, teikiant ir organizuojant paliatyviosios pagalbos paslaugas. Dėl šios priežasties daugėja palaikančių eutanazijos reikalingumą, susidūrus su nepagydomai sergančiųjų žmonių problemomis ir skausmu. Šio darbo tikslas - atlikti teorinę analizę ir ištirti skirtingus požiūrius į paliatyviąją pagalbą ir eutanaziją. Tyrime buvo panaudotas ekspertų kokybinio tyrimo metodas Tyrime dalyvavo penki respondentai: Tyrimui buvo pasirinkti kompetentingi respondentai, turintys patirties paliatyviosios pagalbos taikyme, dalyvaujantis įstatyminės bazės kūrime bei žinantys artimųjų ir ne tik, sunkių išgyvenimų aspektus: Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė, paliatyviosios terapijos gydytojas, kunigas, socialinė darbuotoja, bei moteris, slaugiusi ketvirta vėžio stadija sirgusį vyrą. Tyrimo rezultatai parodė, kad teikiant ir plėtojant paliatyviąją pagalbą, gerinama asmens gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Kristina Šimulevič (Master‘s paper supervisor Marija Rubaževičienė). PALLIATIVE CARE AND EUTHANASIE: RESEARCH FROM DIFFERENT PERSPECTIVES. Master‘s paper. V.: Vilnius University, Department of Social Work, 2009. 87 p. The biggest attention of doctors, nurses, social workers and other specialists to incurable and dying people is paying in order to eliminate the pain and other symptoms. The purpose has not been always achieved because it is difficult to guarantee the quality of help. This care is regulated by law but practically there are a lot of questions and unsolved problems. For this reason the number of people who support the idea of using euthanasia is increasing. The objective of this final work is theoretical analyses and scientific research in different attitudes to palliative care and euthanasia. There was used the experts qualitative research method in this work. There were five participants who have already had experience in palliative care in this research. The participants have taken part in legislative power and they have been very familiar with the incurable and dying people. There were the specialist from Health care ministry, the doctor of the palliative therapy, the priest, the social worker and the woman who had nursed her fourth stage of cancer husband. The results of research have showed the fact that using and developing palliative care improve the quality of person’s life and it is possible to meet the death with the dignity and without any pain. The... [to full text]

Šiame darbe pirmą kartą šalyje moksliškai siekiama ištirti paliatyviųjų onkologinių ir širdies ligomis sergančiųjų fizinius, psichologinius, socialinius sutrikimus bei jų ryšį su dvasingumo pokyčiais ligos metu. Darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti paliatyviųjų pacientų sergančių onkologinėmis ir širdies ligomis fizinės, socialinės, psichinės ir dvasinės sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su dvasingumu. Tyrimas atliktas 5 stacionaruose, teikiančiose paliatyvią pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausias pasireiškia: skausmas, nuovargis, fizinis silpnumas, energijos stoka, apetito sumažėjimas, svorio kritimas. Širdies ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausiai pasireiškia: fizinis silpnumas, dusulys, kojų tinimas, energijos netekimas, skausmas krūtinėje, nemiga. Onkologinė liga dažniau stresą sukelia jaunesnio amžiaus pacientų šeimoms. Sergantieji širdies ligomis dažniau jaučiasi izoliuoti nuo šeimos. Didžiajai daugumai onkologinių ir širdies ligomis sergančių paliatyvių pacientams nustatytas nerimastingumas ir depresiškumas, kurie nepriklauso nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo. Dauguma onkologinių pacientų jaučia Dievo buvimą, viliasi išganymo iš Jėzaus Kristaus, meldžiasi už sergančius ir jaučia gilią vidinę ramybę. Moterys intensyviau išgyvena Dievo buvimą ir laikosi bažnyčios dvasinių dorybių. Dauguma sergančiųjų širdies ligomis taip pat jaučia Dievo buvimą, tačiau teigia, kad Dievas su jais... [toliau žr. visą tekstą] / There are numerous articles in the scientific literature that describe the quality of life of palliative care patients at the physical, psychological, and social levels and that mainly analyze the impact of pain control and other somatic symptoms on quality of life. However, the studies being carried out confirm that a problem in palliative care appears to be multidimensional. Most investigators emphasize only particular aspects of this problem, mostly physical, and the impact of spiritual disorders on patients’ physical symptoms as well as social and psychological health problems has not been sufficiently addressed. Spiritual health disorders often remain unrecognized due to the lack of healthcare professionals’ knowledge, or no attention at all is paid to spiritual health disorders. Thus, spiritual support is necessary in order the patient could manage a crisis and improve quality of life. The lack of such a universal theory confirms the need of further interdisciplinary holistic research, addressing not only physical, psychological, and social health problems, but spiritual health aspects as well. Therefore, it is very important to scientifically ground what physical, psychological, and social demands are and what association between them and spiritual demands is, how the patient evaluates suffering and life, whether a religious belief helps while being ill, and what the patient’s attitude toward God and hope is. This research was the first in Lithuania to analyze physical... [to full text]

Tyrimo tikslas. Atskleisti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių vaikų onkohematologiniame skyriuje, patirtį teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas ir požiūrį į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje. Tyrimo klausimai: Kokia yra sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas vaikų onkohematologiniame skyriuje? Koks yra sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimą vaikui, sergančiam onkologine nepagydoma liga, Lietuvoje? Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, taikant giluminį interviu ir kokybinę turinio indukcinę analizę. Tyrimas buvo vykdomas 2012 m. lapkričio – 2013 m. vasario mėnesiais. Viso atlikta 12 interviu. Tyrime dalyvavo 12 specialistų: trys gydytojai, šeši slaugytojai, du psichologai, vienas socialinis darbuotojas. Tyrimo duomenų apdorojimui pasirinktas temų analizės metodas. Rezultatai. Tyrime dalyvavę specialistai vaikų paliatyviosios pagalbos sampratą apibūdino ir suprato plačiąja prasme, įžvelgdami ne tik medicininės, bet ir socialinės, psichologinės pagalbos svarbą. Grupinės diskusijos metu dominavo nuomonė, kad teikiant vaikų paliatyviosios pagalbos paslaugas labai svarbus yra medicininis aspektas, skausmo malšinimas, medicininė slauga. Specialistai aptarė vaikų paliatyviąją pagalbą kaip ypatingą bei keliančią didelę emocinę naštą dirbantiems šioje sityje. Specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the research is to disclose the experience of health care professionals working at the Children’s Department of Oncology and Hematology in providing palliative care services and their approach towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania. Research issues: What is the experience of health care professionals in providing palliative care services to children with terminal cancer at the Children’s Department of Oncology and Hematology? What is the approach of health care professionals towards organisation of palliative care services for children with terminal cancer in Lithuania? Research methods. The qualitative descriptive research involving in-depth interview and qualitative inductive content analysis was performed. The research was carried out during the period from November 2012 till February 2013. The total of 12 interviews was completed. 12 professionals participated in the research: three doctors, six nurses, two psychologists and one social worker. The topic analysis method was selected for the processing of the research data. Results. The professionals who participated in the research described and perceived the conception of palliative care for children in a broad sense and discerned the significance not only of medical care, but also of social and psychological help. During the group discussion the opinion that the medical aspect, pain relief and medical nursing are very important in providing... [to full text]